Sąmoningi įpročiai – kasdienybė
Virtuvėje
Vartoti daugiau vietinių sezono gamtos gėrybių – ne tik ekologiška, bet ir sveika. Mūsų regione užauginti vaisiai ir daržovės yra gardesni, be to, jiems sandėliuoti suvartota mažiau energijos.
Nežinodami, kokiais atstumais vežami egzotiniai vaisiai, sunkiai įsivaizduojame, kiek energijos iššvaistoma. Gabenant produktus iš vieno pasaulio krašto į kitą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką išmetama iki 1700 kartų daugiau nei parduodant juos vietoje!
Ar teko girdėti, kad mėsos patiekalams reikia daugiau gamtos išteklių negu vegetariniam maistui? Didelė dalis energijos suvartojama ūkiuose ruošiant gyvuliams pašarus. Kai kuriais faktais tiesiog sunku patikėti. Pvz., jeigu keturių asmenų šeima kartą per savaitę vietoj mėsos patiekalo valgys augalinį maistą, išmetamųjų dujų kiekis atmosferoje sumažės net 50 kg!
Labai svarbu niekada neišmesti vakarykščių maisto likučių. Juos galima pasišildyti ar netgi pasigaminti naują patiekalą: kruopas sudėti į sriubą ar troškinį, iš makaronų pasigaminti apkepą ir t. t.
Verdant reikia uždengti puodus, tada maisto energijos sąnaudos sumažėja net 60 %.
Viryklę išjungti likus 5–7 min. iki maisto virimo pabaigos. Viryklė tiek laiko vis dar būna įkaitusi ir maistas baigia išvirti.
Naudotis tik elektriniu virduliu. Kaisti vandenį ant viryklės – visiškai nepraktiška, nes jis užverda du kartus lėčiau. Taigi ir verdamam maistui vandenį reikėtų užkaitinti elektriniame virdulyje ir tik tada perpilti į puodą.
Naudoti vandentiekio vandenį. Tyrimais jau seniai patvirtinta, kad geriamasis vanduo iš butelių nėra pranašesnis.
Rinktis kuo mažiau supakuotus produktus, o atlikusias pakuotes rūšiuoti.
Į šaldytuvą nedėti šilto arba karšto maisto, nes jam atvėsinti vartojama daugiau energijos.
Sistemingai atšildyti šaldiklį. Jame besikaupiantis ledas didina elektros sąnaudas. Net plonytis, 0,3 cm storio, šerkšno sluoksnis elektros energijos sąnaudas padidina net 30 %.
Vonios kambaryje
Rūpintis įrenginių sandarumu. Jeigu pastebimas varvantis čiaupas arba nesandarus unitazo bakelis, prietaisus svarbu kuo greičiau sutaisyti. Dėl netvarkingo čiaupo per valandą netenkama apie 1 l vandens, per metus tai sudaro apie 9 tūkst. l vandens. Dėl netvarkingo unitazo gali nutekėti net apie 200 l vandens per parą.
Maudynes vonioje pakeisti 5 min. dušu. Maudantis vonioje sunaudojama 115–350 l vandens, o iki 5 min. maudynėms duše reikia tik apie 60 l vandens. Naudinga įsigyti vandenį taupančią dušo galvutę. Ją naudojant galima sutaupyti iki 50 % vandens.
Muilinantis kūną ir įtrinant plaukus šampūnu, vandenį reikia užsukti. Tą patį reikėtų daryti ir valantis dantis.
Skalbti drabužius geriausia kiek įmanoma vėsesniame vandenyje. Nereikėtų skubėti nustatyti aukštos temperatūros – jeigu skalbiniai nėra dėmėti, jiems išskalbti užteks 30 °C temperatūros. Tai padės sutaupyti 50 % energijos, be to, bus mažiau kenkiama audiniams.
Perkant elektros prietaisus, būtina atkreipti dėmesį į elektros sąnaudas žymintį ženklelį. Idealus variantas – rinktis pažymėtus ženklu „A++“.
Kambariuose
Nenaudojamus elektros prietaisus būtina išjungti. Budėjimo režimu veikiantis kompiuteris ar televizorius sunaudoja 4–10% elektros energijos.
Nepiktnaudžiauti dirbtine šviesa. Šaltuoju metų laiku įpratusiems nuolat naudotis įvairiais šviestuvais, saulėtomis dienomis šio įpročio gali būti sunku atsisakyti. Svarbu būti budriems ir išjungti šviesas, kai jų visai nereikia. Protinga rinktis šviesių spalvų sienų dažus ir tapetus.
Naudoti elektros energiją taupančias lemputes. Šios lemputės brangesnės, tačiau naudojamos daug kartų ilgiau. Jos dega apie 6–8 tūkst. val., o kaitrinės – tik apie 0,5–2 tūkst. val. Perdegusias lemputes būtina mesti į specialias elektros ir elektronikos surinkimo dėžes, nes kaitrinėse lemputėse yra švino, o taupiosiose – gyvsidabrio ir sunkiųjų metalų.
Lemputes ir jų gaubtus svarbu nuolat valyti. Ant jų susikaupusios dulkės šviesos srautą sumažina net 25–40 %.
Automobilių savininkams
Vienas automobilis per metus į aplinką išmeta apie 5 tūkst. kg CO2, todėl prieš sėsdami į automobilį turėtume savęs paklausti: „O gal galėčiau norimą vietą pasiekti pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu?“ Jei trumpesnėms nei 6 km kelionėms pasirinktume alternatyvią keliavimo priemonę, į aplinką nepatektų iki 240 kg CO2 per metus!
