Mažamečiai dažniau susižaloja namuose
Sveikatos ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus laikinai einanti vedėjos pavaduotojos pareigas Diana Mekšriūnaitė teigia, jog vietai, kur vaikai patiria sužalojimus, didelės įtakos turi ir vaikų amžius: „Maži vaikai dažniausiai susižaloja namuose, nes juose praleidžia didžiąją dalį laiko. O su amžiumi didėja sporto, transporto traumų ir traumų ugdymo įstaigose rizika.“
Remiantis draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu atliktos mažamečius vaikus auginančių tėvų apklausos rezultatais, beveik 40 proc. tyrime dalyvavusių tėvų nurodė, jog jų vaikams jau yra tekę patirti traumą. Beveik ketvirtadalis tėvų nurodė, kad trauma buvo patirta namų aplinkoje, 17 proc. paminėjo kiemą, o 7 proc. nurodė, kad trauma buvo patirta darželyje ar mokykloje.
„Susižalojimų namuose skaičius – nemažas, turint omenyje tai, jog daugelis tėvų mano jų namų erdvę esant pačia saugiausia vaikams. Todėl svarbu ne tik vaikus mokyti saugaus elgesio namuose ir už jų ribų, bet ir pačių namų aplinką padaryti draugiška vaikui“, – kalba Ingrida Šarkienė, draudimo bendrovės nelaimingų atsitikimų ir kelionių draudimo produktų vadovė.
Susižalojimų namuose priežastys – įvairios
„Žiūrint detaliau, gali būti, kad namų aplinka nėra pritaikyta vaikams: jie gali žaisdami nuvirsti nuo laiptų, užkliūti už įvairių daiktų namuose, krisdami atsitrenkti į baldų kampus ar kietą pagrindą, užspringti smulkiais daiktais ar prisiverti pirštus. Iš tiesų, mažieji gali susižaloti pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis, net jeigu suaugusieji ir neįžvelgia pavojaus“, – kalba p. Diana Mekšriūnaitė.
Ji vardija ir kitus dažnai pasitaikančių nelaimingų įvykių scenarijus: „Neretai vaikai ant savęs užsiverčia sunkius daiktus, karštą maistą ar gėrimą. Taip pat dažni ir apsinuodijimai – turbūt visi tėvai yra pastebėję, kad jų mažylis visus daiktus deda į burnytę, nes jie pasaulį bando suprasti viską ragaudami. Dėl šios priežasties reikėtų nepalikti nuodingų medžiagų vaikams pasiekiamoje vietoje.“
Vaikas visuomet turi būti dėmesio centre
„Vaikai nėra maži suaugusieji“ – šią frazę visuomenės sveikatos specialistai dažnai kartoja vaikų tėvams. Tėvai turėtų įsidėmėti, jog vaikų mąstymas, gebėjimas pažinti pasaulį nuo suaugusiųjų tikrai skiriasi.
„Vaikų regėjimo kampas yra siauresnis, jiems sunkiau aiškiai matyti tolimus objektus, jie linkę labiau kreipti dėmesį į detales. Be to, vaikai dažniausiai elgiasi spontaniškai – jeigu juos kas nors sudomino, tuoj pat meta viską į šalį ir puola prie juos sudominusio objekto. Dėl to nors vaikai ir mokomi, jie dažnai pamiršta turimas žinias. Jiems taip pat sunku jas pritaikyti praktikoje“, – dėmesį atkreipia Sveikatos ir ligų prevencijos centro atstovė.
Traumų būtų galima išvengti
Norint sumažinti vaikų patiriamų traumų skaičių, reikia imtis konkrečių papildomų priemonių. Ingrida Šarkienė, „Gjensidige Baltic“ atstovė primena, kad saugi turi būti ne tik namų aplinka, bet ir patys tėvai savo elgesiu mažiesiems turėtų rodyti gerą pavyzdį: „Galbūt ir atrodo, kad vaikas mažas ir dar nieko nesupranta, tačiau net ir trimetis vaikas jau fiksuoja aplinkinių elgesį ir jį kartoja.“
Sveikatos ir ligų prevencijos centro atstovė D. Mekšriūnaitė pasidalino praktiniais patarimais tėvams, kurie padės išvengti susižalojimų namuose:
Pirmoji vaikų apsaugojimo strategija – pašalinti pavojaus šaltinį. Ši priemonė bene efektyviausia. Pavyzdžiui, jei namuose yra sulūžę turėklai ar laiptai – sutvarkykite juos. Tokiu būdu išvengsite rizikos, kad jūsų vaikas susižalos.
Antroji – reikėtų izoliuoti vaikus nuo pavojaus šaltinio arba pavojaus šaltinį nuo vaiko. Tam skirtos įvairios priemonės: apsauginės tvorelės, ribojantys vaiką nuo laiptų, namų valdos atitvėrimas nuo kelio, radiatorių, židinių, krosnių aptvėrimas, įvairios buitinės chemijos, vaistų sudėjimas vaikams nepasiekiamoje vietoje ir kita. Padėtų ir baldų perstumdymas – pavyzdžiui, negalima vaiko lovelės statyti prie lango.
Egzistuojančios rizikos sumažinimas: patartina rinktis produktų pakuotes, kurios būtų sunkiai atidaromos vaikams. Tačiau atminkite, kad jeigu vaistų pakuotė yra su apsauga nuo atidarymo, tai nereiškia, kad vaikas jos neatidarys. Dažniausiai tokios pakuotės tik prailgina atidarymo laiką ir didina tikimybę, kad tėvai laiku pastebės pavojų.
Kitas svarbus būdas – aprūpinimas pavojų mažinančiais reikmenimis. Į tai įeina automobilinės saugos kėdutės, dviratininkų šalmai. Namuose turėtų būti naudojami durų fiksatoriai, kampų apsaugos. Jei turite batutą – visada naudokite apsauginį tinklą, kad vaikas šokinėdamas neiškristų, leiskite šokinėti tik vienam vaikui. Taip pat namuose galima įrengti anglies monoksido ar dūmų detektorius, kad gaisro atveju būtų pranešta apie pavojų.
„Tačiau net pačiuose saugiausiuose namuose vaikas vis tiek gali susižaloti. Todėl tėvams reikėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Nuo jų veiksmų nelaimės atveju labai priklauso, kaip sužalojimas atsilieps vaikui, kokios bus pasekmės. Pagalba vaikui priklauso nuo jo amžiaus, sužalojimo pobūdžio. Esant sunkiam sužalojimui, visų pirma reikėtų skambinti pagalbos telefonu, pranešti, kas įvyko, o kol atvyksta greitoji medicinos pagalba, gaivinti vaiką, jei nežinote kaip – vadovautis dispečerio nurodymais“, – reziumuoja D. Mekšriūnaitė.
