Gyvenantieji mediniuose namuose tikina, kad jie – ne tik ekologiški, bet ir jaukūs. Medieną architektai vis dažniau renkasi projektuodami ir modernius gyvenamuosius būstus. Tačiau jei mediena nebus tinkamai apsaugota nuo neigiamo atmosferos poveikio ir žalingų bakterijų, originalus namas ar kukli pavėsinė sutrūnys greičiau, nei jų savininkai gali įsivaizduoti.
Turi derėti tarpusavyje
Norint, kad nemažai laiko atimantis darbas nenueitų perniek, svarbu tinkamai parinkti medienos impregnantus ir dažus – jie privalo derėti tarpusavyje. Kitaip nepavyks pasiekti maksimalaus medienos apsaugai skirtų medžiagų efektyvumo. Medinių konstrukcijų atsparumą atmosferos poveikiui, puvimui lemia ir impregnantų spalva.
Pasak Vokietijos gamintojams atstovaujančios įmonės konsultanto Viliaus Vaitkaus, rinkdamasis gaminį vartotojas turėtų pasidomėti jo gamintojais, juolab kad šiais laikais visos įmonės turi interneto svetaines.
Ir pastato konstrukcija lemia ilgaamžiškumą
Mediena − specifinė medžiaga, todėl net tinkamai paruošus ją ir kruopščiai pasirinkus dažymo būdus, rezultatas gali būti trumpalaikis, jei bus padaryta klaidų statant medinę konstrukciją. „Medinės konstrukcijos jokiu būdu negali turėti tiesioginio sąlyčio su gruntu, o jų elementai − vienas su kitu.
Konstrukcijų detalių, labiausiai veikiamų drėgmės, lentos turėtų būti gana siauros, o tarpai tarp jų – pakankamai dideli, kad nutekėtų vanduo ir būtų užtikrintas efektyvus vėdinimas. Lentų, statramsčių ir gulekšnių kraštus rekomenduojama suapvalinti, kad jais lengviau nuriedėtų lietaus lašai“, – aiškino pašnekovas.
Statramsčių galus, pasak jo, būtina nupjauti įžambiai. Tada keliskart geriau nuteka vanduo, nei statramsčio plokštumą nupjovus horizontaliai. Dažniau aplyjami mediniai elementai „vaikšto“, tad juos būtina dengti plonesniu apsauginės dangos sluoksniu, nes per storą dangą į medieną patekęs vanduo sunkiau išgaruoja.
Galimybė rinktis
Nuo atmosferos poveikio neapsaugotai medienai gali pakenkti įvairios bakterijos ir grybai: nuo vienų gali atsirasti puvimas, o nuo kitų – vadinamasis mėlynasis grybas. „Į medieną įsimetęs pelėsinis grybas ne tik gadina estetinį statinio vaizdą ir konstrukcijas, bet ir kenkia žmogaus sveikatai. Pašalinti pelėsinio grybo padarinius itin sudėtinga. Todėl patartina rinktis brangią, bet atsparią bakterijoms medieną. Pagal atsparumą bakterijoms mediena skirstoma į penkias klases: labai atspari bakterijoms mediena yra ąžuolinė, pirmai ir antrai klasei priskiriamos medienos impregnuoti nebūtina.
„Tinkamai impregnuota penktos atsparumo klasės mediena tampa tokia pat atspari mėlynajam grybui ir puviniui, kaip ir pirmos klasės, – tikino specialistas. – Įprasta, kad medieną tenka apdoroti keletą kartų, tačiau rinkoje yra ir tokių priemonių, kurių sudėtyje esančios impregnuojamosios medžiagos koncentracija daug didesnė, todėl medieną užtenka padengti tik vienu sluoksniu.“
Labai dažnai individualių namų statyboje naudojamas spygliuočių, maumedžio ir kai kurių lengvų lapuočių lentas impregnuoti būtina kuo greičiau, nes Lietuvos klimatas drėgnas.
Ne tik balina, bet ir nuodija
Daugiau nei penkiolika metų klientus konsultuojantis V.Vaitkus sakė, kad impregnuotą medieną dažant skaidriais medienos dažais, neatsiranda pilkų dėmių, geriau išryškėja medžio faktūra.
