Šeimos pagausėjimas, kurio laukia liepos pabaigoje, taip pat šio plano dalis.
Dabar ji, „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė, pataria šeimoms, kaip tvarkyti biudžetą, ir šie patarimai ne teoriniai, o išbandyti jos pačios.
- Liepos pradžioje įsigaliojusi nauja tvarka vaiko priežiūros atostogų besiruošiantiems tėvams ir vėl tapo nemalonia staigmena, nes buvo paskelbta paskutiniu momentu. Kokia šių pasikeitimų esmė ir ką galite patarti šeimoms?
Nauja tvarka palies tik tuos tėvelius, kurie išeis vaiko priežiūros atostogų po liepos pirmosios dienos, pataisos galios tik pašalpoms, naujai paskirtoms po šios datos. Esminis pasikeitimas – šeima turės iš anksto apsispręsti, kiek laiko prižiūrės vaikelį ir kada grįš į darbą. Nuo to priklausys pašalpos dydis.
Tad jei tėvai grįš į darbą, šią sumą vis tiek gaus ir galės skirti kad ir auklei samdyti. Jei mama ar tėvas pasirinks vaiką prižiūrėti vienus metus, gaus maksimalią 100 proc. kompensuojamųjų pajamų dydžio išmoką.
Šie pasikeitimai skatins tėvus kuo greičiau grįžti į darbo rinką, todėl jie palankesni tiems, kurie antruosius vaiko priežiūros metus planuoja dirbti, kuriems rūpi karjera, neprarasti kvalifikacijos. Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad didžiausias pajamas gaus tėveliai, kurie vaiko priežiūros atostogų išeis dvejiem metams ir abejus metus dirbs. O mažiausias tie, kurie vaiką prižiūrės dvejus metus ir nedirbs.
Taip pat pablogės situacija tų tėvų, kurie neketina grįžti į darbą, gimdančių vaikus dėl pašalpų, praradusių darbą ar mažai uždirbančių ir norinčių kaip nors pragyventi šį sunkų periodą.
Dar labai svarbūs pasikeitimai numatyti besilaukiantiesiems dvynių ar trynių. Iki liepos pašalpa buvo dauginama iš gimusių vaikų skaičiaus, dabar to jau nebebus, ji negalės viršyti 100 proc. kompensuojamųjų pajamų. Šių šeimų finansinė situacija gali keistis iš esmės, palyginti su tuo, ką jos planavo.
Tačiau, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, mūsų sistema yra pati dosniausia, sąlygos auginti vaikus tikrai geros. Kitur nieko panašaus nėra. Turiu galvoje ne tik pašalpas, bet ir tai, kad darbdavys turi išsaugoti vaiko priežiūros atostogų išėjusios mamos ar tėvo darbo vietą net trejus metus, o juk žmogus po tokios pertraukos grįš praradęs kvalifikaciją.
- Kaip manote, dėl ko kilo tokia panika?
Labiausiai dėl to kaltas informacijos trūkumas. Apie būsimus pasikeitimus šioje srityje kalbama jau metus. Principai buvo aiškūs jau prieš pusmetį, bet nebuvo priimti ir patvirtinti. Tai padaryta vos ne paskutinę dieną. Be to, specialistai šiek tiek skirtingai aiškina pasikeitimus, todėl kyla daug neaiškumų. Žmonėms, kurie planuoja savo gyvenimą, pajamas, karjerą, nori dirbti, svarbu kuo anksčiau žinoti, kas jų laukia, tad kyla nepasitenkinimas.
- Artėja šildymo sezonas, baiminamės dar didesnių šildymo sąskaitų. Kaip elgtis, kad jos nesukeltų šoko?
Apie kitą šildymo sezoną reikėtų pradėti galvoti ne rudenį, o jau vasarą. Sąskaitos už šildymą turi labai didelę įtaką šeimos biudžetui. Didžiąją jo išlaidų dalį sudaro trys grupės: išlaidos maistui, būstui išlaikyti bei transportui. Jei bent viena iš šių grupių auga, tai labai jaučiama. Juk niekas per daug nesijaudina, kad pabrango batai, o šildymas – kitas dalykas.
