Tyrimai, publikuoti žurnale “Journal of Youth and Adolescence”, parodė, kad paaugliai, kurie turi mylimąjį ir gyvena lytinį gyvenimą, nusikalsta rečiau nei tie, kurie visai nesimyli. Tačiau tiems paaugliams, kurie turėjo seksualinių santykių, bet vengė įsipareigoti, antisocialus elgesys buvo būdingesnis nei kitoms grupėms.
Pasak Teksaso universiteto profesorės Paige Harden, šie rezultatai leidžia manyti, kad paaugliai, kurie praleidžia daugiau laiko su savo mylimuoju ir mažiau - su draugais, turi mažiau galimybių pakliūti į bėdą.
P. Harden teigė, kad įstatymų leidėjai ir tyrėjai dažniausiai akcentuoja neigiamas ankstyvų lytinių santykių pasekmes, o tyrimų, kurie atskleistų potencialius paauglių seksualinių santykių privalumus, kol kas atlikta labai nedaug.
“Tyrėjams nelengva nustatyti, kokios įtakos seksualinės paauglių patirtys turi jų elgesiui, nes tarp paauglių, kurie palaiko romantiškus santykius ir tų, kurie jų neturi, gali būti kitų skirtumų”, - sakė profesorė.
Tyrime, kurį P. Harden atliko kartu su Oregono universiteto psichologijos profesore Jane Mendle, dalyvavo 519 tos pačios lyties dvynių, kurių amžius svyravo nuo 13 iki 18 metų. Paauglių seksualinė patirtis smarkiai skyrėsi. Savo tyrimui pasirinkusios dvynius, profesorės išvengė didelių genetinių ir aplinkos veiksnių skirtumų. Respondentai turėjo atsakyti į klausimus apie savo seksualinį aktyvumą ir antisocialaus elgesio apraiškas.
Norėdamos geriau suprasti, kodėl paaugliai pasirenka santykius su įsipareigojimais ar be jų, P. Harden ir J. Mendle išanalizavo aplinkos ir genetinius veiksnius, kurie pastūmėja paauglius rizikingai seksualiai elgtis.
P. Harden nustatė, kad genai turėjo didelės įtakos 13-15 metų paauglių seksualiniam elgesiui. Genai, susiję su impulsyvumu, ekstravertiškumu ir ankstyvu brendimu, gali paskatinti paauglius užmegzti seksualinius santykius be įsipareigojimų. Šie genai padidina riziką, kad paaugliai patirs neigiamas psichologines tokių santykių pasekmes.
Tuo tarpu vyresniems (16-18 m.) paaugliams didesnės įtakos užmegzti santykius be įsipareigojimų turi aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, skurdas namuose, tėvų dėmesio trūkumas, prasta mokykla.
Kituose birželio mėnesio “Child Development” žurnale publikuotuose tyrimuose P. Harden ir J. Mendle paneigė teoriją, kad protingi paaugliai vėliau pradeda seksualinį gyvenimą. Jos nustatė, kad seksualiniam paauglių aktyvumui didesnės įtakos turėjo šeimos aplinkos veiksniai, o ne protiniai sugebėjimai.
Tyrimo metu buvo išanalizuoti 536 tos pačios lyties dvynių atsakymai į klausimus apie jų seksualinį elgesį ir kognityvinius gebėjimus. Paaiškėjo, kad dvyniai, kurių mokymosi rezultatai buvo skirtingi, prarado nekaltybę būdami maždaug to paties amžiaus.
“Palyginusios giminystės ryšiais nesusijusius paauglius, sužinojome, kad paaugliai, kuriems gerai sekėsi mokykloje, vėliau pradėjo lytinį gyvenimą”, - sakė P. Harden. “Tačiau palyginusios tose pačiose šeimose augusius dvynius, pamatėme, kad akademiniai pasiekimai neturėjo įtakos seksualinio gyvenimo pradžiai.”
Tyrimai rodo, kad ekonomiškai nuskriausti vaikai gali būti linkę blogiau mokytis ir anksčiau prarasti nekaltybę. Paaugliai, kurių šeimos yra labiau pasiturinčios, lanko geresnes mokyklas ir yra atidžiau stebimi savo tėvų, todėl yra linkę geriau mokytis ir vėliau pradėti lytinį gyvenimą.
“Mes tikimės, kad tolimesni aplinkos ir genetinių veiksnių tyrimai padės susidaryti aiškesnį vaizdą apie paauglių seksualinės patirties įtaką jų raidai”, - sakė P. Harden.
