Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ginekologas Vytautas Klimas ir Kauno P. Mažylio gimdymo namų ginekologė Rasa Mackevičienė pataria, ką reikia žinoti, jei įkopus į ketvirtąją dešimtį namuose vis dar nekrykštauja mažylis.
- Ar daug Lietuvoje vyresnio amžiaus moterų, kurios trokšta vaikų, tačiau negali pastoti?
Vytautas Klimas (V. K.): Šiuolaikinės moterys susilaukti vaikų nori vis vėliau. Pagal statistiką, prieš 15 m. pirmą kartą moterys tekėdavo vidutiniškai 22–23 m., vyrai – 24 m., o prieš porą metų moterys prie altoriaus žengdavo vidutiniškai 26–27 m., vyrai – 29 m. Šeima sudaroma vėliau, tad ir nėštumas planuojamas vėliau. Moterys dar siekia karjeros, tad vis daugiau moterų pirmą kartą pastoti nori ne anksčiau kaip 35 m.
Rasa Mackevičienė (R. M.): Lietuvoje yra 10–15 % nevaisingų porų, kas penkta – septinta vaisingo amžiaus pora patiria sunkumų pastojant. Nors tikslios statistikos nėra, manoma, kad Lietuvoje kūdikio negali susilaukti apie 50 tūkst. porų, o kasmet jų padidėja 2 tūkst. Kiek iš jų vyresnio amžiaus, sunku pasakyti. Epidemiologinė situacija Lietuvoje nėra detaliai ištirta.
- Kokio amžiaus buvo vyriausia moteris, kuri kreipėsi pagalbos dėl vaisingumo?
V. K.: Apie 50 m. Dažniausiai moterys nori vėl gimdyti, nes miršta vaikas arba jos sudaro kitą santuoką ir nori susilaukti kūdikio su nauju partneriu.
- Kada moterims galima diagnozuoti nevaisingumą?
V. K.: Iš 1000 moterų per 12 mėn. pastoja apie 84 moterų, per 24 mėn. – 92. Jeigu reguliariai lytiškai santykiaudama moteris nepastoja per 12 mėn., reikėtų susirūpinti dėl vaisingumo. Kai moteris vyresnė nei 36–37 m., po pusmečio nevaisingų pastangų jau patariama kreiptis į medikus. Jeigu yra priežasčių įtarti nevaisingumą – patirta sunki mažojo dubens operacija, liga, yra nereguliarios menstruacijos, tai nereikėtų laukti ilgiau nei pusmečio ir kreiptis dėl gydymo.
R. M.: Moterų amžius turi didelę įtaką vaisingumui. Mergaitė gimsta su tam tikru užuomazginių kiaušialąsčių kiekiu, lytinio brendimo pradžioje šių ląstelių būna apie 400 tūkst. Vykstant mėnesinių ciklams, bręstant ir išsilaisvinant kiaušialąstėms, kiekvieną mėnesį jų sumažėja. Nors per mėnesį dažniausiai išsilaisvina – ovuliuoja – tik viena kiaušialąstė, tačiau daugelis jų natūraliai sunyksta.
Per gyvenimą moteriai išsilaisvina apie 400 kiaušialąsčių. Vaisingumas iki 30–32 m. sumažėja nedaug, o nuo 40 m. būna žymiai mažesnis. Lengviausiai pastoja ir gimdo 20–24 m. moterys. 35–39 m. moterims tikimybė pastoti per 1 mėn. yra 42 % mažesnė nei 20–24 m. Dalis tyrimų rodo, kad jaunų mamų pirmagimiai būna sveikesni už kitus šeimos vaikus. Tai galima paaiškinti adaptaciniais mechanizmais, nes organizmas pirmiausia subrandina ir paruošia apvaisinimui kiaušialąstes, kurių genetinis rinkinys geriausias.
- Ką patartumėte daryti, jeigu vyresnio amžiaus moteris nori pastoti, tačiau visos pastangos bevaisės?