Visuomet vasarą mūsų išlaidos šiek tiek sumažėja ir žmonės pradeda daugiau vartoti. Rudenį išaugusį vartojimą labai skausminga apkarpyti. Todėl reikėtų pagaliau persilaužti ir mokėti už šildymą ne pusmetį, o visus metus. Šilumos tiekėjai jau siūlo tokį atsiskaitymo modelį. Galima ir patiems kas mėnesį tą pusmetį atidėti bent pusę už šildymą mokamos sumos.
Dar vienas svarbus dalykas: Lietuvoje kalbama apie mėnesio pajamas ir išlaidas, o reikėtų vertinti metų pajamas ir išlaidas, nes atskirais mėnesiais jos labai skiriasi. Tai sukelia daug problemų.
Pavyzdžiui, vartojimo didėjimas. Maisto prekių, kurios sudaro didžiosios namų ūkių dalies vartojimo liūto dalį, vartojimas šiuo metu neauga. Kyla namams skirtų prekių, automobilių, buitinės technikos vartojimas.
O tam išlaidauti tikrai nerekomenduoju. Siūlau ir toliau kaupti, išlaikyti balansą, kol neturite pakankamo pinigų rezervo. Lietuviai ir taip taupo mažiau nei ES vidurkis. Šiuo metu darbo užmokestis auga tik simboliškai, o vartojimas – jau nebe simboliškai. Kaip minėjau, pirmiausia įvertinkite metines savo pajamas bei išlaidas ir išlaikykite sveiką protą.
- Dar vienas Jūsų patarimas – pasirūpinti šilumos išsaugojimu. Bet renovacija tapo jau kone keiksmažodžiu, tiek abejonių apie ją pasėta.
Lietuvoje iš tiesų yra labai daug nerenovuotų namų. O pastatų renovacija – veiksmingiausia šilumos išsaugojimo priemonė. Todėl raginčiau pasiryžti ir jos nebijoti, nors, savaime suprantama, tai reiškia ir papildomus įsipareigojimus, ir papildomas išlaidas. Bet per ilgesnį laiką tai atneš daug naudos: ne tik mažiau mokėsime už šildymą, bet ir būsto vertė pakils. Juolab kad renovacijai dabar sudarytos palankios sąlygos, reikia tik imtis iniciatyvos ir susitarti su kaimynais. Jei to padaryti nepavyks, pasirūpinkite bent jau savo butu: apšiltinkite balkoną, duris, pakeiskite langus.
- Ar tiesa, kad ir kitų metų atostogas turėtume planuoti vos sugrįžę iš šiųmečių?
Lietuvoje atostogas planuoja labai mažai žmonių, kaip rodo tyrimai, vos 17 proc. tai daro prieš metus. Daugelis – iki jų likus vos keliems mėnesiams. Kitas trūkumas, kad didžiąją atostogų išlaidų dalį lietuviai sieja su atostoginiais pinigais, užmiršdami, kad po atostogų dar reikės iš kažko gyventi. Pinigus joms reikėtų atidėti taip pat visus metus. Svarbu turėti aiškų tikslą, kam juos kaupiate. Jei atėjus pavasariui neišleisite santaupų naujoms suknelėms ar pasisėdėjimams kavinėje, rudeniop vasaros pratęsti tikriausiai galėsite išvykti į išsvajotus šiltus kraštus.
- Ar lietuvių šeimos moka tvarkyti, planuoti savo biudžetą?
Lietuvoje pajamos gerokai mažesnės nei kitur, todėl namų ūkiams subalansuoti šeimos biudžetą yra vienas iš didžiausių iššūkių. Be to, naudojame mažai ilgalaikių kaupimo priemonių, daugelis renkasi konservatyvius taupymo būdus: santaupas laiko indėliais, sąskaitose, namuose. Mes neturime įgūdžių, trūksta informacijos, žinių. Todėl pinigai neuždirba tiek, kiek norėtume ir galėtų.
