Graužikai atakuoja

Į redakciją paskambinę skaitytojai guodžiasi, kad orams vos pravėsus namuose atsirado pelių. Viena Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventoja pasakojo per savaitę spąstais sugavusi net vienuolika graužikų. Negana to, kad pelės šmirinėja po butą, kartais šie suįžūlėję gyviai užsikabaroja net ant lovos. Moteris teigė dar niekada tiek pelių nemačiusi savo namuose.

Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties gydytoja epidemiologė Danutė Arlauskienė sako, kad tai – dar tik šių mūsų buityje nepageidaujamų graužikų migracijos pradžia. „Patirtis rodo, jog didžiausi graužikų būriai iš laukų į namus, sodybas, kitaip tariant, šiltesnes vietas, patraukia rugsėjo pabaigoje – lapkričio pradžioje. Tai normalus graužikų gyvenimo biologinis laikrodis: pavasarį jie palieka uždaras patalpas, statinius, o rudenį sugrįžta iš laukų ir ruošiasi žiemoti“, – aiškino gydytoja epidemiologė.

Žmonės pastebi, kad vienais metais pelių būna daugiau, kitais – mažiau. Pasak pašnekovės, daugiau pelių būna tais metais, kai vasara – šilta ir ilga. Tokiais metais gamtoje graužikai randa pakankamai maisto, atveda po kelias vadas palikuonių – jose būna keturios–septynios atžalos. Tačiau šiųmetis ruduo nėra išskirtinis pelių gausa.

Graužikų populiacijai įtakos turi aplinkos temperatūra. Jeigu įsivyrauja dideli šalčiai, šiems gyvūnams darosi sunkiau išgyventi, dalis jų žūsta. Tačiau esant pliusinei žiemos temperatūrai net ir šaltuoju metų laiku graužikai ima veistis.

Pelių įvairovė

Kovodami su smulkiaisiais graužikais savo namuose žmonės pastebėjo, kad pelė pelei nelygu. Žiūrėk, vieną kartą šmėsteli naminė pilkoji – 7–10 cm ilgio, didelėmis ausimis, mažomis akimis ir smaila nosimi, o kitą kartą akiratyje pasirodo labiau laukus ir šiaudų kupetas mėgstanti rusvoji pelė mažylė ar už naminę pelę didesnė beveik smėlio spalvos su išilgai nugaros einančia tamsia juosta dirvinė pelė.

„Yra daug rūšių pelių, ir visos jos gali tapti neprašytomis įnamėmis. Šiuos gyvius labiausiai traukia pirmieji namų aukštai. Iš pradžių apsigyvenusios namų rūsiuose, pusrūsiuose pelės yra linkusios migruoti ir ieškoti dar šiltesnių vietų. Suradusios landas, jos patenka į butus ir gali nukeliauti pas aukščiau gyvenančius kaimynus“, – dėstė kovos su graužikais patirties turinti gydytoja.

Naikinti būtina

Kad ir koks gražus tas aštriadantis padarėlis būtų, jis – ne šeimos draugas. „Šie graužikai tikrai jokios naudos neatneša, greičiau pridaro vien žalos. Pirmiausia – ekonominės. Jie per parą suėda keleriopai daugiau, nei patys sveria. Be to, šie padarai gali nugriaužti telefono laidus, o įsibrovę į elektros komunikacijų landas sukelti trumpuosius jungimus. Tačiau svarbiausia – graužikai platina infekcines ligas“, – priminė gydytoja epidemiologė.

Didžiausią pavojų žmonių sveikatai kelia graužikų ekskrementai – išmatos ir šlapimas. Per graužikų užterštus produktus galima užsikrėsti infekcinėmis ligomis, ilgam atsigulti į patalą ar net mirti. Būdingi ligų požymiai – karščiavimas, drebulys, galvos, raumenų, akių skausmas. Iš visų graužikų platinamų ligų Lietuvoje buvo užregistruota salmoneliozės, leptospirozės, jersiniozės, tuliaremijos atvejų. Pelės ir žiurkės gali būti ir pasiutligės nešiotojos.

Jersinioze užsikrečiama suvalgius žalių, vartoti netinkamai paruoštų daržovių (morkų ir kopūstų), kurias jersinijomis užkrėtė pelės ir žiurkės. Leptospirozę, ūminę užkrečiamąją ligą, dažniausiai platina žiurkės. Žmogus ja gali užsikrėsti valgydamas užterštą maistą, gerdamas užterštą nevirintą vandenį, pieną, per pažeistą odą.

