Tačiau pats suvokimas (dažniausiai) ateina tik tada, kai vaikai „prisidirba“: nelanko pamokų, prisigeria, negrįžta sutartu laiku namo, neatsiliepia telefonu, įsivelia į intrigas, nusikalstamą veiklą, anksti pradeda lytinius santykius.
Kai tai atsitinka, tėvai ima panikuoti, galvoti, kad kažko nepadarė, nors iki tol puikiai su vaikais sutarė, arba labai įširsta ir imasi desperatiškos kontrolės: nieko jiems neleidžia, kontroliuoja kiekvieną veiksmą. Jie pradeda reikalauja, kad būtų laikomasi nustatytų taisyklių be jokių paaiškinimų ir kompromisų. Paaugliui paklausus, kodėl jis turi daryti taip, kaip liepta, tėvų atsakymas būna griežtas ir vienareikšmis: „Todėl, kad aš taip sakiau.“
Griežtumas, nenuolaidumas, šaltas ir bekompromisis tarpusavio bendravimas, netinkamo elgesio akcentavimas riboja paauglio savarankiškumą bei iniciatyvumą. Paaugliai tampa žemos savigarbos, konfrontuojantys, linkę maištauti, priešiškai nusiteikę ir agresyvūs. Tada konfliktuoja ir maištauja abi pusės.
Kita vertus, maištaujantys egoistai, su abejingumu (kartais net su panieka) žvelgiantys į savo tėvus, dažniausiai yra per daug globojančių tėvų vaikai. Tėvai, kurie bendrauja su paaugliu per daug glaudžiai, nuolat rūpinasi, kad jam būtų viskas gerai, stengiasi suteikti kuo daugiau malonumų, patogumų, siekia, kad iškilusios problemas būtų sprendžiamos tik su jų pagalba, nesuteikia progos savo vaikui ugdyti savarankiškumą. Tokių tėvų vaikai ilgai išlieka priklausomi nuo jų, o protestuodami ir konfliktuodami jie mėgina nuo tėvų globos atsiskirti.
Tačiau galimas ir dar vienas bendravimo su paaugliais modelis – tai autoritetingas tėvų elgesys. Šiems tėvams būdingas ir reiklumas, ir jautrumas, o tarp jų išlaikoma pusiausvyra. Santykiai su paaugliais būna šilti, tėvų lūkesčiai jų atžvilgiu aiškiai įvardijami. Tokie tėvai yra ne tik griežti, bet ir lankstūs, jiems pavyksta nevaržyti savo dukrų ir sūnų teisių bei norų.
Tėvai labiau palaiko, dažniau akcentuoja teigiamą elgesį. Jie gerbia ir pripažįsta paauglių nepriklausomybę, sprendimus, tačiau išlaiko aukštesnę poziciją jų atžvilgiu ir reikalauja elgtis gana brandžiai. Bendravimas tokiose šeimose yra grįstas abipuse pagarba ir galimybe laisvai reikšti savo mintis bei jausmus.
Stipri tėvų kontrolė ir paauglio nepriklausomybės pripažinimas bei skatinimas – autoritetingo tėvų elgesio bruožas. Paaugliai, augę tokioje aplinkoje, pasižymi altruizmu, gan didele socialine kompetencija. Pasibaigus paauglystei jiems būdinga aukšta savigarba, pasitikėjimas savimi, savikontrolė, jie diferencijuoja tinkamus ir netinkamus sprendimus, yra draugiški ir moka bendrauti su kitais žmonėmis.
Spalio mėn. žurnalo "Aš ir psichologija" numeryje skaitykite:
Geisti gyvenimo. Interviu su poete Indre Valantinaite
Pirmojo įspūdžio anatomija
Mes – paauglių tėvai
Kaip pagauti bėgantį laiką?
Atidėliojimas
Trys klausimai apie laiką
Kaip (ne)padėti artimui savo?
Meilė tinkle
Ką mena jūsų vardas?
Netikėtas susirinkimas
Viešųjų intelektualų dilemos
Kai sudūžta meilė...
Paslaptingasis ebru
Radikali tiesa praktiškai
