Ar nepagalvojote, kad viena ar kita jūsų mamos savybė jus pačias gali paveikti visai priešingai? Jūs, pavyzdžiui, su savo vaikais norite bendrauti betarpiškai, atvirai ir geranoriškai, žinoti apie juos viską. Tačiau jūsų mamos noras būtent taip bendrauti su jumis neretai interpretuojamas kaip „lindimas į dūšią“.
O jeigu mama stengiasi trūks plyš būti jūsų patarėja visais gyvenimo klausimais ir jūsų sutuoktinio užtarėja? Sakysite, kad kišasi į asmeninį gyvenimą ir netgi ardo šeimą. Tai kokios būna mamos ir kaip su jomis elgtis.
Mama – kankinė
Nėštumas, gimdymas, bemiegės naktys su vaiku – tai tik kelios priežastys, dėl kurių ši moteris kankinasi, skundžiasi ir atiduoda paskutines jėgas. O ką jau kalbėti apie namų ruošą? Pasiklausius tokios mamytės skundų, atrodo, jog ji nenuleisdama rankų nuolat valo, šveičia, gamina, lygina, skalbia ir ravi nematydama šviesios dienos. Kodėl ji taip elgiasi? O gi tam, kad artimieji nuolat gyventų kankinami kaltės jausmo. Jai atrodo, kad, jausdamiesi kalti, jie ją labiau mylės ir gailės.
Tai apie jus? Tai, ką kalbame apie save, savo likimą, kažkokiu nepaaiškinamu būdu tampa realybe. Štai jums pirmasis argumentas kuo greičiau atsikratyti aukos vaidmens. Antrasis argumentas – kaltės jausmas vaikui trukdo augti dvasiškai ir trukdo visaverčiams santykiams su kitais žmonėmis. Juk jūs visai nenorėtumėte, kad jūsų sūnus ar dukra taptų priklausomi nuo svetimų žmonių nuomonės?
Tai apie jūsų mamą? Tapkite jos psichoterapeute – jums juk bet kokiu atveju tenka nuolat klausytis jos pasakojamų liūdnų istorijų. Bus geriau, jei vietoj užuojautos pareikšite: „Na žinai, mama, viskas tikrai nėra taip blogai. Štai, pavyzdžiui, turi rūpestingą vyrą. Ir nuostabius vaikus...“ Optimizmo galima išmokti bet kokiame amžiuje.
Tai apie jūsų anytą? Vyrams kaltės jausmas sunkiai pakeliamas, todėl su savo mama bendrauti jūsų sutuoktinis stengiasi kuo rečiau. Tačiau anytos įtaką jūsų šeimos gyvenimui vis tiek neišvengiamai jaučiate. Jeigu tik jūsų vyro aplinkoje pasipainioja kokia nors vargšelė, jis, metęs viską, skuba jai į pagalbą. Nesikrimskite dėl to ir nepasiduokite pagundai apsiverkti ir sukelti tikrą dramą. Tikrus ir gilius jausmus toks vyras gali jausti tik stipriai ir mokančiai būti laiminga moteriai.
Mama – antroji pusė
Motinos ir vaiko junginys – natūralus ir tikras. Tačiau jeigu mama nesugeba paleisti net ir užaugusio vaiko, tiesiog dusina pernelyg dideliu dėmesiu ir neleidžia žengti nei vieno savarankiško žingsnio, reikalai pakrypsta netinkama linkme. Pačios mamos didžiuojasi tokia meile, laiko tą motiniškos meilės etalonu. O iš tikrųjų šis jausmas netgi žalingas. Tokios motinos pamiršta kitus, save, vieninteliu gyvenimo tikslu ir rūpesčių tampa vaikas – tik pagalvokite, kaip susiaurėja jos pasaulis.
Tai apie jus? „Mes susirgome“, „mes eisime į darželį“, „mes galvojame kurti šeimą“.... Pirmas žingsnis gydant liguistą meilę savo vaikams, suvokti, jog jūs ir atžala nesate vienas darinys. Jis arba ji yra atskiras žmogus, asmenybė, o ne jūsų dalis, o labiau nuosavybė. Pradėkite save vertinti kritiškai. Pripažinkite, jog laikui bėgant jūsų meilė tampa savotiška liga, trukdančia savarankiškam vaiko vystymuisi. Paleiskite juos – nors ir plyšta iš skausmo širdis. Vėliau jie jums neabejotinai padėkos.
Tai apie jūsų mamą? Tuomet jus greičiausiai persekioja kaltės jausmas. Ji „visai viena“, „niekam nereikalinga“, o juk visą gyvenimą „paaukojo jums ir jūsų laimei“. Jums reikia rasti labai ramų, kantrų ir santūrų vyrą, nes joks kitas jūsų ir mamos santykių supras ir netoleruos.
Galima drąsiai teigti, jog būtent tokios mamos kaip jūsiškė dažniausiai ir sugriauna dukters santuoką. Nors ne visada sąmoningai, tačiau tokia mama dukros gyvenime užima tiek vietos, kad jos nebelieka niekam kitam – jau nekalbant apie vyrą. Kritinis momentas – kūdikio gimimas. Jeigu šiuo metu mamos pagalba jums būtina ir ketinate jos paprašyti laikinai apsigyventi kartu su jumis, pasistenkite aiškiai įvardyti, koks tai tik trumpalaikis projektas.
Tai apie jūsų anytą? Aiškiai nubrėžkite ribas, kurių jūsų sutuoktinio mama, norėdama daryti įtaką jūsų šeimai, negali peržengti. Vyrai nuo tokios mamytės priklausomi lygiai taip pat kaip ji nuo jo. Tačiau nevadinkite vyro mamytės sūneliu. Tokie kaltinimai jį privers dar nuoširdžiau tikėti, kad pasaulyje iš tikrųjų jį supranta ir vertina viena vienintelė moteris – mama. Turite elgtis visai priešingai – sutuoktinį vertinkite kaip suaugusį, savarankišką vyrą. Tada jis ir pats toks jausis, taip ir elgsis.
Bus daugiau.