„Paprastai šie dažai būna bespalviai ir yra gaminami vandens arba skiediklio pagrindu. Medines konstrukcijas būtina apsaugoti iš anksto, nes, apnikus pelėsiniam grybui, kai bandoma apdoroti medį impregnantu, sunaikinamos tik bakterijos, o mėlynos dėmės išlieka“, – perspėjo pašnekovas.
Jis apgailestavo, kad dar daug kas tinkamiausia mėlynų dėmių medienoje išėsdinimo priemone laiko chloro turinčias chemines medžiagas.
„Šie itin stipriai veikiantys cheminiai preparatai išgraužia medieną, o chloras įsiskverbia į ją. Tad iš taip apdorotų medinių dalių namo viduje chloras pamažu garuoja ir nuodija gyventojus. Vėliau dažant medinius paviršius chloras reaguoja su dažais ir mažina jų atsparumą, todėl reikėtų rinktis ir naudoti to paties gamintojo dažus bei impregnantus“, – patarė specialistas.
Geriau skiediklio pagrindu
Neretai medienos dažai ar gruntai jos apsaugai skirtų medžiagų rinkoje pristatomi ir kaip impregnantai, tačiau, pasak V.Vaitkaus, dažniausiai jie apsaugo tik nuo mėlynojo grybo, o bakterijų neveikia. Be to, dažai ir gruntas gerokai klampesnis už impregnuojamąsias medžiagas, todėl negali giliai įsigerti į medieną. Taigi, norint visokeriopai apsaugoti medieną, būtina naudoti tinkamus impregnantus, užtikrinančius ilgalaikę apsaugą nuo visų pavojų.
„Vandens pagrindu sukurti dažai yra ekologiški, elastingi, atsparūs vandens poveikiui iš išorės, lengviau garina drėgmę, greičiau džiūsta, geriau sukimba su drėgna mediena, todėl juos patartina rinktis, kai norima padengti minkštą medieną, pavyzdžiui, eglės ar pušies. Tačiau kai kurių medienos rūšių tokio tipo dažais dažyti nerekomenduojama“, – perspėjo konsultantas.
Ąžuolo medienoje esančioms tanino rūgštims reaguojant su vandeniu, atsiranda juodų dėmių. Sakų turinčiai medienai taip pat labiau tinka skiediklio pagrindu pagaminti dažai. Pašnekovas tikino, kad dėl stipresnio rišiklio jie yra atsparesni trinčiai, todėl intensyviau naudojamas pastato dalis rekomenduojama dažyti būtent tokiais dažais. Skiediklio pagrindu pagamintos medžiagos geriau įsiskverbia į medieną.
Spalvoti – ilgaamžiškesni
„Renkantis medienos dažų spalvą, būtina atkreipti dėmesį į statinio vietą saulės atžvilgiu. Pastato dalis, kurioms tenka daugiau saulės spindulių, reikia dažniau atnaujinti. Neskaidrūs medienos dažai, nesvarbu, kokios spalvos, dėl didelio pigmentų kiekio itin atsparūs ultravioletinių spindulių poveikiui. O skaidrūs medienos dažai, jei juose nėra pigmento, neatsparūs, todėl gana greitai sutrūkinėja ir nusilupa, – aiškino V. Vaitkus. – Patartina naudoti pigmentų turinčius skaidrius dažus, imituojančius natūralios medienos spalvas. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie medienos apsaugos medžiagų importuotojai siūlo skaidrius dažus, sukurtus naudojant tokius pačius pigmentus, kaip ir emaliui, todėl dažams trūksta skaidrumo, o dėl nepakankamo pigmentų kiekio neužtikrinama efektyvi apsauga.“
Pasak konsultanto, tokie dažai yra plonasluoksniai, todėl jais padengtus pastatus gana dažnai tenka perdažyti. Tamsių atspalvių skaidrūs dažai dėl didelės pigmentų koncentracijos atsparūs ultravioletinių spindulių poveikiui, tačiau jais dažytos konstrukcijos vasarą įkaista, gali perdžiūti ar net sutrūkinėti.
