Tiek mūsų šalies, tiek kitų šalių veterinarijos gydytojai ir muitinių darbuotojai su katino Rainio teiginiu „Ūsai, letenos ir uodega - tai mano dokumentai“, - nesutinka!
Veterinariniai reikalavimai
Gyvūno augintinio pasas (identifikacija, skiepai nuo pasiutligės)
Norint saugiai keliauti su gyvūnais augintiniais už mūsų šalies ribų ar įsivežti juos iš kitų šalių, reikia laikytis patvirtintų veterinarinių reikalavimų. Kaip pažymi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja Ingrida Jacevičienė, svarbiausia, kad vežami gyvūnai augintiniai būtų sveiki, be klinikinių požymių. Gyvūnai turi būti identifikuoti poodine mikroschema ar tatuiruote, paskiepyti nuo pasiutligės ir augintinio savininkas privalo turėti gyvūno augintinio pasą.
Lietuvoje identifikuoti gyvūnus ir išduoti jiems pasus gali veterinarijos gydytojai, dirbantys veterinarijos gydyklose. Europos Sąjungoje (ES) gyvūno augintinio pasas pripažįstamas visose ES valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje, Vatikane, San Marine ir kt.
Sertifikatas
Jeigu gyvūnas vežamas į tečiąsias šalis arba išvežamas iš jų, be ES gyvūno augintinio paso, privaloma turėti valstybinio veterinarijos gydytojo išduotą serifikatą.
Nekomercinis gyvūnų augintinių judėjimas
Identifikavimas poodine mikroschema ir tatuiruote
Reikalavimai dėl nekomercinio gyvūnų augintinių (šunų, kačių, šeškų) judėjimo tarp ES valstybių ir jų įvežimo iš trečiųjų šalių yra numatyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr.998/2003. Gyvūnai, pagal minėtą Reglamentą nuo 2011 m. liepos 3 d., turi būti identifikuoti tik poodine mikroschema. Kiti, kurie prieš tai buvo identifikuoti tatuiruote ir turi tai patvirtinantį dokumentą - iš naujo identifikuoti poodine mikroschema nereikia.
Tačiau, vykstant į tokias šalis, kaip: Švedija, Jungtinė Karalystė, Malta ir Airija, tatuiruotė nepripažįstama, todėl gyvūną reikės identifikuoti ir poodine mikroschema. Identifikavus gyvūną, išduodamas nustatytos formos ES augintinio pasas. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugumoje šalių vakcinacija nuo pasiutligės gyvūnui turi būti atliekama, kai jau yra įvesta poodinė mikroschema. Kitu atveju, vakcinacija bus negaliojanti ir reikės atlikti ją iš naujo.
Tyrimai
Skiepijimas nuo pasiutligės
Gyvūnai augintiniai (šunys, katės ir šeškai) turi būti paskiepyti (ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių ir ne vėliau 30 dienų iki išvykimo) nuo pasiutligės. Atliekant pastovią kasmetinę revakcinaciją reikalavimai netaikomi dėl 30 dienų inkubacinio periodo iki išvykimo. Be vakcinacijos reikia atlikti ir dehelmintizaciją (kirmėlių šalinimą). Duomenys apie skiepus turi būti nurodyti augintinio pase.
Kraujo tyrimai pasiutligės antikūnų titrui nustatyti
Daugelyje ES valstybių vakcinacija nuo pasiutligės pripažįstama galiojanti tik tada, kai po skiepijimo būna praėję bent 30 dienų.
Prieš išvykstant, būtinai reikia atlikti gyvūno kraujo tyrimus pasiutligės antikūnų titrui nustatyti. Tokiais atvejais reikia kreiptis į gydyklos veterinarijos gydytoją, kad paimtų kraujo mėginį šiam tyrimui atlikti.
Gyvūnams tyrimą dėl pasiutligės antikūnų titro nustatymo galima atlikti praėjus bent 30 dienų po skiepų nuo pasiutligės, bet ne vėliau trims mėnesiams iki jų išvežimo. Tačiau, atsižvelgiant į pasiutligės situaciją, kai kuriose valstybėse (Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Švedijoje) taikomi griežtesni gyvūnų įsivežimo reikalavimai. Pavyzdžiui, įvežant gyvūną augintinį į Švediją, kraujo tyrimus galima priduoti ne anksčiau, kaip praėjus 120 dienų po paskutinio skiepo nuo pasiutligės.
Tyrimai dėl pasiutligės antikūnų nustatymo neutralizacijos metodu gali būti atliekami tik ES patvirtintose laboratorijose. Lietuvoje šie tyrimai yra mokami ir atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Paskiepytų nuo pasiutligės gyvūnų antikūnų titras turi būti bent 0,5 TV/ml (tarptautinių vienetų mililitre). Jeigu antikūnų titras yra mažesnis, gyvūną reikia paskiepyti pakartotinai ir praėjus 30 d. po skiepo tyrimą reikia atlikti dar kartą. Gyvūno pase turi būti nurodyti antikūnų titro duomenys.
Siekiant apsaugoti vartotojų sveikatą nuo pavojingų gyvūnų užkrečiamų ligų plitimo, NMVRVI nuolat atlieka šių ligų, tame tarpe ir pasiutligės, laboratorinius tyrimus. Per praėjusius 2010 m. buvo atlikti 1166 pasiutligės tyrimai, naminiams gyvūnams – 269, iš kurių 2 teigiami (šuo ir katė), laukiniams – 897, teigiami - 31 (4 kiaunės, 14 lapių, 13 mangutų). 2011 m. per 1- 8 mėn. atlikti 593 pasiutligės tyrimai, naminiams gyvūnams – 130, nustatyti 2 teigiami atvejai (karvė ir šuo), laukiniams – 463, iš jų teigiami - 8 (3 lapės ir 5 mangutai).
Rugsėjo 28 - ąją minima Pasaulinė pasiutligės diena. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę ir užkirsti kelią šios pavojingos ligos plitimui.
Kasmet nuo pasiutligės miršta apie 55000 pasaulio gyventojų. 40 proc. sergančiųjų pasiutlige sudaro jaunesni kaip 15 metų vaikai. 99 proc. nuo pasiutligės mirusių žmonių šia liga užsikrečia įkandus pasiutlige sergantiems šunims.
