Gamtos subtilumą atskleidžia samanos

Geriausiai gamtos įvairovę ir subtilumą išreiškia ne ryškios gėlių spalvos, bet samanos – taip mano japonai. Šie augalai seniai vertinami japoniškų sodų kūrėjų ir mylėtojų. Kompozicijos su jais, be abejonės, atkreips dėmesį tų žmonių, kurie trokšta būti arčiau gamtos.

Nudžiugs ir tie, kurių soduose veją baigia užimti samanos. Išbandžiusieji įvairias priemones, bet šių augalų taip ir neatsikračiusieji, gali pamėginti išnaikinti... žolę ir pasitiesti minkštą žalią kilimą.

Samanos – nereiklūs augalai

Gamtoje samanos atlieka labai svarbią funkciją. Tankūs žali kilimai sugeria daug atmosferos kritulių ir palaiko miško augalijai reikalingą drėgmę. Po jais geriau sudygsta sėklos. Samanos apsaugo nuo išdžiūvimo grybieną, atstoja namus daugybei smulkių gyvūnų. Šie augalai ardo uolas, o pelkėse nykdami sudaro durpių sluoksnį.

Samanos – svarbus japoniškų sodų elementas. Jos palaiko draugiją bonsams. Gražiai atrodo alpinariumuose, induose šalia kitų augalų. 

Samanynas – puiki alternatyva vejai ir kitoms žalioms dangoms. Juk jo nepuola kenkėjai. Šie augalai nenukenčia nuo itin žemos temperatūros, kritulių trūkumo ir, priešingai nei žolė, visuomet išlaiko vaiskią spalvą. Paprastai įsikuria ir vystosi ant dirvožemio, akmenų ar pūvančios medienos.

Išnaikinti ar palikti?

Niekaip nerandate priežasties, kodėl sodo vejoje karaliauja samanos? Jos neišnyksta net ir po kelerių metų naikinimo įvairiomis priemonėmis? Priežastys gali būti kelios: suspausta dirva, per žemas jos pH, per didelis šešėlis ir drėgmė.

Manoma, kad samanas lengviausia išnaikinti trąšomis su geležies sulfatu. Tad norėdami šiuos augalus apgyvendinti savo sode, jokiu būdu jų nenaudokite.

Samanos suželia tuomet, kai augimo sąlygos joms pasidaro geresnės nei žolei. Jeigu nusprendėte, kad gamta gali tęsti pradėtą darbą, ir norite jai padėti, siūlome paprastą būdą. Išraukite... likusią žolę ir leiskite susidaryti retam samanų kilimėliui.

O kaip užauginti minkštą tarsi pagalvė kilimą, po kurį beprotiškai malonu vaikščioti basomis? Tai paprasta. Jei pamiršote veją laiku nupjauti, patręšti, atsikratyti piktžolių, vieną dieną nenustebkite pamatę, kad žolę pakeitė samanų kupsteliai. Ar tikrai ryšitės atsiklaupę ant kelių iš jų rankioti įvairias žoles? Nesuskaičiuojama galybė vorų, vabalėlių stengsis išvengti jūsų pirštų, o skruzdėlės lakstys rankomis ir įnirtingai atakuos švelnią odą.

Tikriausiai esate pastebėję, kad vejoje yra kelių rūšių samanų. Bet netgi ekspertai pripažįsta, kad atskirti jas be mikroskopo nelengva.

Kaip patiesti samanų kilimą sode?

Samanos neturi šaknų. Jos prie pagrindo prisitvirtina daugialąsčiais šakotais plaukelių pavidalo rizoidais. Tad daugelį galima atsargiai paimti rankomis, mentele ar kastuvėliu bukais kraštais ir perkelti ant dirvos. Tai visiškai nereiškia, kad skatiname naikinti miško paklotę. Juk samanos yra labai svarbios gamtos pasauliui. Geriau paieškokite šiais augalais apžėlusių kampelių savo sode. Iš ten juos galėsite perkelti į pageidaujamą vietą. Vienu šūviu nušausite du zuikius – neniokosite gamtos, o samanos sėkmingai prigis ir išgyvens.

Sodo kilimui labiausiai tinka samanos, želiančios ant minkšto paviršiaus. Jas lengva persodinti. Tai melsvoji balzganė (Leucobryum glaucum), šilsamanė (Pleurozium), brija (Bryum), dvyndantė (Dicranum).

Įsitikinkite, kad dirva, ant kurios dėsite samanas, susigulėjusi. Nesodinkite į išpurentą vietą. Patartina padėtą kupstelį užminti, kad jis geriau įsitvirtintų. Nemažai samanų žūva dėl oro kišenių. Jos susidaro tarp dirvos ir kupstelių, kai šie per ilgai būna sausi. Dirvą galima parūgštinti, pavyzdžiui, rododendrams skirtomis trąšomis. Jos pH turi būti 5,5.

Norint sodą praturtinti įvairių rūšių samanomis, paviršių būtina kuo mažiau sulyginti. Nesugrėbstykite jo taip kruopščiai, kaip esate įpratę ruošdami gėlynus. Įsivaizduokite, kad jūsų žemės lopinėlis – tai šachmatų lenta. Galite ją netgi nusibraižyti. Į kas antrą langelį pasodinkite po kupstelį samanų. Sodinimo atstumai priklauso nuo medžiagos kiekio ir kaip greitai norite, kad augalai suaugtų.

Laikui bėgant samanos plečiasi, tušti tarpai mažėja. Lygus kilimas susidaro maždaug per porą metų. Kelių rūšių augalai neblogai jaučiasi ir saulėtoje vietoje, pavyzdžiui, brija, grimija (Grimmia), bet dauguma labiau mėgsta dalinį arba visišką šešėlį.

Maloni priežiūra

*Vanduo ir šešėlis – viskas, ko reikia samanoms, kol prigyja. Nuolat laistomos, jos įsitvirtina po 4 savaičių. Žiūrėkite tik, kad nebūtų per drėgna, nes tada augalai tiesiog supelys.

*Vėliau samanų kilimo laistyti nebūtina. Kai kurių rūšių augalai gali pageltonuoti ar truputį pasiraukšlėti sausuoju periodu, per karščius, bet paskui visuomet atsistato.

*Daugelio rūšių samanos pakenčia laikiną stipresnį mindymą. Tad keletą triukšmingų gimtadienių per metus, švenčiamų su draugų būreliu sode, jos turėtų atlaikyti.

*Kartą per savaitę nuo žaliojo kilimo nurinkite lapus, šakeles ir pagaliukus. Ne tik dėl grožio. Samanos absorbuoja drėgmę tiesiai iš oro ir sugeria lietaus vandenį, todėl joms nelabai patinka būti po paklode.

*Kartkartėmis išraukite ne vietoje išdygusias piktžoles.

Samanų ir pasukų kokteilis

Iš sodo paimtą samanų gniužulėlį išskirstykite. Sudėkite į stiklainį. Įpilkite pasukų ir vandens (lygiomis dalimis). Viską sumaišykite. Jeigu mišinys tirštas kaip tešla, įpilkite dar vandens, kad pasidarytų kremo konsistencijos. Jį išpilkite ten ant akmenų, kur norite, kad augtų samanos.