Tėvo vaidmenį šeimoje ir vaiko auklėjime apibrėžia tokie faktoriai kaip tėvo bendravimas su vaiku ir jo indėlis į bendrą veiklą. Palyginus “aktyvias motinas” ir “aktyvius tėvus” - tai yra, gimdytojus, kurie aktyviai dalyvavo vaiko auklėjime - paaiškėjo, kad “aktyvūs tėčiai” turi didesnės teigiamos įtakos vaiko raidai, nei “aktyvios mamos“.
Psichologai pateikė įrodymų, kad, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, tėvo asmenybė turi didesnės įtakos vaiko gebėjimų formavimuisi nei tokios pačios motinos savybės. Buvo atskleistas teigiamas ryšys tarp vaiko talentų ir tėvo indėlio į vaiko auklėjimą.
Daugybė mokslininkų pabrėžia, kad tėvų elgesys turi didelės įtakos vaiko savigarbos vystimuisi. Jei vaikas jaučiasi mylimas ir gerbiamas, jis labiau save vertina ir pasiekia geresnių rezultatų. Todėl tėvų šiluma, rūpestis ir meile pagrįstas auklėjimas padeda formuoti savigarbą, o šalti, priešiški santykiai duoda priešingus rezultatus.
Nepaisant fakto, kad beveik visi tėvai myli savo vaikus, jie skirtingai išreiškia šiuos jausmus.
Mūsų kultūroje tėvai (vyrai) nėra linkę demonstruoti meilės ir švelnumo. Šiuolaikiniai tėčiai nedažnai apkabina vaikus, sodinasi juos ant kelių, giria, klausinėja, ką jie matė parke ar darželyje, parodo nuostabą, žavisi sudėliotomis kaladėlėmis, piešiniais, neseniai išmoktu šokiu ar eilėraščiu.
Tėvo meilė vaikui šiais laikais dažniausiai išreiškiama perkant brangius žaislus. Tačiau vaikui kur kas labiau nei nuostabiausio žaislo reikia tėvo dėmesio, buvimo šalia, supratimo, draugystės ir domėjimosi jo veikla. Tėtis neturi būti tik išlaikytojas - vaikui reikia žmogaus, kuris parodytų pasaulį, padėtų augti ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Dar vienas neigiamas šiuolaikinio auklėjimo aspektas yra tai, kad vaikas dažniau girdi kritiką, o ne pagyras. Daugelis tėčių galvoja, kad vaiko auklėjimas - tai pastabos, draudimai ir bausmės. To rezultatas - 4-erių ar 5-erių metų vaikas susidaro nuomonę, kad tėvas yra žmogus, kuris, priešingai nei mama, iš jo laukia blogo elgesio ir prastai jį vertina.
Vaikas tai sieja ne su konkrečia situacija, bet su savo asmenybe. Šis poveikis atsispindi ir santykiuose su kitais žmonėmis - vaikas tampa drovus ir mano, kad aplinkiniai neigiamai vertina jo sugebėjimus.
Griežtas, autoritarinis auklėjimo stilius ypač neigiamai veikia vaiko raidą. Būdingi tokių tėvų elgesio bruožai yra kategoriški vertinimai ir noras, kad bet kokia situacija būtų aiški. Kartais tokie tėvai nuoširdžiai mano, kad jų vaikas yra blogas.
Rezultatas - nuo pat pirmųjų savo gyvenimo metų vaikas jaučiasi atstumtas, nesuprastas, nieko vertas. Be to, kiekviena nauja situacija vaikui siejasi su tikimybe būti nubaustam, o tai savo ruožtu sukelia nerimą ir nepasitikėjimą savimi. Mažam vaikui daugelis situacijų yra naujos ir nepažįstamos, tad jis nuolat yra nerimo būsenoje.
Kaip bebūtų, net ir patys griežčiausi ar net agresyvūs tėvai mažiau žaloja vaiko savigarbą nei tokie, kurie yra jam abejingi. Abejingumas ir nesidomėjimas vaiko gyvenimu gali iškreipti vaiko įvaizdį apie save.
Tad jei norite, kad jūsų vaikas harmoningai vystytųsi, leiskite tėvui aktyviai dalyvauti jo gyvenime. Tėčius taip pat raginame būti aktyviais, o ne tik vaiko gyvenimo stebėtojais.
