Kiekvienas pradedantis gėlininkas turi atsakyti sau į klausimą: „Kaip aš įsivaizduoju būsimą savo rožyną?“.
Nei viena gėlė negali pasigirti tokia formų ir rūšių gausa, kaip rožė. Pasaulyje priskaičiuojama apie trisdešimt tūkstančių rožių rūšių. Neverta siekti surinkti juos visus. Pasodinkite vos kelis rožių krūmus, kurie geriausiai tiks jūsų sodo peizaže.
Rožyno įveisimas prasideda nuo teisingos jam skirtos vietos pasirinkimo turimame žemės plote. Tai turi būti saulėta, nuo šiaurinių vėjų apsaugota vieta. Rožės tikrai nežydės didelių medžių lapijos ar pastatų pavėsyje. Taip pat šioms gėlėms reikia specialiai paruošto dirvožemio.
Rožėms geriausiai tinkančios mineralinės trąšos: turinčios azoto – amonio nitratas, amonio sulfatas, kalcio nitratas (salietra); turinčios fosforo – superfosfatas, kaulų miltai; turinčios kalio – kalio nitratas, kalio karbonatas.
Rožėms nerekomenduojama naudoti chloro turinčių trąšų (kalio chlorido, kalio druskų, kainito, silvinito).
Vasarą sodinant rožyną nuolatinėje vietoje, reikia turėti iš anksto išaugintus jaunus sodinukus. Juos geriausia išauginti vazonėliuose ar plastikiniuose indeliuose. Prieš persodinant, žemė vazonėlyje ar indelyje gausiai paliejama, kad gerai priliptų prie sodinuko šaknų.
Sodinuką iš vazonėlio galima išimti stuktelėjus grunto gurvoliu, tada jis perkeliamas į paruoštą vietą. Persodinant lapai paliekami, todėl saugokite juos. Žemę apie persodintą rožę išlyginti reikia labai atsargiai, kad nepažeistumėte trapių jaunų augalo šaknų.
Jeigu oras sausas ir karštas, sodinukus reikia laistyti kasdien, geriausia rytais, o vandenį būtina pilti ne ant paties augalo, o ant žemės. Geriausia būtų lapų nesušlapinti, nes juos gali pažeisti miltligė.
Labai svarbu rožes genėti, nes tai užkerta kelią grybelinėms ligoms – miltligei ir kitoms. Genėjant rožių krūmus būtina atsižvelgti į konkrečios rūšies ypatumus bei jų auginimo tikslą.
Jeigu rožės bus skinamos, ūglius reikia stipriai genėti, jeigu jos skirtos sodui papuošti – tuomet kerpamos tik pačios viršūnės. Labai svarbus pagrindinis genėjimas, atliekamas pavasarį, nes nuo to labai priklauso tolimesnis rožių augimas ir žydėjimas.
Rožynų variantų – visa galybė. Jeigu norite grožėtis pavienėmis rožėmis, rinkitės tas rūšis, kurios pasižymi gražia krūmo forma, originalia žiedo spalva, gausiu žydėjimu ir maloniu aromatu. Juk toks augalas bus matomas iš visų pusių. Gražus, atskirai augantis krūmas kels nuotaiką, o jei jis atrodys nekaip – tik erzins.
Jeigu sodinate keletą rožių rūšių vienoje vietoje, svarbiausia suderinti jų spalvas. Nors manoma, kad spalvų gamos pasirinkimas yra skonio reikalas, reiktų stengtis išvengti per didelio margumo ir disharmonijos.
Puikus pasirinkimas – ryškiaspalvių rožių deriniai su baltomis, kreminėmis ir geltonomis. Švelnūs tonai ryškių fone atrodys blankiai. Pavyzdžiui, rausvos rožės ryškių raudonų fone tiesiog pranyks.
Taip pat galima sukurti rožyną, maišytą su kitais žydinčiais augalais. Pavasarį šalia švelnios rožių žalumos gerai žiūrisi tulpės ir neužmirštuolės, krokai ir anksti žydinčios bijūnų veislės.
Siekiant pabrėžti rožių krūmo dekoratyvumą, jam sukuriamas neįprastos spalvos lapus turinčių augalų fonas. Kėnio ar sidabrinės eglės fone gerai žiūrisi gausiai žydintys raudonos, oranžinės ar rožinės spalvos žiedai.
Taigi, sodo dekoravimo puikiosiomis rožėmis galimybės yra begalinės, o rožynų kompozicijos gali būti pačios įvairiausios.
