Prieš merkiant rožes į vazą, reikia įstrižai nupjauti jų stiebą – toks pjūvis padidins vandens absorbavimo plotą. Tačiau tai daryti reikėtų po vandeniu, kad į augalo stiebo gyslas nepatektų oro, kuris gali jas užkimšti.
Prailginti rožių gyvavimą, pagerinti vandens įsiurbimą ir sumažinti jo garavimą, taip pat užkirsti kelią puvimo bakterijų dauginimuisi galima pašalinus nuo koto trečdalį ar pusę dyglių bei apatinius lapus, palikus virš vandens kyšoti tik 2 – 3 lapelius.
Jei norite pratęsti nupjautų gėlių gyvenimą, į vazą geriau pilti pastovėjusį arba virintą vandenį. Vazos vandenyje reikia ištirpinti pusę tabletės aspirino arba supilti maitinantį, antiseptinį tirpalą. Jis ruošiamas taip: į 1 l virinto ir iki 20 laipsnių atvėsinto vandens beriama 40 g cukraus ir 150 mg boro, salicilo arba citrinos rūgšties.
Vandenį vazoje reikia keisti kasdien, o maitinančius tirpalus – kas 3 – 5 dienas, prieš tai nepamirštant kruopščiai išplauti vazų. Gėlių stiebus taip pat reikia nuplauti po tekančiu vandeniu ir reguliariai atnaujinti pjūvius.
Šviežiai nupjautoms rožėms geriausia naudoti floristinius koncentratus, kuriuos nedideliais kiekiais galima įsigyti gėlių parduotuvėse. Jeigu laikysitės ant pakelio užrašytų instrukcijų, vanduo su tokiu koncentratu prailgins gėlių gyvenimą. Stenkitės neviršyti koncentrato dozės. Taip pat nenaudokite gėlinto vandens. Nupjovę rožes, pamerkite jas į gilią vazą su šiltu vandeniu, pridėję į jį minėto koncentrato. Jei yra galimybė, kelioms valandoms palikite gėles tamsioje, vėsioje patalpoje.
3 – 4 kartus per dieną rožes reikia apipurkšti vandeniu iš purškiklio. Nakčiai rožes rekomenduojama išimti iš vazų ir paguldyti vonioje su vėsiu vandeniu taip, kad gėlių žiedai būtų virš vandens.
Rožės nepakenčia tiesioginių saulės spindulių, skersvėjų, taip pat karštų, prirūkytų patalpų. Vazas su rožėmis geriau statyti vėsioje, šiek tiek pritemdytoje vietoje.
Rožės išlieka šviežios, jeigu būna sumerktos į vazą atskirai nuo kitų gėlių, nes tokios gėlės kaip gvazdikai ar lelijos su rožėmis „pjaunasi“. Rožės jautrios ir metilenui, kurį išskiria vaisiai, todėl jų arti rožių geriau nelaikyti.
Skirtingų rūšių nupjautų rožių ilgaamžiškumas yra ne vienodas. Ilgiausiai išsilaiko rožių rūšys su gležnais, baltos ir rožinės spalvos žiedlapiais, tačiau ilgai savo grožio vazoje gali neprarasti ir gėlės su tvirtais, tankiais žiedlapiais. Kai kurių rūšių rožės vazoje gali išsilaikyti 8 – 14 dienų.
Jei rožė nuvyto pirma laiko, tai nereiškia, kad ji buvo nešviežia. Dažniausiai tai ženklas, kad į gėlės stiebo indus pateko oro, kuris trukdo pasisavinti vandenį. Pamėginkite ant rožės stiebo rasti pjūvį ar kokį nors kitą pažeidimą. Panardinę gėlę į vandenį nupjaukite jos stiebą aukščiau pažeidimo vietos. Jei kotelis liko labai trumpas, tuomet pamerkite žiedą į negilų indą su šiltu vandeniu (37 – 38 °С).
