Šiais metais vasario mėnesį užbaigti dar keli pastato segmentai – privati 3 aukštų vila ir 4 apartamentai. Tai demonstracinės patalpos, siekiant parodyti norintiems čia apsigyventi žmonėms, kaip jie galėtų įsirengti būstus. Šalia komplekso numatyta įrengti valčių ir mažųjų laivų prieplauką.

Projekto bendraautorės: Zane Dzintara, Ineta Solzemniece, Agnese Sirmā

Balasta gatvės Vilos

Balasta pylimo gatvės keturi juodomis plytomis apdailinti blokuoti namai pavadinti vilomis. Šį apibrėžimą pasufleravo pačių pastatų funkcija: šie elegantiški juodi blokai Dauguvos upės ir Balasta pylimo gatvės linijoje iš pradžių buvo orientuoti į didelių šeimų triaukščius būstus keletui kartų: tėvams, vaikams – mažiems ar paaugliams, galbūt ir seneliams. Vilose nuosekliai įgyvendinta „gyvenimo keliais lygiais“ koncepcija.

Šių namų dizaino koncepcijoje realizuotas baltųjų ir juodųjų plytos dialogas ir priešybė: namų išorė yra juoda, o viduje, interjere eksponuojamos baltų plytų sienos - tai tarsi bendros koncepcijos variacija konkrečiuose būstuose. Juodųjų plytų mūras tarsi įeina į vidaus patalpą per įstiklintus plotus kaip išorinės sienos medžiaga, o interjere susijungia abi – juodoji ir baltoji – apdailos.

Baltoji plyta interjere yra savotiška aliuzija į 7-ojo dešimtmečio funkcionalumo estetiką. Plytoms vidaus patalpose priešpriešinamas šiltas rudas medis – grindlentės, grindjuostės, lauko terasų dangos, durys, langų rėmai, laiptai, įmontuotos knygų lentynos ir drabužių spintos. Šiame namų cokoliniame aukšte ir vonios kambariuose yra militaristinės žalios spalvos beasbesčio šiferio grindų plytelių plotai.

Viloje nuosekliai skirtingų kartų zonos atskirtos aukštais: viršutinis yra tėvų miegamojo aukštas su vieno arba dviejų mažų vaikų kambariu, didele drabužine ir vonios kambariu bei lauko terasa. Vidurinis aukštas yra šeimos susibūrimo vieta: didelė virtuvė ir valgomasis, terasa, židinys ir poilsio kampas prie televizoriaus, iš šio aukšto kyla sraigtiniai laiptai į viršutinį miegamųjų kambarių aukštą.

Apatinį aukštą sudaro prieškambaris, svečių tualetas ir drabužinė bei laiptai palei Balasta pylimo gatvės fasadą į pagrindinį aukštą. Šalia laiptų prie šoninių sienų įmontuotos knygų lentynos. Pirmą aukštą galima naudoti taip pat kaip darbo patalpą ar studiją, pomėgių kambarį bei kaip namų biurą ar net numatyti notaro kontorą, odontologo kabinetą, siuvėjos dirbtuvę.

Iš šios koncepcijos taip pat akivaizdus namų įvaizdis ir apibrėžimas – jaukūs ir šilti individualūs namai šeimai, kur yra erdvios patalpos visiems susirinkti ir galimybė išsiskirstyti kiekvienam į savo aukštą ir vienam kito netrukdyti. Namų vertikalioji ašis yra įstiklinta lifto šachta, kuri prasideda rūsio aukšte su įėjimu iš automobilių stovėjimo aikštelės ir tęsiasi iki namų antžeminio trečio aukšto.

Oglu gatvės apartamentai

Gyvenamųjų namų komplekso „Gipša fabrika“ (Gipso gamykla) rekonstrukcijos projekto antrasis etapas buvo interjero projektas, kurio viena iš sudedamųjų dalių – įrengti keturi demonstraciniai apartamentai, nebuvo orientuoti į dideles šeimas, turinčias daug vaikų. Todėl Oglu (Anglių) gatvės namo apatinio aukšto gyvenamose patalpose realizuota gyvenimo bendrojoje erdvėje koncepcija.

Tai nepriklausomo ir laisvo žmogaus ar poros būstas vienoje didelėje studijoje (lofte), todėl ir patalpų dizainas paremtas gan asketiško minimalizmo idėja. Antrame iš dviejų aukštų įrengta šeimos buveinė su keturiais miegamaisiais. Šie butai yra šviesiausi ir erdviausi pastate, jie dar turi viršutines terasas su vaizdu į Dauguvos upę ir didžiules įstiklinto stogo plokštumas.

