Vasarą Vladimiras sunkiai pagaunamas, nes nuo ankstyvo ryto iki saulėlydžio įgyvendindamas apželdinimo projektus lekia iš vieno objekto į kitą. Žiemą ramiau. Galima paprojektuoti, pamąstyti. Geriausiai darbas jam sekasi sostinės Elektrinės gatvėje esančiuose šiltnamiuose, vieną iš jų pertvarkė į žiemos sodą. Ir ne vien todėl, kad ten šilta, svetingai pasitinka skardžiabalsė papūga.
„Naudos iš šio žiemos sodo, galima sakyti, jokios. Paskaičiavus visas investicijas grynas nuostolis išeitų. Tačiau juk ne viskas pinigais matuojama, – šypsojosi pašnekovas. – Nuo mažens man patiko augalai. Yra sakoma, kad alkoholiką galima išgydyti, o gėlininko – ne.“ Tačiau jis ir neketina gydytis. Statydamas namą iš anksto žinojo, kad bus jame vietos ir žiemos sodui. Vyras juokauja, kad penkių hektarų sklypas prie namo mažas, nėra vietos daržui. Nenuostabu, nes viskas užsodinta dekoratyviniais augalais ir gėlėmis.
Mėgsta ne visus
Vladimiro mėgstamas augalas yra tas, kurio tuo metu ieško.
„Daina be galo: išgirdau, pamačiau ir būtinai turėsiu“, – tikino jis. Panorėjęs įsigyti kokį nors retą augalą, po metų turi ne vieną, o gal 50 įvairiausių veislių. Tuomet susižavi kuo nors kitu. Netraukia tik trumpaamžės vasarinės gėlės. Ypatingi Vladimirui yra medžiai, tarkime, ąžuolai: „Našlaitės – ne man, man reikia ąžuolo, ginkmedžio arba štai tokio Drakono medžio (Dracaena draco), kuris veši mano žiemos sode.“
Tačiau yra augalų, kurių jis negali pakęsti. Tai pelargonijos. Užsiminus apie gerąsias jeronimo savybes jis tik purtė galvą.
„Lai gydo ir nuo šimto ligų, bet man jis smirda ir tiek. Išmečiau visas pelargonijas, kokios gražios jos bebūtų“, – sakė pašnekovas.
Abejonių nebelieka
Retas atvejis, kad nunyktų Vladimiro prižiūrimas augalas. Jei parsivežtas koks nors retas egzempliorius žūsta, po metų vėl tokį įsigyja – kol pagaliau susidraugauja visiems laikams. Daugiau vargti, pasak jo, tenka su lauko augalais, mat mūsų klimato sąlygomis sunku kaprizingesnį augalą prisijaukinti.
Įmonės „Lorkų sodas“ administracija įsikūrusi tuose pačiuose beveik prieš dvidešimt metų pirktuose šiltnamiuose. Jei ko nors prireiks, pas vadovus pateksi tik praėjęs žalumoje skęstantį baseiną su auksinėmis žuvelėmis ir, jei esi neabejingas augalams, aikčiodamas nuo jų įvairovės. Abejojantiems, ar pas savo srities žinovus pataikė, išvydus tokį vaizdą klausimų nebekyla.
Stebuklų nebūna
Pasak gėlių specialisto, namuose sunkoka augalams sudaryti labai geras sąlygas. Žiemą jiems per šilta ir per sausa, o vasarą, ypač jei langai pietų pusėje, gali būti per karšta. Geriausia, žinoma, jei yra galimybė įsirengti žiemos sodą.