V. K.: Planuojančioms pastoti moterims patariama nuolat vartoti folio rūgšties. Jei vartojama bent mėnesį iki pastojimo ir tris pirmuosius nėštumo mėnesius, labai sumažėja daugelio sunkių apsigimimų rizika. Per parą reikia išgerti bent 0,4 mg šio vitamino. Kiekviena būsima mama, jeigu jai rūpi kūdikio sveikata, turėtų pasiskiepyti nuo gripo, hepatito B, raudonukės.
Kai tik pavyksta, reikėtų mylėtis. Mylėkite partnerį ir mėgaukitės malonumu. Patariama neskaičiuoti vaisingų dienų, nematuoti bazinės temperatūros, nenaudoti ovuliacijos testų. Tyrimais nustatyta, kad šios priemonės ne padidina pastojimo tikimybę, bet ją sumažina.
- Ką daryti, kad seksas netaptų tik veiksmu, per kurį galbūt pavyks užmegzti gyvybę?
V. K.: Pirmiausia reikia neplanuoti lytinių santykių, nesutelkti visų minčių į lytinius santykius ar pastojimą. Moterims reikėtų rasti būdų, kaip nukreipti mintis – lankyti sporto klubą, plaukioti. Tai ne tik padeda pailsėti, bet ir gerina vaisingumą. Tiesa, nevertėtų sportuoti labai intensyviai. Pailsėkite, važiuokite atostogauti. Nebūtina mylėtis kasdien, kad pavyktų pastoti. Užtenka 2–3 kartų per savaitę.
- Ar tiesa, kad pirmą vaiką reikėtų suspėti pagimdyti iki 30 m.?
R. M.: Pirmą kūdikį patariama pagimdyti iki 30 m. Tokio amžiaus moterims dažniausiai dar nekyla bėdų dėl vaisingumo, jų reprodukcinė sistema veikia kuo puikiausiai. Nėštumas ir gimdymas dažniausiai vyksta sklandžiai. Vėliau organizmas pradeda senėti, žmones veikia aplinkos užterštumas, kenksmingos darbo sąlygos, emocinė įtampa, maisto konservantai, suvartoti medikamentai, alkoholis, nikotinas.
Pastoti sunkiau vyresniame amžiuje, kai organizmas būna patyręs daugiau kenksmingų veiksnių. Šiuolaikinės poros, atidėdamos gimdymą dėl karjeros ar geresnių buitinių sąlygų, rizikuoja vaisingumu.
Stengdamiesi pastoti sutuoktiniai tarsi pasitikrina vaisingumą. Juk kol jie nenori ir nebando pastoti, nepradedama daryti tyrimų, patvirtinančių poros vaisingumą.
- Kaip galima pagerinti vyresnių moterų vaisingumą?
V. K.: Visi būdai, gerinantys sveikatą, gerina ir vaisingumą. Reikia rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio, labiau sekti mitybą, palaikyti normalų svorį, vengti antsvorio. Kūno masės indeksas turi būti 20–25, nes tiek per mažas, tiek per didelis moters kūno svoris sutrikdo kiaušidžių funkciją ir mažina vaisingumą. Ypač lieknoms moterims sutrinka menstruacijų ciklas, tai turi neigiamos įtakos vaisingumui, būna sunku pastoti.
Rūkymas kenkia vaisingumui ir būsimam kūdikiui. Atsisakykite cigarečių, alkoholinių gėrimų ar narkotinių medžiagų.
R. M.: Vyresnių moterų vaisingumas dažniausiai būna genetiškai nulemtas, bet priklauso ir nuo įvairių persirgtų ligų. Jei moteris nepastoja, pirmiausia tiriama, ieškoma nevaisingumo priežasčių ir tik vėliau skiriamas reikiamas gydymas.
- Ar maistas turi įtakos vaisingumui?
V. K.: Reikia maitintis sveikai, bet nesilaikyti drastiškų ar keistų dietų. Kartais moterys mano, kad sveikai maitinasi, kai atsisako kokių nors produktų arba valgo tik vienos rūšies produktus. Reikėtų saikingai valgyti įvairaus maisto. Nepersivalgyti.
Yra produktų, kurie gerina lytinį potraukį, tačiau nebūtinai jie turės įtakos vaisingumui. Juk lytinis potraukis nėra tas pats, kas vaisingumas. Sveikiems žmonėms nebūtina valgyti ypatingų patiekalų ar gerti gėrimų.
