Neleiskite vaikams užlipti jums ant galvos! Štai keli patarimai, kaip įveikti keturias svarbiausias nuo tėvystės neatsiejamas bendro gyvenimo krizes. P.S. niekada nepamirškite, kad, nepaisant visų sunkumų ir problemų, vaikai – vienas iš didžiausių gyvenimo džiaugsmų ir likimo dovanų.
1) Tėvystės krizė
Dauguma porų mano, jog pats sudėtingiausias laikotarpis jų šeimos gyvenime – pats nėštumas. Tačiau vos mažylis išvysta pasaulį, laimingi tėveliai priversti suprasti skaudžiai klydę – visi vargai ir rūpesčiai dar prieš akis. Vaikas verkia vis garsiau, miega vis mažiau, namuose užima vis daugiau vietos ir paiso tik savo interesų (ei, šeimyna – šokite pagal mano dūdelę, nes vėl paleisiu dūdas).
Nuovargis, balansuojantis ant išprotėjimo ribos – taip pirmuosius tėvystės metus vadina JAV psichologė Eda Le Chance. Prie šio teiginio savo parašą palikti galėtų praktiškai kiekvienas tėvelis ir mamytė. Emocinis pervargimas – tikras nuodas geriems santykiams šeimoje: nuolatinis sudirgimas, apgailestavimas, kad nerūpestingos dienos jau niekada nesugrįš apkartina net pačios harmoningiausios poros santykius. Ir dar – nepilnavertiškumo jausmas.
„Sprendžiant pagal žurnalus blizgiais viršeliais, normaliems žmonėms šis tėvystės periodas nesukelia tokių problemų, šeimoje, susilaukusioje atžalos, karaliauja meilė ir santarvė, net ir aistra liepsnoja. O mes per visą dieną vienas kitam net po normalaus sakinio pasakyti nesugebame... “, „Kitos mamos moka ir toliau atrodyti patrauklios, seksualios, o aš atrodau ir jaučiuosi kaip išsunkta kempinė...“ – pažįstamos mintys?
Vyrui šis laikotarpis itin sunkus, jeigu moteris, labai įsijautusi į naują motinos vaidmenį, savo antrąją pusę visai užmiršta, netiesiogiai duodama suprasti, jog jis dabar jai reikalingas mažiausiai. Moterys dažnai nesupranta, kad rūpintis mažyliu lengviau dviese ir visas pareigas ir rūpesčius prisiima sau – o tuomet skundžiasi, jog vyras jai nepadeda. Natūralu, kad vyras pradeda dairytis, kam jis būtų reikalingas.
Kaip atlaikyti krizę?
· Pasidalinkite pareigas. Skandinavijos šalių, kur vis daugiau tėvelių eina tėvystės atostogų, pavyzdys parodė: kuo daugiau vyras rūpinasi vaiku, tuo stipresni tampa poros santykiai. Nebijokite vyro palikti vieno su mažyliu – būkite tikra, jie tikrai puikiai susitvarkys.
· Neišstumkite vyro iš savo gyvenimo tokiomis frazėmis kaip „MES čia su vaiku, o tu...“. Laikui bėgant toks atotrūkis tik gilėja, keičia šeimos ir partnerystės sąvokas. MES jau nebėra žmona ir vyras. MES- tai vienas iš tėvų ir vaikas. Natūralu, kad į sąvoką MES vienas iš sutuoktinių nebeįeina, jis lieka už šeimos branduolio ribų.
· Nepamirškite, kad esate ne tik mama, bet ir moteris. Neapsileiskite. Vilkėkite jums tinkančius drabužius, paslepiančius trūkumus ir išryškinančius privalumus. Nutįsę sportiniai kostiumai labai patogūs, ypač namuose rūpinantis mažyliu, tačiau psichologiniu požiūriu jie padaro daugiau žalos nei atneša naudos. Visada vietoj apsmukusių, figūrą maskuojančių drabužių rinkitės tuos, kurie išryškina kūno linijas – ir nuotaika bus geresnė, ir vyras laimingesnis.