Beje, finansinės problemos namuose sukelia daugiausia ginčų. JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad 50 proc. išsiskyrusių šeimų pagrindine skyrybų priežastimi nurodė nesutarimus dėl pinigų. Kai sumažėja pajamos, tenka keisti savo įpročius, tai darant kyla daug nesusipratimų.
Todėl šeimos pirmiausia turėtų išsikelti bendrus tikslus ir prioritetus, susitarti, ko bendrai siekia ir ko atsisako. Bėda, kad dauguma Lietuvos gyventojų nėra apsibrėžę: ar kaupti pensijai, ar vaikams. Pavyzdžiui, net 15 proc. estų dalyvauja III pakopos pensijų fonduose, lietuvių – tik pavieniai.
Manau, viena iš priežasčių – daugelis lietuvių išmoko tvarkyti piniginius reikalus iš savo praktinės patirties. Visai neseniai mokyklose pradėta dėstyti ekonomiką, bet asmeniniams finansams skirta vos 4 valandos.
Prieš metus atlikus apklausą paaiškėjo, kad pusės Lietuvos vaikų informacijos apie finansus šaltinis yra tėvai. Jie turėtų ugdyti vaikų įgūdžius šioje srityje, o tyrimai rodo, kad tėvai labiau linkę su atžalomis kalbėtis apie seksą, alkoholį, narkotikus nei apie pinigus.
Vaikus labai svarbu įtraukti į šeimos biudžeto planavimą, tartis su jais. Tuomet nekils pasipriešinimas, nepasitenkinimas, kai teks kažko atsisakyti. Jiems išvykus iš namų studijuoti į kitą miestą ar šalį nebus staigmena, kad gyvenimas – tai ne vien tik pramogos, savaime šaldytuvas neprisipildo, kainuoja ir dantų šepetukas, ir skalbimo milteliai.
- Kaip Jūs pati išmokote tvarkyti šeimos finansus?
Baigiau Vilniaus universitetą, Ekonomikos fakultetą, banke dirbu jau dvyliktus metus. Pinigų vertę sužinojau anksti. Mano tėvai labai daug dirbo, ne tik pagrindiniuose darbuose – namuose dar būdavo auginamos daržovės, gėlės. Jau nuo tada puikiai žinau, kaip uždirbami pinigai. Pirmąjį darbo užmokestį gavau padėdama ravėti kaimynų šiltnamius. Pasiturinčių šeimų vaikams, kurie įpratę viską gauti, vėliau labai sunku būna prisitaikyti.
Iš pradžių banke dirbau kitose pozicijose. Pirmasis patyrimas finansų srityje buvo 2008 metais pradėtas bendras projektas su „Lietuvos ryto“ televizija „Kur dingsta pinigai“. Pasirodė, kad jis atsirado laiku ir vietoje, labai padėjo namų ūkiams, nes žmonėms trūko paprasčiausių žinių, kaip planuoti finansus. 2009 metais buvo įkurtas „Swedbanko“ Asmeninių finansų institutas, kuriame aš dirbu. Turbūt toks jau mano pašaukimas. Man patinka tai, ką darau.
- Ar esate išbandžiusi tai, ką siūlote kitiems? Ar sulaukiate vyro pritarimo, o gal tenka ir pasiginčyti?
Taip, daugelį dalykų esu išbandžiusi savo šeimoje, jie man tikrai nesvetimi, tai yra kiekvieno iš mūsų kasdienybė. O su vyru stengiamės susitarti. Dažniausiai pavyksta, niekada nebūna, kad vienas ar kitas viršesnis, tiek tariantis dėl bendrų šeimos finansinių tikslų, tiek dėl išlaidų kontrolės.
- Kaip ruošiatės naujam šildymo sezonui?
Mes gyvename individualiame name, šildomės patys, medienos pjuvenų granulėmis, todėl išaugusių šildymo sąskaitų nelabai bijome. Kurą perkame vienu kartu visiems metams. Susidaro nemaža suma, tad kiekvieną mėnesį šiek tiek atidedame šiam tikslui.
- Ir atostogas planuojate prieš metus?