R. M.: Prieš planuojant nėštumą derėtų atsisakyti žalingų įpročių, apriboti kavą iki vieno dviejų puodelių per dieną. Patariama mažiau valgyti didžiųjų jūros žuvų (ryklių, kardžuvių, karališkųjų skumbrių, tunų), nes jose kaupiasi sunkieji metalai, pavojingiausias iš jų gyvsidabris. Svarbu nevartoti papildų, viršijančių vitamino A rekomenduojamą dozę (ne daugiau kaip 4000 TV arba 800 mg). Šio vitamino perteklius būsimam kūdikiui gali sukelti apsigimimų.
- Kokių sunkumai kyla vyresnio amžiaus besilaukiančioms moterims?
V. K.: Vyresnėms nei 35 m. moterims yra sunkiau pastoti, o pastojusioms didesnė persileidimų tikimybė ir apsigimimų rizika. Vėliau pastoti dar sunkiau ir gresia vis didesnė tikimybė patirti persileidimą. Jeigu 30 m. moteriai savaiminio persileidimo tikimybė yra apie 10 , tai 43 m. – 54 . Priežastis – su amžiumi susiję kiaušialąsčių pokyčiai: vis dažniau pasitaiko apvaisinti nevisavertę (pasenusią) kiaušialąstę.
R. M.: Jeigu vyresnio amžiaus moteris gimdo ne pirmą kartą, didesnių komplikacijų gali ir nebūti. Bėda ta, kad vyresnėms moterims pradeda ryškėti įvairios kitų organų – širdies, sąnarių, skydliaukės – ligos, o joms gydyti vartojami medikamentai gali apsunkinti nėštumą, gimdoje dažniau atsiranda miomų. Gimdos kaklelio ligos ir patirtos operacijos taip pat gali apsunkinti nėštumą. Nėštumo sukeliama hipertenzija, nėščiųjų diabetas taip pat dažniau būdingas vyresnėms gimdyvėms. Vyresnio amžiaus moterys dažniau pagimdo anksčiau nei numatyta, naujagimių svoris būna mažesnis, joms iki 5 kartų dažniau atliekamos cezario pjūvio operacijos, dažniau tenka skatinti gimdymo veiklą.
- Kokie galimi apsigimimai ir kokius tyrimus ar procedūras rekomenduojate atlikti?
R. M.: Vyresnėms moterims dažniau įvyksta savaiminiai persileidimai dėl įvairių apsigimimų, kuriuos dėl ankstyvo nėštumo nutrūkimo retai pavyksta patvirtinti. Vyresnėms moterims neabejotinai dažnesnės chromosominės anomalijos, todėl joms patariama atlikti genetinį tyrimą. Dažniausiai pasitaikantys apsigimimai – Dauno, Edvardsono, Patau, Ternerio sindromai. Dvidešimtmetei tikimybė pagimdyti vaiką, sergantį Dauno liga, yra 1 iš 1 600, 35 m. moteriai – 1 iš 400, 40 m. – 1 iš 80, 45 m. – 1 iš 30.
35 m. moteriai tikimybė pagimdyti kūdikį su kokia nors chromosomine anomalija, yra 1 iš 250. Rizika beveik dešimt kartų didesnė nei dvidešimtmetei, nesvarbu, ar moteris gimdo pirmą kartą, ar ne.
Lietuvoje vyresnėms nei 35 m. nėščiosioms ar esant vyresniam nei 42 m. būsimo kūdikio tėvui, esant chromosominių anomalijų artimoje aplinkoje, buvus dviem ar daugiau nesivystančių nėštumų, persileidimų, pagimdžiusioms apsigimusį naujagimį, patyrusioms kenksmingų medžiagų ar radiacijos poveikį, dirbtinai apvaisintoms moterims rekomenduojama atlikti genetinių ligų patikrą. Šis tyrimas nemokamas.
