Dažnas parodos lankytojas žinojo tik tai, kad Lietuva – tai maža jauna valstybė kažkur netoli Rusijos. Eksponatų pavadinimai sunkiai ištariami, o dizainerių vardai ir pavardės skamba kaip ilgi burtažodžiai.

Objektų stilistika lyg artima skandinaviškam dizainui, tačiau kažkuo kitokia, savita. Belieka pasidžiaugti, kad Lietuvos dizaino parodos daugelį lankytojų privertė išsitraukti savo išmaniuosius ir pagooglinti, kurioje vietoje Europos žemėlapyje yra tas keistas kraštas Lietuva.

Lietuvos dizaino paroda Londone

Lietuvos ekspozicija pristatyta Londono dizaino festivalyje, kurio metu Londonas tiesiog mirga nuo gero dizaino pavyzdžių, instaliacijų, renginių. Lietuvai teko garbė net mėnesį (rugsėjo 16-spalio 18 d.) eksponuoti dvylikos dizainerių darbus žymios projektavimo kompanijos „ARUP“ centrinės būstinės fojė („ARUP“ garsi visame pasaulyje dėl tokių inovatyvių projektų kaip „Pompidu“ kultūros centras Paryžiuje, Sidnėjaus opera ir begalės kitų.

Kompanijoje dirba daugiau nei 10 000 darbuotojų, įmonė įsikūrusi šešiuose žemynuose, 42 šalyse, turi 92 biurus). Centrinis biuras įkurtas pačioje Londono širdyje, vos 10 minučių pėsčiomis nuo vienos pagrindinių arterijų Oxford Circus. Modernumu alsuojantis interjeras puikiai derėjo su specialiai šiai parodai sukurta ekspozicine įranga, kuri tarsi papildė dizaino objektus.

Lopinėlis žalumos traukė akį lietingame Londone. Lankytojai įvertino dizainerio Ryčio Zavecko trijų dienų darbą, auginant želmenis lovai „Neringa“. Juozo Brundzos raktų spintelė „Luna“ buvo nuolat varstoma, o prie romantiškojo veidrodžio „Dviem“ eilėje rikiavosi moterys. Jaukumo suteikė Vytauto Puzero šviestuvai „Corio“, šurmulyje girdėjosi ritmingas Pauliaus Vitkausko supamos kėdės „KU-DIR-KA“ skleidžiamas garsas.

Paroda pareikalavo nemažai žmogiškųjų resursų. Jai buvo pradėta ruoštis dar vasaros pradžioje. Darbus asmeniškai atrinko pagrindinė „Arup“ parodų kuratorė Jennifer Greitschus, kurios senelis yra kilęs iš pamario krašto.

Vienas iš ARUP vadovų Chris Luebkeman po parodos sakė: „Man gėda prisipažinti, kad iki tol, kol nenuėjau į parodą, beveik nieko nežinojau apie Lietuvą. Žinojau, kad tai nedidelė tauta, priklausiusi Sovietų imperijai. Viskas pasikeitė, sudalyvavus parodoje. Buvau stipriai sužavėtas tradicinių vertybių gausa bei amatų, kuriuose susipina šiuolaikinės idėjos bei metodai. Tai neįtikėtinos stiprybės pavyzdys šiandieniniame pasaulyje, pilname bedvasio monotoniškumo. Man labai patiko ta neįtikėtinai protinga „Spina“ kėdė, kuri gali būti pritaikyta žmogaus dydžiui bei formoms, bei lova „Neringa“, padengta žole, kurios idėja paremta romantišku gulėjimu ant žolės. Galų gale, tekstilės gaminiai „Zidra“ buvo tiesiog kvapą gniaužiantys. Dizaineriai, kurie pateikė savo darbus parodoje, buvo žavingai užsidegę savo darbais bei dizaino įtaka ir savo tautos ateitimi. Jie tikėjo galinga jėga, kurią dizainas gali suteikti laikui bei kultūroms, bei atnešti rūpestingumą bei atidumą mūsų gyvenimui. Grįžau iš parodos, laukdamas, kada sužinosiu apie juos daugiau bei šalį, iš kurios jie atvyko. Laukiu, kada keliausiu į Baltijos šalis“.

Dauguma eksponatų jau buvo pelnę apdovanojimus Lietuvoje ir užsienyje. Parodą iš Lietuvos pusės organizavo Lietuvos dizaino forumas kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Londone.

