Gydytojai nesuteikia vilties, kad jis pasveiks, tuo labiau serga jau gana seniai, tik anksčiau dar nebuvo taip blogai. Nežinau, nei ką man galvoti, nei ką daryti. Ko iš jo galima tikėtis ateityje? Ar jis galės grįžti į mokyklą, mokytis kartu su kitais vaikais, kaip su jais bendraus? Gydytojai sako, kad tokių ligų atveju lieka liekamieji reiškiniai, noriu sužinoti, kokie gali likti mano vaikui? Iš kur vaikams atsiranda tokios ligos? Kaip gyventi su tokiu vaiku? O gal vis dėlto įmanoma kaip nors jam padėti?
Vaikų ligoninės, VšĮ VULKS filialo. Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Jurgita Radzevičienė:
Obsesinis kompulsinis sutrikimas - gana retas sutrikimas. Jo pasireiškimo dažnis - 1-2 procentai. Įvairios literatūros duomenimis, beveik pusei atvejų pirmieji simptomai išryškėja vaikystėje.
Tai - lėtinis sutrikimas, pasireiškiantis įkyriomis mintimis, pavyzdžiui, baime kuo nors užsikrėsti ar susirgti onkologine liga ar įkyriais ritualais bei stereotipiniais veiksmais, kurie atliekami kilusiai įtampai sumažinti.
Pavyzdžiui, tai gali būti dažni rankų plovimai, tam tikrų daiktų lietimas, skaičiavimas, žodžių ar frazių kartojimas ir panašiai. Tiek įkyrios mintys, tiek ritualai pačiam pacientui nėra malonūs, tačiau jis nepajėgus jiems atsispirti dėl vis didėjančio nerimo ir įtampos.
Dažnai pacientai patys suvokia kylančių įkyrumų beprasmiškumą, tačiau negali jiems pasipriešinti. Ritualų ypač padaugėja nerimą sukeliančioje aplinkoje.
Vaikai, ypač jaunesniojo mokyklinio amžiaus, negali paaiškinti savo įkyrumų prasmės, nesuvokia jų beprasmiškumo, nepajėgūs jiems priešintis.
Šis sutrikimas gydomas psichoterapija ir medikamentais. Efektyviausiai veikia kognityvinė elgesio terapija, kuomet ugdoma didesnė sąmoninga įkyrumų kontrolė, ritualai keičiami labiau priimtinais ir mažiau vaikui kenksmingais.
Medikamentiniam gydymui taikoma SSRI grupės antidepresantai. Geriausiai veikia kombinuotas gydymas.
Literatūros duomenimis, gyvenimo eigoje sutrikimo pasireiškimas ryškiai sumažėja apie trečdaliui pacientų, kitiems šis sutrikimas išlieka, vieni simptomai gali keisti kitus.
Tai lėtinis sutrikimas, todėl pacientui bei jo aplinkai tenka išmokti su juo gyventi. Labai padeda psichologinis visų šeimos narių palaikymas, užsienyje veikia stiprios pacientų bei jų šeimos narių savitarpio bendravimo ir pagalbos grupės.