Oglu gatvės pastato dalyje įgyvendintas drąsus gyvenimo fabrike aplinkos išlaisvinimas – tikroji loftų romantika ir tam tikras savotiškas eksperimentas: visos vidinės laikančiosios sienos, kaip ir fasadai, yra sumūrytos iš anglies juodumo plytų. Taigi žmonės, kurie pasirenka šiuos butus, turi įvertinti tai, kad jų interjere – miegamuosiuose, virtuvėje ir vonios kambaryje – bus anglies juodumo plytų sienos.

Juodųjų plytų Fabriko kompleksui buvo ieškota ilgai. Galiausiai plytos buvo užsakytos austrų bendrovei „Wienerberger“, kuri jas gamino pagal reikiamus matmenis specialiai šiam projektui ir išdegino du kartus. Latvijoje tokios plytos dar niekada nebuvo naudojamos. Todėl antrasis Fabriko rekonstrukcijos etapas laikomas plytų manifestacija ir juodosios plytos pirmąja apraiška latvių architektūroje.

Šiaip juodųjų plytų tradicija architektūroje daugiausia plėtojama Olandijoje ir Belgijoje. Latvijoje yra galimybė pažvelgti į tai naujame kontekste, panaudojant plytų mūro tradicijas sukurti naują dizaino kokybę. Sukurtas konceptualiai išgrynintas architektūrinis projektas, kaip demonstracinis variantas, kai lauko ir vidaus erdvė vizualiai sujungiama į bendrą visumą plytų mūru, kuris neslepia savo kilnaus grožio ir originalumo po tinku, dažais ir tapetais, bet atvirkščiai – dalyvauja kuriant gyvenamąją erdvę tarsi buities scenų juodo aksomo užkulisiai.

Interjere derinamos juodosios plytos ir ruda mediena – šios dvi medžiagos dominuoja ir lemia namų atmosferą. Kontrastas tamsioms spalvoms yra baltos lubos ir didžiulės įstiklintos plokštumos. Joms akompanuoja drabužių spintos, virtuvės ir vonios kambario zonos, kurios perduoda baltos spalvos ir blizgančio metalo gamą.

Visų butų langai įrengti kaip prancūziški balkonai. Vonios kambariuose įstiklintos plokštumos yra su šildomu stiklu, norint sukurti šilumą ir komforto jausmą patalpoje. Tai ypač svarbu, kai vonia statoma netoli lango. Vonios kambaryje langai dengti baltais matiniais brūkšniais, siekiant sukurti privatumo jausmą. 

Apartamentų segmentas susideda iš keturių blokų, įstiklintų didelėmis plokštumomis ir stogais.

Trijų aukštų pastatas turi keturis lygius, įskaitant palėpę. Apartamentų segmente yra 11 butų ir dvi laiptinės su liftais iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Pirmuose ir antruose pastato aukštuose yra mažesni studijos tipo butai, kuriuose pagrindinis kambarys yra erdvi svetainė, kartu su miegamuoju užimanti visą bloko tūrį. Miegamojo zona atskirta drabužine tarsi dideliu baldu – kapsule. Virtuvės ir vonios kambariai įrengti įstiklintoje dalyje tarp mūro blokų.

Viršutiniuose aukštuose yra butas su keturiais miegamaisiais ir vidaus laiptais, skirtas šeimai su trim ir daugiau vaikų. Žemesniame jo lygmeny yra miegamieji ir darbo kambariai, centre – šeimos gyvenamasis kambarys su poilsio vieta prie židinio ir televizoriaus. Vidiniai laiptai veda į mansardą, laiptinėje įrengtos knygų lentynos.

Aukštesniame lygmenyje yra didelė virtuvės su sala ir pietų stalas. Šalia, kaip atskiras blokas su sanitariniu mazgu ir dušo patalpa įrengti vaikų miegamieji. Antrame apartamentų, skirtų šeimai, aukšte įrengta didelė virtuvė su sala ir pietų stalu. Toks erdvių paskirstymas leidžia viršutinį aukštą išnaudoti maisto gamybai ir mėgavimuisi procesu: čia kviečiami svečiai, vyksta šeimos pobūviai, nes yra galimybė išeiti į terasą su vaizdu į upę.

Visos grindys yra alyvuoto brangaus afrikietiško iroko medžio, suteikiančio patalpoms sodrų ir jaukų medienos koloritą, jaukios erdvės pojūtį. Vonios kambariai kukliai asketiški – juodos plytų sienos, baltos grindys ir lubos. Visuose vonios kambariuose tarp plytų įrengtos stiklo plokštumos. Visi butai turi lauko terasas, kiti net po kelias. Lauko terasos išklotos mediena ir prijungtos prie gyvenamojo ploto, tokiu būdu pratęsiant jį po atviru dangumi.

Daugiau skaitykite žurnalo „Namas ir aš“ 127 numeryje.