Didžiąsias metų atostogas, kiek lieka nuo 28 dienų atmetus jau panaudotas įvairioms progoms laisvas dienas, planuoju labai anksti. Kadangi organizuoju jas pati, neperkame kelionių organizatorių siūlomų paketų, dar prieš metus užsakau bilietus, kai juos galima gauti pigesnius per įvairius išpardavimus.
Kitas privalumas – esi laisvas, gali rinktis, kur vykti, kokiu transportu, maršrutu, gyvenimo vietą, su kokia kompanija, be to, gali daug sutaupyti, būna įvairių akcijų. Iš tiesų vos grįžusi iš kasmetinių atostogų jau pradedu galvoti apie kitas. Tai tikrai geras principas, rekomenduoju visiems.
Tik šie metai išimtis, niekur nevažiuojame, atostogausime namuose, Lietuvoje. Liepos viduryje išeinu nėštumo ir gimdymo atostogų, nes mėnesio pabaigoje turėtume susilaukti vaikelio. Šį savo vasaros atostogų projektą taip pat jau buvome seniai suplanavę. Bus šiek tiek kitoks, nei paprastai.
- Tad naujosios motinystės (tėvystės) pašalpų nuostatos aktualios ir Jums?
Planavome savo šeimos pagausėjimą ne dėl pašalpų, tiesiog nusprendėme, kad jau laikas, mes su vyru taip norėjome. Mano darbas man labai patinka, tad stengsiuosi per daug neatitrūkti, grįžti į jį kaip galima greičiau, neplanuoju nė metų būti namuose. Taigi tie pakeitimai man iš tiesų nėra aktualūs. Manau, svarbu gyvenime pasikliauti savimi, savo galimybėmis, jėgomis, nesitikėti stebuklų, nelaukti, kad kas nors ką nors duos.
- Tikriausiai turite kokių nors moteriškų silpnybių, negi visuomet viską apskaičiuojate? Kad ir leisti sau spontaniškai nusipirkti naujų kvepalų.
Šiuo metu mano gyvenimo prioritetai pasikeitę. Dabar mano vienintelė silpnybė – ledai, kurie vėsina ir gaivina. Nelabai galvoju apie kvepalus, užtenka tiek, kiek turiu, o nieko kitko man nereikia. Kad ir ką pirkčiau, stengiuosi pasinaudoti nuolaidomis, renkuosi, kur pigiau. Maistą pirkdami taip pat taupome, apsiperkame kartą per savaitę, skiriame tam tikrą sumą pinigų ir stengiamės jos neviršyti. Nereikia per daug apsikrauti daiktais, kaupti atsargų, turime pagalvoti, ar tikrai jų mums reikia, ar sunaudosime, vartoti saikingai.
- Gal apsiperkate ekologiškuose turgeliuose ir parduotuvėse?
Tikrai ne. Mano lysvė prie namų – pati ekologiškiausia. Taigi, mano žaliasis principas – mano daržas. Juk ekologija – tai ne tik be chemikalų užauginti agurkai, bet ir saikingas vartojimas, atliekų rūšiavimas. Ir tai mes darome, nors prie namų nėra specialių konteinerių. Sukaupiame didesnius kiekius surūšiuotų atliekų ir tada išvežame. Stengiamės neišmesti maisto, o jei kas kartais atlieka, atitenka kaimo šunims. Naudojame taupiąsias elektros lemputes, šį ūkį tvarko mano vyras.
- Kokį patiekalą dažniausiai gaminate iš savo užaugintų daržovių?
Mėgstamiausias vasaros valgis – salotos. Receptas paprastas: svogūnų laiškai, krapai, ridikėliai, bet kokios kitos salotos, kurių yra darže, ir būtinai rūgštynės. Vietoje grietinės gardiname jogurtu. Toks lengvas užkandis populiariausias grįžus po darbo. Nors vyras labai mėgsta balandėlius ir jau kelintą kartą šią savaitę prašo jų pagaminti. Matyt, reikės tuo užsiimti. Gaila tik, kad mano kopūstai dar galvų nesusuko, jų sodinukų šiemet davė geroji kaimynė.
