Tujų sodinimo vieta
Kaip sodinti tujas, atrodo, visi žinome. Tačiau, jei auginimo sąlygos nepalankios, tujos gali pradėti skursti, ruduoti. Todėl visų pirma reikia atsižvelgti į esamas sąlygas ir pasirinkti tujas tuo atveju, jei tos sąlygos joms yra palankios. Kitu atveju siūloma arba pasirinkti kitą augalą, atitinkantį tą pačią funkciją (pvz. kitus augalus gyvatvorei), arba parinkti tinkamą vietą tujoms sklype ir atsakingai paruošti duobes sodinimui.
Tujos nemėgsta sunkaus dirvožemio, molingų vietų, teigia specialistė. Jei jūsų dirvožemis būtent toks, prieš gyvatvorės sodinimą iškaskite tranšėją ir permaišykite joje žemes su durpėmis arba smėliu. Jei gruntas ypač molingas, kartais verta tiesiog atsivežti derlingos žemės ir pripildyti sodinimo duobes. Molingame grunte didesnė užmirkimo rizika, o tujos užmirkimą sunkiai perneša.
Jei gruntas, atvirkščiai, yra lengvas, smėlingas, jis greitai išdžiūsta, vertingos medžiagos greitai išplaunamos. Todėl žemę reikėtų pagerinti įmaišant organikos, pavyzdžiui, komposto. Dažnai sąlygos neįvertinamos po statybų, kai nepasigilinus tujos sodinamos tiesiog į nedideles duobes tarp sumestų statybinių atliekų. Vėliau tokios tujos skursta ir pradeda džiūti.
Jei gruntiniai vandenys aukštai, tujų gyvatvorė taip pat kentės ir nedžiugins savo žalia sveika siena.
Didžioji dalis tujų mėgsta saulėtas vietas, gerą apšvietimą, tinka ir trumpas dalinis pavėsis. Šešėliuotas vietas geriau pakenčia geltonspyglės formos.
Tujos ruduoja: priežastys ir sprendimai
Kai pastebime, kad augalai skursta, dažniausiai tai lemia: fiziologinės priežastys (kai trūksta saulės, drėgmės, tam tikrų mikroelementų ir pan.), grybinės kilmės ligos, arba kenkėjai (jie tujų praktiškai nepuola). Skirtingos priežastys lemia kitokią pagalbą augalui.
Jei ruduoja visa šakelė, tai greičiausiai fiziologinė problema: arba tuja džiūsta, arba šaknys mirksta. Jeigu toje vietoje nuolat šlapia, kartais tenka net iškasti tujas ir pakeisti dirvą. Kita išeitis - tiesti drenažą. „Geriausia, jei dar prieš sodindami atkreipsite dėmesį: jei sklypo koks kampas nuolat šlapias, ten subėga vanduo, po lietaus ilgai neišdžiūsta, įrenkite drenažą, išvengsite bėdų ateityje“,- pataria I.Auželienė kursuose.
Jei tuja auga priesmėlyje, saulėtoje vietoje, ir nuolat džiūsta, reikia dažnai laistyti. Patogesnis variantas – įsirengti kapiliarinę laistymo sistemą. Ypač jautrios drėgmės trūkumui neseniai pasodintos tujos.
Svarbu: netręšti tujų, jei jos skursta dėl fiziologinių priežasčių! Darome gruntą laidesnį arba laistome, pagal esamą situaciją. Tręšimas gali padaryti dar daugiau žalos, nes medžiagų, reikalingų augalui, balansas dar labiau iškreipiamas.
Tujų ligos: priežastys ir veiksmų seka
Jei ruduoja tik tujų galiukai, ant jų atsiranda dėmelių, kurios vėliau susijungia, jei yra tamsių apnašų, jei perbraukus nubyra dalis spygliukų (bet ne nuo visos šakelės), tikėtina, kad tują puola grybinės kilmės ligos. Dažniausiai taip atsitinka, jei tujos auga per tamsiai (daug pavėsio), jei per drėgna šaknims. Grybinės ligos puola, jei tujos per daug tankios ir dalis šakelių negauna šviesos. Jei netinkamai nugenėta arba negenėta visai, tujos viršūnė išplatėja, tada apatinė dalis negauna pakankamai šviesos ir jau turime tinkamas sąlygas grybinėms ligoms atsirasti.
Parudavusias šakeles reikia išvalyti, teisingai nugenėti. Nuo grybinių ligų purkšti specialiais fungicidais. Po išvalymo tinka patręšti, kad augalas greičiau atsistatytų (tręšiame tik pirmoje metų pusėje, iki liepos pradžios).
Tujų priežiūra
Specialistė atkreipia dėmesį, kad negalima tręšti tujų sodinimo metu arba tų, kurios dar neprigijo. Sodinimo metu ir pirmaisiais metais galima naudoti tik specialias įsišaknijimą skatinančias priemones, bet ne trąšas.
Tujos apskritai nereiklios, jos jautresnės tik pirmaisiais ir antraisiais metais po pasodinimo, ypač jei sodintos ne visai mažos, o 1-1,5 m aukščio. Kol dar nevisiškai prigijusios, joms ypač reikalinga drėgmė. Kadangi tujų šaknys paviršinės, jei trūksta vandens, tuoj pradeda ruduoti.
Tik pasodinus, galima iškart apkarpyti. Kadangi šaknų masė mažesnė nei laja, atitinkamai galima ir viršutinę dalį sumažinti. Augalas daugiau jėgų skirs įsišaknyti ir geriau prigis.
Tujų genėjimas – pavasario darbas. Negailėkite pakirpti, nes gražiau sutankėja. Kuo stipriau nugenėsite, tuo geriau išsišakos. Genėti galima ir ištisą sezoną, išskyrus šaltuoju metu laiku, nes jaunesnės tujos gali pašalti.