Pasisakantieji už lapų surinkimą tikina, kad nukritę lapai yra puiki vieta daugelio augalų ligų sukėlėjų bei nesuskaičiuojamų kenkėjų peržiemojimui. Komposto dėžėje lapai pūva labai lėtai, todėl galimų kenkėjų žūčiai prireiks kelerių metų.

„Natūralios gamtos cirkuliacijos“ šalininkai prieštarauja, sakydami, kad lapai apsaugo medžių šaknis nuo šalčių, gerina dirvožemio struktūrą ir sudėtį. Nukritę lapai – ne tik puiki trąša, bet dar ir maistas sliekams, kurių veikla taip pat labai gerina dirvožemio struktūrą.

Rudenį nukritusius lapus galima naudoti žiemojančių sodinukų klomboms ir lysvėms uždengti, o pavasarį iš dalies supuvę lapai pasitarnaus įrengiant šiltas lysves moliūgams ir cukinijoms.

Kitaip tariant, kiekvienas pats gali nuspręsti, ką daryti su nukritusiais lapais. Rūpestingas sodininkas bet kokiu atveju rūpinasi kompostu, trąšomis, reguliariu laistymu ir kitomis dirvožemio struktūros gerinimo formomis. O peržiemoti medžiams padės rudeninis reikalingą drėgmės kiekį užtikrinantis laistymas. Todėl sprendžiant, ką daryti su lapais, galima remtis patogumo sumetimais.

Svarbu

Nevalia palikti nukritusių lapų po vaismedžiais ar vaiskrūmiais. Geriau juos utilizuoti ne komposto krūvoje, o kažkur atokiau užkasti giliai po žeme.

Nukritusius lapus teks surinkti, jeigu sodas šiame sezone persirgo rauplėmis, kokomikoze, miltlige ar kitomis ligomis, kurių sukėlėjai išlieka lapuose. Sirgusių augalų lapų tokiu atveju į kompostą geriau nedėti. Žinoma, per kelerius metus puvimo procese ligos židiniai ir šių ligų sukėlėjai žus, tačiau vis tiek geriau iš karto juos sudeginti.

Negalima lapų palikti ant vejos. Po sniegu jie virs kompresu, kuris stipriai pakenks žolei. Kai nukris visi lapai, lapus nuo pievelės būtina sugrėbti.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!