Jeigu jau priimamas sprendimas pasiekti kelionės tikslą automobiliu, visada verta pagalvoti apie savo šeimos narius, kaimynus ir draugus. Gal būtų paranku keliauti kartu? Gatvėse važinėtų mažiau automobilių, keliauti būtų pigiau.
Vykstant į tolimas keliones visada galima žvilgtelėti į socialinius tinklus, kur žmonės ieško, su kuo keliauti, arba nurodo, kur vyksta, ir ieško bendrakeleivių.
Kartais būtina patikrinti savo automobilio padangas – ar oro slėgis jose nesumažėjęs. Mažas oro slėgis padangose degalų sunaudojimą gali padidinti net 5 %!
Automobilio salone ir bagažinėje neretai laikoma įvairių daiktų? Ar visi jie reikalingi? Reikėtų atidžiai peržiūrėti ir išimti nereikalingus sunkius daiktus. Didesnis automobilio svoris verčia automobilio variklį dirbti intensyviau, taigi sunaudojama daugiau kuro.
Sutaupius 1 l benzino, aplinka apsaugoma nuo 2,4 kg CO2.
Kaip rūšiuoti atliekas
Atliekų rūšiavimas padeda saugoti aplinką, taupyti gamtos išteklius ir energiją, kaupti antrines žaliavas, sumažinti atliekų tvarkymo išlaidas. Gaminti įvairius daiktus iš antrinių žaliavų pigiau ir daroma mažesnė žala aplinkai. Svarbu neužsimerkti prieš didžiulę problemą ir neapsimesti, kad jos nėra.
Vis dar nerūšiuojantys šiukšlių gyventojai skatinami išsikirpti žemiau esančią lentelę ir pratintis šiukšles mesti į atskirus konteinerius. Dauguma tai darančių žmonių tvirtina, kad rūšiuoti atliekas – ne varginanti pareiga, o įdomus ir ugdantis sąmoningumą užsiėmimas.
Popieriaus konteineris
| Tinka | Netinka |
| Laikraščiai | Riebalais suteptos dėžutės (picos, sušių, sviesto) |
| Žurnalai, reklaminės skrajutės | Popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, servetėlės |
| Popierius, popierinės pakuotės | Pieno ir sulčių pakuotės (mesti į plastiko konteinerį) |
| Kartono lakštai ir dėžės | Kalkinis, vaškuotas, parafinuotas ir tepaluotas popierius |
| Celofanu ir folija padengtas popierius | |
| Naudoti tapetai |
Svarbu
Žurnalų sąvaržėlių išimti nebūtina. Kartoninės dėžės gali būti su lipnia juostele.
Perdirbant popierių saugomi medžiai, taupomas vanduo ir energija, mažinamas atliekų kiekis, gamybos procese nenaudojami chemikalai.
Nuolat renkant laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, išvengiama iki 45 kg CO2 per metus.
Plastiko konteineris
| Tinka | Netinka |
| Plastikiniai buteliai | Riebalais ir dažais sutepta plastikinė ir metalinė tara (jeigu įmanoma, ją reikia išplauti ir tik tada Riebalais ir dažais sutepta plastikinė ir metalinė tara (jeigu įmanoma, ją reikia išplauti ir tik tada išmesti) |
| Buities preparatų plastikinė tara | Plastikiniai žaislai su elektroniniais įtaisais |
| Plastikiniai maišeliai | Tepalų ir cheminių medžiagų pakuotės |
| Pieno ir sulčių pakuotės | Garso ir vaizdo kasetės |
| Konservų dėžutės | Skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai ir kiti higienos reikmenys |
| Gėrimų skardinės | Aerozolinės pakuotės |
| Aliuminio lėkštelės ir kepimo skardelės | Elektroninės įrangos atliekos, baterijos ir akumuliatoriai (juose yra sunkiųjų metalų, todėl reikia išmesti į specialias dėžes, esančias prekybos centruose bei elektroniką parduodančiose įmonėse, arba išvežti į tam skirtas aikšteles) |
| Metaliniai dangteliai ir pakuotės |
Svarbu
Prieš išmetant grietinės, majonezo ir kitus indelius, juos būtina išplauti.
Plastikas suyra maždaug per 200 m.
Skeptikai mano, kad vardan rūšiavimo plauti grietinės ir majonezo indelius neverta, nes tam naudojami gėlo vandens ištekliai. Jiems galima pasakyti, kad vanduo yra priskiriamas prie atsinaujinančių gamtos išteklių, o plastikas, kuris nebuvo išrūšiuotas, tebeguli sąvartynuose vis dar nesuiręs.
Stiklo konteineris
| Tinka | Netinka |
| Stikliniai buteliai | Veidrodžiai |
| Stiklainiai | Porcelianas |
| Stiklo duženos | Krištolas |
| Stikliniai indai ir pakuotės | Keramika |
| Elektros lemputės | |
| Langų ir automobilių stiklai | |
| Armuoti stiklai | |
| Akinių stiklai | |
| Medicininės ampulės |
Svarbu
Konservų dėžutės suyra maždaug per 90 m., o stiklinė tara – per 900 m.
Stiklas sudaro apie 9 % Lietuvoje išmetamų atliekų.
Naujas stiklas gaminamas iš smėlio, klinčių ir sodos lydinio, kuris kaitinamas 1200–1500 °C temperatūroje. Naudojant stiklo atliekas sutaupoma gamybos medžiagų ir 35 % energijos.
