Psichologai nerekomenduoja dažnai kartoti žodžių „ne“ ir „negalima“. Ką gi daryti?
Pirmiausia reikia apeiti visus savo buto kambarius, įsivaizduojant, kad esate mažas vaikas: viską atidarinėkite, visur lįskite, judinkite, stumkite, siekite, meskite. Turi likti tokios vietos, kur vaikas vis dėlto galėtų įlįsti ir iš ten kažką pasiimti - ne tik jo dėžės su žaislais.
Pavyzdžiui, galima palikti dėžės su žaislais, iš kurių vaikas jau išaugo, jei jums negaila, kad vaikas juos išmėtys po visas grindis. Nepavojinga bus palikti ir plastikinius indus ar aliuminio puodus virtuvėje, vaikui pasiekiamoje vietoje. Išmokite dėmesingai atsižvelgti į vaiko poreikius. Juk kalbame viso labo apie tai, kas jam išties įdomu, reikalinga ir ko norisi.
Draudžiamų vietų, daiktų ir veiksmų gali likti mažiau, jei pabandytumėte vaikui pasiūlyti alternatyvą: vietoje dėžės su kinišku porcelianu lai atidaro dėžę su plastikiniais indais. Būtinai pasakykite vaikui, ką jam siūlote, o ne tiesiog pakiškite po nosimi pakaitalą.
Kaip nuspręsti, kad viską padarėte teisingai?
Viskas gerai, jei vaikas be negatyvių emocijų persijungia į tai, ką jam pasiūlėte. Problema ta, kad daugelis tėvų iš dalies ką nors draudžia tiesiog automatiškai, net nesusimąstydami apie tai, dėl ko draudžia. Jei susimąstytumėte, dėl ko, gali būti, kad dalis tokių draudimų atkristų patys savaime. Jei sugebėtumėte iš naujo apsvarstyti jų svarbą, gali pasirodyti, kad jie ne tokie kategoriški, kaip kad atrodė anksčiau.
Taip vaikas, pirma, įgytų daugiau laisvės, o antra, draudimai taptų svaresni, vaikas rečiau užginčytų jūsų „negalima“ ir dažniau jūsų klausytų. Savo draudimais mes iš dalies neleidžiame vaikui patenkinti jo natūralaus smalsumo, pasaulio pažinimo troškulio. Prie tokių draudimų priskiriami daugelis prašymų neimti bet ko į burną, nejudinti daiktų, nemėtyti jų. Galima dar kartą nukęsti ir išskalbti tai, ką taip mėgsta liesti jūsų palikuonis, ir jo susidomėjimas su laiku išblės, o jei drausite, susidomėjimas vis labiau didės. Juk uždraustas vaisius labiau vilioja.
Dar viena svarbi tema - tai draudimų kiekis. Vaiko atmintis nėra beribė, ir iki tam tikro amžiaus jo galvoje išvis neužsilaiko daug informacijos. Todėl draudimų kiekis turi būti adekvatus, tarkime, kiekvienam jūsų buto kambariui bus gana vieno-dviejų draudimų; tokiu pat principu suformuluokite du „negalima“ gatvei ir viešoms vietoms.
Dar viena galimybė iš „negalima“ padaryti „galima“ - tai leisti su tam tikromis sąlygomis. Pavyzdžiui, nuspręsti, kokiomis sąlygomis jūs vis dėlto leisite vaikui imti tą ar kitą daiktą, kurio paprastai neleidžiate. Tarkime, leidžiate vaikui apžiūrėti mobilųjį telefoną, jei jis nespaudinės mygtukų. Žinoma, su mažesniais vaikais tai pavyktų sunkiai, bet vyresniems vaikams bus malonu, kad jiems kažkas buvo leista - tegu ir su sąlyga. Ir jie labai savimi didžiuosis, jei jiems pavyks padaryti taip, kaip prašėte!
Jei jūsų draudimai susiję su vaiko elgesiu, kur kas paprasčiau (tik iš pradžių atrodo, kad sudėtinga, bet reikia priprasti) paprašyti vaiko daryti tai, ko jums norisi ir ką, jūsų nuomone, reikia, o ne tai, ko jums nesinorėtų ir ko negalima. Tai yra, akcentuoti teigiamą, o ne neigiamą elgesį. Vietoje „nerėk“ pasakykite „prašau kalbėti tyliau“, vietoje „nebėk“ - „eikime lėčiau, ramiau“ ir panašiai.