Ligos sukėlėjas ant pažeistos odos patenka iš vandens ar dirvožemio. Šia liga dažniau serga kaimo gyventojai. Užsikrėsti tuliaremija galima per graužikų infekuotus maisto produktus ir vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolio, užkrėsto sergančių gyvūnų išskyromis. Tuliaremijos protrūkiai tarp žmonių dažniausiai kyla esant didelei graužikų populiacijai.

Į kovą su graužikais

Paskelbėte negailestingą kovą graužikams, tačiau nežinote, nuo ko pradėti? D. Arlauskienė pataria pirmiausia griebtis profilaktinės priemonės – pasirūpinti patalpų izoliacija. Apžiūrėkite, kur yra skylių, atvirų ertmių, patikrinkite, ar yra sandarios įvadinės komunikacijų angos, ar gerai prigludusios durys. Jeigu pastebėsite bent mažiausią landą, pro kurią galėtų patekti graužikai, tuoj pat ją užsandarinkite.

Su neprašytais įnamiais galima kovoti dviem būdais: mechaniniu ir cheminiu, t. y. cheminėmis medžiagomis. Patariama pradėti nuo mechaninių priemonių: spąstelių, lipnių gaudyklių ar klijų, kuriuos paskleidus ant lentelės ar kartono pelė prilimpa. Mechaninės priemonės yra daug saugesnės nei cheminės, ypač jei namuose yra mažų vaikų.

Viena skaitytoja pasakojo, jog veterinarijos vaistinėje pirktų pelių nuodų granulių pabarstė po kriaukle virtuvėje ir po lova kambaryje. Vėliau šeima buvo kurį laiką išvykusi. Grįžusi į namus pelių nepastebėjo, tačiau tų nuodų likučius rado išnešiotus po visą butą. Tėvai ypač baiminosi dėl savo mažosios atžalos, kad per žinduką ar žaislus pelių nuodų nepatektų į organizmą.

D. Arlauskienė sako, kad šiandien parduotuvėse galima įsigyti įvairiausių graužikų nuodų – tablečių, granulių, pastilių formos, – tačiau cheminiai preparatai negali būti visiškai saugūs žmonėms. Todėl reikėtų juos išdėlioti saugiai – medžiagas berti į specialius indelius, iš kurių graužikai negalėtų jų išsinešti. Indelius su nuodais reikia dėti pasieniuose, kur aptikote šių gyvūnų buvimo pėdsakų. Šiai procedūrai atlikti užtektų savaitės, nes pasisotinę jauko graužikai netruks užvers kojas.

„Dauguma pas mus naudojamų nuodų yra antikoaguliantai, gyviams sukeliantys vidinį kraujavimą. Priėdę tokių medžiagų graužikai padvesia per kelias dienas. Graužikų nuodai nėra labai pavojingi žmonėms, tačiau juos reikia naudoti atsargiai, kad neapsinuodytų kiti gyvūnai – šunys ar katės“, – perspėjo pašnekovė.

Dar vienas nesmagus potyris gyventojus ištinka tada, kai apsinuodiję graužikai ima dvėsti. Jie dvesia ne atvirose vietose, o landose, todėl po patalpas pasklinda ilgai neišsisklaidantis nemalonus kvapas.

Profilaktinės dezinfekcijos stoties darbuotojos teigimu, šiuo metu stotis turi cheminių preparatų, kurių priėdę graužikai pajunta didžiulį troškulį ir bėga į lauką ieškoti vandens bei gavę dusulį ten dažniausiai nusibaigia. Taip pat yra preparatų, nuo kurių graužikai žūsta, tačiau jų kūnai ne suyra, o sudžiūsta, neskleisdami bjauraus kvapo. Deja, tokių preparatų negalima įsigyti ūkinių prekių parduotuvėse – tik dezinfekcijos stotyse.

Gydytoja epidemiologė ragina gyventojus, pastebėjusius gausų graužikų antplūdį namuose, nelikti abejingus ir visomis išgalėmis stoti į kovą su neprašytais įnamiais. Jeigu savų jėgų neužtenka, į pagalbą yra pasirengę ateiti profilaktinės dezinfekcijos stoties darbuotojai. Svarbiausia, kad jeigu gyvenate neprivačiame name, ši procedūra jums nieko nekainuos.