2) Trejų metukų krizė
Trejų metų krizė – tikras išbandymas. Faktą, jog mažylis išgyveną trejų metukų gyvenimo krizę, pastebėsite ne tik jūs, bet ir visi artimieji, kaimynai, žmonės gatvėse. Žaislus prekybos centre mėtančio ar vidury gatvės gulinčio ir iš pykčio klykiančio mažylio sunku nepastebėti. Net ir labiausiai mylintys ir psichologiniu požiūriu išprusę tėveliai neištveria ir griebiasi ne pačių geriausių auklėjimo metodų, kurie taip pat nėra veiksmingi.
Kodėl vaiko kaprizai veikia dviejų suaugusių žmonių santykius? O gi todėl, kad priverčia užduoti du labai rimtus klausimus. Pirmasis – kas kaltas? Dažniausiai tėtis kaltina mamą, kad ši vaiką netinkamai išauklėjo, per daug lepino ir paikino. O mama tėtį vadina šaltu ir bejausmiu, kaltina, kad jam visai nerūpi šeima. Antrasis klausimas – o ką dabar daryti? Tėvų nuomonė šiuo klausimu sutampa labai retai. O tai dar viena priežastis konfliktuoti.
Kaip atlaikyti krizę?
· Atskirkite santykius su savo antrąja puse ir vaiko auklėjimo problemas. Neleiskite, kad nesutarimai atžalos auklėjimo klausimais persismelktų į dviejų žmonių santykius. Pasiginčijote, netgi pasipykote – pamirškite. Dabar svarbiausi jūs du, o šioje sferoje jokių pykčių nėra ir neturi būti.
· Stenkitės neperžengti ribų, su antrąja puse aptarinėdama vaiko auklėjimo klausimus, nepamirškite, apie ką kalbate. Jeigu pradėsite pirštu badyti į antrosios pusės trūkumus ar dėl visko kaltinti netinkamą jo paties auklėjimą ir jo tėvų padarytas klaidas, laiko konstruktyviam pokalbiui gali paprasčiausiai nebelikti.
· Niekada nesipykite matant vaikui. Trejų metų mažyliai labai greitai išmoksta manipuliuoti ir bet kurioje situacijoje įvykius pakreipti taip, kaip palanku jiems. Todėl tėtis ir mama privalo laikytis išvien, o bet kokius nesutarimus išsiaiškinti, kai atžala nemato ir negirdi.
3) Pirmosios klasės krizė
Vaikas tampa vis paklusnesnis, lengviau sukalbamas. Jis jau didelis, todėl nebereikia nuolat sekioti iš paskos, mažylis jau savarankiškas. Nebeašaroja dėl nieko, pats susiranda draugų ir užsiėmimų. Problemų būtent dėl to ir atsiranda. Vaikas pradeda laikyti save nepriklausomu, savarankišku individu, gyvenančiam uždarame pasaulėlyje su savo mintimis ir norais.
Ir kaip tai galėtų apsunkinti gyvenimą tėveliams? Juk tėvai pagaliau gali mėgautis laisve. Greičiausiai, tos laisvės staiga atsiranda per daug. 35 proc. santuokų sugriūna būtent tuomet, kai atžala pradeda lankyti mokyklą. Baigiasi didieji rūpesčiai ir problemos - ką daryti toliau? Ir nemažai porų būtent tuomet supranta, kokie skirtingi žmonės jie yra. Kodėl to nepastebėjo anksčiau? O gi todėl, kad tokiems dalykams nebuvo laiko. O dabar jo atsirado.
Galima daugiau laiko praleisti kartu, užsiimti mėgstama veikla, kurią auginant mažylį teko apleisti, tačiau staiga paaiškėja, kad du suaugę žmonės net ir pasikalbėti neturi apie ką. Kai dingsta vienos pokalbių temos, jas pakeisti turėtų kitos. Vienos poros šiuo laikotarpiu pradeda planuoti dar vieną vaikelį, kitos – susigalvoja keisti gyvenamąją vietą. Tai padeda. Tačiau tam būtina rasti ne tik finansinių išteklių, bet ir vidinės stiprybės.
Kaip atlaikyti krizę?