Pirmąjį nėštumo trimestrą (11–13 sav.) atliekamas ultragarsinis vaisiaus tyrimas, vertinami specifiniai žymenys. Tiriamas ir moters kraujas. Pagal rezultatus nustatoma Dauno ir Edvardsono sindromų tikimybė. Moterys, kurioms šių ligų rizika yra didesnė, tiriamos toliau. Joms pasiūloma atlikti trigubą neinvazinį testą, dar kartą 14–18 nėštumo savaitę ištirti kraują, atlikti ultragarso tyrimą. Jei yra didesnė apsigimimų rizika, gali būti taikomi invaziniai tyrimo metodai: choriono gaurelių biopsija 11–13 sav. arba vėliau, 15–21 sav., vaisiaus vandenų tyrimas. Ši procedūra mažiau rizikinga nei pirmoji. Tiriant vaisiaus vandenis chromosominių ligų nustatymo tikslumas yra 99 %.
Vyresnėms moterims dažniau gimsta ir autizmu sergantys naujagimiai.
- Moteris serga menstruacijomis, tačiau negali pastoti. Kodėl?
V. K.: Pastojimas priklauso nuo kelių faktorių: kiaušidžių funkcijos, gimdos ir kiaušintakių būklės ir vyro sugebėjimo apvaisinti.
Kiaušidžių funkcija yra susijusi su menstruacijomis – jeigu mėnesinės yra reguliarios, greičiausiai jos veikia tinkamai, bet vien jų nepakanka pastoti.
Kartais nevaisingumui turi įtakos gimdos, kiaušintakių arba mažojo dubens ligos. Jas galima gydyti chirurginiu būdu.
Apytiksliai trečdalis porų kūdikio negali susilaukti dėl moters nevaisingumo, trečdalis dėl vyro, trečdalis – dėl abiejų partnerių nevaisingumo. Kartais priežastys tiksliai nežinomos. Tirti reikia ir moterį, ir vyrą. Dažnai moteriai nustatoma vaisingumo sutrikimų, tačiau neaišku, ar vyras tikrai vaisingas ir sugebėtų apvaisinti gerą kiaušinėlį.
- Ar pasitaiko atvejų, kai moteris yra vaisinga vos kelias dienas per metus?
V. K.: Jeigu kartą per metus moteriai būna menstruacijos, tuomet ji vos kelias dienas per metus yra vaisinga. Paskyrus gydymą, padidėja galimybė susilaukti vaiko ir dažniausiai moteris pastoja.
- Ką palinkėtumėte vyresnio amžiaus moterims, kurios puoselėja viltį susilaukti kūdikio?
V. K.: Reikia reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, kuris skirs reikiamus tyrimus ir sudarys nėštumo priežiūros planą.
Nėštumas nėra liga, tad siūloma protingai sportuoti ir judėti – tai padeda.
R. M.: Nėštumas ir gimdymas yra ypatinga moters būklė. Jokiu būdu nenoriu gąsdinti moterų, pasiryžusių gimdyti. Šiuolaikinė medicina pajėgi užtikrinti vyresnėms moterims saugų nėštumą ir gimdymą. Gyvenime būna įvairių situacijų, kai labai svarbu palaikyti moterį, išaiškinti jai visus vėlyvo nėštumo privalumus ir trūkumus, paskirti reikiamus genetinius tyrimus.
Dažniausi vaikų sutrikimai ir ligos
Dauno sindromas yra dažniausiai pasitaikantis genetinis sutrikimas. Ši liga pasireiškia vėluojančiu pažinimo gebėjimų vystymusi – protiniu atsilikimu ir sutrikusiu ar vėluojančiu fiziniu augimu. Didelei daliai sergančiųjų nustatoma sunkaus laipsnio protinė negalia.
Edvardsono sindromui būdingos įvairios širdies, ausų, smegenų, žarnyno, inkstų anomalijos, protinis atsilikimas. Pusė šių kūdikių miršta pirmą savaitę, kiti dažniausiai iki 1 m.
Patau sindromas susijęs su daugybiniais vystymosi defektais, kurie lemia kūdikio mirtį per kelis mėnesius.
Ternerio sindromas pasireiškia tik mergaitėms. Jų intelektas beveik normalus, tačiau dėl išorinių ir vidaus organų apsigimimų jas kamuoja įvairios ligos, joms sunku pastoti ir išnešioti kūdikį.