Lietuva – festivalio „Les Boréales“ garbės viešnia

Lietuvos dizaino forumas lapkričio 15 d.-gruodžio 31d. dienomis Kane (Prancūzija) vykstančiame tarptautiniame Šiaurės šalių kultūros festivalyje „Boreales“ pristato jungtinę darbų parodą „Design Lithuania 2001-2013“. 29 objektų ekspozicijos pagrindą sudaro Londone eksponuoti darbai, kurie papildyti keletu prizo „Geras dizainas‘2013“ nugalėtojų. Šis renginys kartu su Alinos Orlovos koncertu pirmą kartą reprezentavo Lietuvą 22 metus skaičiuojančio festivalio atidarymo vakarą.

Lankytojai buvo pakviesti į buvusio Kano moterų vienuolyno parodų salę susipažinti su lietuviškojo industrinio dizaino pastarojo dešimtmečio raida ir pasiekimais.

Vienuolynas pribloškė erdvių dydžiu. Unikali architektūra kontrastavo su šiuolaikinio dizaino eksponatais. Įspūdingo aukščio skliautai ir puiki akustika nevalingai privertė susikaupti.

Viena šiame atidaryme dalyvavusių jaunų dizainerių, autorių Audronė Drungilaitė sakė: „Buvo malonu ir kartu netikėta sulaukti tokio lankytojų antplūdžio. Lankytojai buvo smalsūs, domėjosi ne tik dizaino pasiekimais, bet ir mūsų kalba, vis prašė ištarti objektų pavadinimus lietuviškai, klausinėjo kainų“.

Matoma tendencija, kad riba tarp pramonės ir dizaino pamažu nyksta. Ausinės „JUNGLE Earphones“ ir kartoninis kompiuterio dėklas „Acme Baltic“ bei Naurio Kalinausko ir Indros Marcinkevičienės kurtos kėdės, gaminamos „Ventoje“, liudija užsimezgantį Lietuvos pramoninkų ir dizainerių bendradarbiavimą.

Eksponatams teko atlaikyti nemažą krūvį. Mindaugo Žilionio unifikuotą sistemą „Spina“ išbandyti panoro net solidūs vyrai. Mamos negalėjo atitraukti vaikų nuo Naurio Kalinausko kilimo-dėlionės „Imperial“. Etno motyvo užuominos atsispindėjo Rapolo Gražio modulinėse knygų lentynose „Audžiu“ ir tarptautinio pripažinimo sulaukusiame Astos Kaušpėdaitės „Lithuanian Vodka“ pakuotės dizaine „Black Edition“.

Svečius žavėjo atlikimo kokybė ir medžiagų įvairovė. Tokie baldai kaip Vytauto Puzero kėdė „Eggy“ ar Neringos Dervinytės staliukai „Romance“ liudijo apie aukštą metalo apdirbimo pramonės lygį. Medienos apdirbimo kokybę reprezentavo Žilvino Stankevičiaus kėdžių serija „Liepa“. Mūsų dizaineriai taip pat nebijo naudoti plastiką, tekstilę, keramiką ar kartoną.

Festivalio organizatorių staigmena

Kano aukštosios dailės ir medijų mokyklos studentai per du mėnesius atliko puikią ekspozicijos analizę. Festivalio atidarymo išvakarėse surengta prezentacija gniaužė kvapą ir kėlė pasitenkinimą. Atrodė, kad apie mūsų šalį jie žino daugiau nei dažnas lietuvis, nors nei karto nėra Lietuvoje buvę, jie puikiai identifikavo mūsų nacionalinius ypatumus ir šalies vertybes – natūralią gamtą, savitą kultūrą ir nepaprastą istorinę raidą.

Reprezentacinis albumas „DESIGN LITHUANIA 2001-2013“

Lankytojai nuoširdžiai domėjosi ir atidžiai vartė specialiai šioms parodoms išleistą albumą. Kiekvienam autoriui šalia savo darbų teko aprašyti po vieną Lietuvos identitetą atspindintį atributą, tokį kaip gintaras, Nida, cepelinai, krepšinis, juoda duona, sūreliai. Katalogas išleistas trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir prancūzų. Šis katalogas taip pat buvo nemokamai dalinamas Londone, o dabar platinamas Kane. Albumo leidimą ir abi parodas rėmė Lietuvos kultūros ministerija.

Ateities vizijos

Katalogai išgraibstyti akimirksniu, o „Svečių knyga“ papildyta naujais palinkėjimais. Žmonių susidomėjimas įkvepia dizainerius neužmigti ant laurų ir kurti toliau, o organizatoriai tyliai viliasi, kad Kanas nebus paskutinė Lietuvos dizaino parodos stotelė. Gal kitąmet pavyks lietuvišką dizainą pristatyti net kitame žemyne vyksiančiame pasaulio dizaino sostinės renginyje?

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)