Pakankamai dažnai savo liga mažylis leidžia mums susipažinti su jo sielos, emocijų būsena ir pirmiausia jam reikia užuojautos ir supratimo. Pavyzdžiui, kai tėvai pykstasi, vaikas jaučiasi pavojuje, jam atrodo, kad jis niekam nereikalingas, kad jį paliko ar užmiršo. Ir jis neturi tinkamų priemonių išreikšti savo baimes ir prieštaravimą vykstantiems procesams. Dėl to jo išgyvenimai gali trikdyti kvėpavimą ir širdies veiklą.
Jei vaikas geba susidoroti su patiriamomis neigiamomis emocijomis, tai greičiausiai nepasitenkinimą jis išreikš rėkimu ar protestu. Tiesa, jeigu neigiami išgyvenimai bus nepakeliami, gali atsirasti fizinių, fiziologinių organizmo negalavimų ir išsivystyti patologinės reakcijos. Šiuo atveju vaiko reakcija į problemas gali pasireikšti vėmimu ar astmos priepuoliais.
Be to, jeigu fiziologinis protestas į aplink vykstančius procesus patrauks suaugusiųjų dėmesį (bus efektyvus kovos būdas), tai gali tapti nuolatine reakcija. Galų gale vaikas taps tėvų santykių įkaitu, o tėvai įstrigs vaikų ligų spąstuose.
Jeigu norite suprasti pagrindinę mažylio negalavimo priežastį, pabandykite išsiaiškinti, kas vyksta aplink jį, ką jis jaučia ir kokie jo santykiai su aplinka, ko reikia, kad jam padėtume prisitaikyti prie gyvenimo.
Beje, vaiko emocinių problemų priežastimi gali tapti ne tik pykčiai ir konfliktai. Ilgalaikė įtampa tarp tėvų, senelių ar tiesiog kitų žmonių, liga, depresija ar artimojo netekimas taip pat gali daryti įtaką vaiko sveikatai. Pavyzdžiui, nuolatinis pavojus ar neišreikštas liūdesys gali pasireikšti silpnumu, širdies ar nugaros skausmais, kuriais vaikas pasiskųs. Juk dvejų ar trejų metų vaikas negali mamai pasakyti: „Mane baugina ir liūdina tavo niūrumas, dėl to man blogai“. Tačiau jis jaučia, jog skauda širdį, jam sunku kvėpuoti. Jis pradeda verkti ir skųstis suaugusiems.
Neatsitiktinai pakankamai dažnai nereikalingų vaikų ligos vaistu tampa jauki lova, mamos balsas, švelnios jos rankos ir patinkanti lopšinė – visa tai leidžia jam pasijusti mylimu, reikalingu ir suprastu. Tiesa, kadangi dažniausiai įtampos šaltinis išlieka (tėvai ir toliau pykstasi ar išvyksta į ilgas komandiruotes ir pan.), vaiko bėdas taip pat niekur nedingsta ir ligos tampa nuolatiniu šeimos svečiu.