„Galvojantieji, kad galima turėti du viename – gyvenamąsias patalpas ir žiemos sodą, klysta. Stebuklų nebūna. Augalams reikia drėgmės, juos būtina purkšti nuo ligų ir kenkėjų. Taigi, teks įrengti stiklinę pertvarą. Vizualiai žiemos sodą galima pratęsti kambaryje pastačius keletą augalų vazonuose. Tas pats daroma ir vasarą, kai galima augalus išnešti į lauką, – aiškino specialistas. – Žiemos sodo sienas ar sieną, jei žiemos sodas – priestato tipo, patarčiau dažyti tik fasadiniais dažais, kad nepradėtų laupytis nuo drėgmės.“
Kitas labai svarbus niuansas – šviesa iš viršaus. Vladimirui juoką kelia, kai kas nors įsistiklina verandą ir planuoja joje įsirengti žiemos sodą.
„Nepadės joks dirbtinis apšvietimas, jokios lempos. Augalams reikia natūralios šviesos. Nepadės ir stoglangiai. Tad geriau nemėtyti pinigų, kur nereikia“, – tikino jis.
Pamatus būtina apšiltinti
Geriausiai augalai, anot pašnekovo, jaučiasi pasodinti grunte. „Pusės metro reikia gero augalinio žemių sluoksnio, po juo pilama 30 cm keramzito. Įrenginėti drenažinės sistemos nepatarčiau, nes labai brangu ir nėra jokio reikalo. Mano manymu, nereikia ir laistymo sistemos. O kam?
Argi žiemos sodas užima didelį plotą? Geriausiu atveju 100 kv. m, dažniausiai pusę to. Jei pats rūpiniesi augalais, labai smagu kartkartėmis į rankas paimti žarną ir viską palaistyti. Na, nebent tenka dažnai išvažiuoti, tada galima investuoti kelis tūkstančius į laistymo sistemą“, – sakė Vladimiras. Jis tikino, kad daug svarbiau yra pasirūpinti, kad neperšaltų pamatai.
„Žiemos sodo pamatų apšiltinimo sluoksnis turi būti du kartus storesnis nei namo pamatų. Jei ne, negalėsite nieko sodinti metro atstumu nuo pamatų“, – perspėjo V.Eicher Lorka.
V. Eicher Lorkos patarimai kuriantiems žiemos sodą
• Projektuojant svarbu numatyti, kaip bus šildomos ir apšviečiamos patalpos, kokia bus oro kaita, vėdinimas, drėkinimas.
• Įrengiant vėdinimą labai svarbu, kad oras ateitų iš apačios ir iš žiemos sodo turėtų išėjimą aukščiausiame jo taške.
• 60–70 proc. žiemos sodo turi užimti augalai. Juos reikia sodinti į tinkamai paruoštą gruntą. (Verandoje sustatyti gėlių vazonėliai nėra žiemos sodas.)
• Sodinti tik vienos grupės augalus. Jų šviesos, drėgmės, oro temperatūros, tręšimo poreikiai bus panašūs, tad tokį žiemos sodą lengvai gali išmokti prižiūrėti ir mėgėjas.
• Tropiniams augalams žiemą reikalinga iki 24 laipsnių, vasarą – iki 36 laipsnių aplinkos temperatūra. Oro drėgmė turi siekti net iki 80 proc. Subtropiniams augalams žiemą užtenka iki 14, vasarą – iki 25 laipsnių šilumos, o drėgmės reikia perpus mažiau nei tropiniams.
• Egzotiniams augalams – citrinoms, greipfrutams, apelsinams, mandarinams, laurams, oleandrams, kaktusams bei sukulentams – žiemą užtenka 5–10 laipsnių šilumos.
• Būtinai įrenkite baseinėlį arba nedidelį kriokliuką. Tiktų ir fontanėlis. Vanduo, ypač tekantis, suteikia aplinkai gyvybės, o augalams – būtinos drėgmės.
• Žiemos sode venkite medinių detalių, nes nuo drėgmės jos ims pūti. Geriau, jei viskas bus iš plastiko, aliuminio ar akmens.
• Žiemos sodo stiklo paketai turi būti su selektyviniais, karščio nepraleidžiančiais stiklais, kad vasarą temperatūros skirtumas viduje ir lauke būtų tik 3–5 laipsniai.