· Dabar pats metais keisti įpročius ir sugalvoti naujas tik jums dviem skirtas tradicijas ar ritualus. Tiek jūs, tiek jūsų antroji pusė jaučiate, jog prasideda naujas gyvenimo etapas, todėl lai jis prasideda maloniais potyriais. Pavyzdžiui, kiekvieną savaitę pakvieskite vienas kitą į pasimatymą pamėgtoje kavinėje arba vakarais dviese eikite pasivaikščioti.
· Sugalvokite vienas kitam mielas pravardes. Juk draugystės pradžioje vienas kitą noriai vadinote zuikeliais, katinėliais ir kitais žvėreliais. Tačiau vėliau perėjote prie vardų, o galiausiai – prie tėčio ir mamos. Tai liudija, jog jūsų romantiškas santykis vienas su kitu pakito. Ir tai normalu. Tačiau jeigu vienas kitą vėl pradėsite vadinti unikaliomis, tiek jums dviem žinomomis ir svarbiomis pravardėmis ar kitais saldžiais žodeliais, artimas ryšys sugrįš. Taigi susigrąžinkite į savo žodyną visus zuikelius ir meškučius. Arba sugalvokite ką nors naujo.
· Nereikia verstis per galvą ieškant vienos veiklos, kuria galėtų užsiimti abu sutuoktiniai. Gana retai abiem sutuoktiniams patinka identiškas laisvalaikio praleidimo būdas. Ir nereikia stengtis žūtbūt visą laisvalaikį praleisti kartu. Kiekvienas žmogus turi teisę į širdžiai mielą veiklą ir mylimo žmogaus supratimą ir toleranciją šiuo klausimu. Klausinėkite, domėkitės, aptarinėkite, dalinkitės įspūdžiais. Net jeigu laisvalaikis ir ne visada sutaps, toks bendravimas tarpusavio santykius stiprins ir vys lauk visokias krizes.
4) Paauglystės krizė
Ši krizė prasideda tą akimirką, kai vaikas paklausia: „Jūs ką? Niekada nebuvote jauni?“. Nes kad ir ką apie save ir savo amžių begalvotumėte, atsirado karta, kuriai esate tikri seniai. Priimta manyti, kad bėgantys metai labiau gąsdina stipriosios lyties atstovus. Dauguma jų nori įrodyti esantys vis dar jauni ir galingi – ir ieško jaunų moterų draugijos.
Tačiau britų mokslininkai išsiaiškino, jog per pastarąjį dešimtmetį panašią krizę išgyvenančių moterų skaičius praktiškai pasivijo vyrus. Tos moterys, kurios savo jaunystės įrodymų nepradeda ieškoti už šeimos ribų, visas savo baimes ir nerimą bando nuslopinti be saiko rūpindamosi savo vaiku, kuriam, pagal amžių, tokia globa jau visai nereikalinga.
Paauglys pradeda tokiam rūpesčiui priešintis, maištauti. Taip moteris savo vyrui tarsi nori parodyti, kad jų vaikui dar reikia globos, o tai reiškia, ir ji dar nesena. O jeigu tuo metu dar kyla abejonių dėl profesinio kelio pasirinkimo ar gyvenimo partnerio tinkamumo, rimtų problemų santykiuose greičiausiai nepavyks.
Kaip atlaikyti krizę?
· Į save ir savo santykius iš šono pažvelgti ir pamatyti, ką reiktų pataisyti, padės nauji draugai. Bendravimas su naujais žmonėmis – tarsi gurkšnis tyro vandens. Aišku, nederėtų pamiršti ir laiko patikrintų bičiulių. Juk galima bendrauti visiems kartu. Tuomet visos poros turės galimybę patobulinti savo santykius.
· Dažniau laikykitės už rankų, bučiuokitės ir apsikabinkite. Fizinis kontaktas padeda jaustis pora, vienas kitam svarbiu žmogumi. Jeigu natūraliai kartais paglostote vyro plaukus, paimate už rankos, priglundate prie šono – tai ženklai, kad jūsų pora tikrai emociškai artima.
· Nebijokite savo šiltų jausmų demonstruoti ir matant vaikui. Jis privalo suprasti, kad tėvai turi ir savo gyvenimą. Tai bus viena iš profilaktikos priemonių, padėsiančių išvengti šeimyninio gyvenimo krizių jo paties tolimesniame gyvenime.
