Kodėl jie rūko, kodėl organizuoja didelius balius ir pasisėdėjimus už stalo, kodėl grįžę namo jie nebėgioja ir nešokinėja, o sėda į krėslą ir visą vakarą spokso į televizorių. Tai tik mažytė suaugusiųjų gyvenimo, kuris yra nesuprantamas vaikams, tačiau ir dominantis juos, dalis. Kaip tik čia ir bandysime panagrinėti, kaip paaiškinti vaikams suaugusiųjų elgesį, rašo parenting.ru.
Nepaisant to, kad vaikai neišvengiamai užaugs, nereikėtų šio proceso skubinti ir per prievartą aiškinti jiems suaugusiųjų gyvenimo subtilybių. Skirtingos tautos vaikus suvokia skirtingai: skiriasi Kazachstano ir Rusijos, JAV ir Kinijos suvokimas apie vaikus. Tačiau tėvai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, visada turėtų suprasti, kad vaikai yra šalia ir kad jie visada akylai stebi jų elgesį. Štai taisyklės, į ką tėvai turėtų atsižvelgti.
1. Savo stiprias emocijas ir jausmus (nesvarbu, ar tai džiaugsmas, ar stresas, ar liūdesys) reikia slopinti, ypatingai šalia vaikų. Pykčio protrūkis, nusivylimas ar nesuvaldomas džiugesys gali pasimirši po kelių savaičių, tačiau vaikams tai taps pavyzdžiu, kaip reikia elgtis tam tikroje situacijoje.
Emocijos – mūsų gyvenimo variklis, tačiau jos privalo būti kontroliuojamos, ypač šalia vaikų. Išvada: po audringo santykių aiškinimosi, kuris iš sutuoktinių yra viršesnis, vaikui sudėtinga paaiškinti, kad šaukti ant kitų žmonių – negražu. Santykius aiškintis reikia ramiai – šis įprotis naudingas tiek vaikams, tiek suaugusiems.
2. Vaikai puikiai jaučia ir mėgdžioja ne tik suaugusiųjų emocijas, bet ir jų įpročius, bendravimo manierą. Pavyzdžiui, jeigu vienas tėvų mėgsta ar tiesiog dėl reikalų ilgai kalba telefonu, prispaudžiant telefoną prie ausies pečiu, tai vaikas elgsis taip pat, net jeigu telefono jis dar neturi. Jis prie ausies spaus bet kokį panašų daiktą.
Suaugusiųjų skeletas jau susiformavęs, todėl peties pakreipimas vargu, ar pakenks laikysenai. Deja, bet vaikams toks įprotis gali tapti viena skoliozės (DELFI – stuburo išlinkimas į šoną) išsivystymo priežasčių.
Dar keli blogi pavyzdžiai: sėdėti koją užkėlus ant kojos – taip sėdint keičiasi kraujo apykaita kojose.
Suaugusiems tai galbūt ir nekelia pavojaus, tačiau vaikų organizmas į tai reaguoja neigiamai. Taip pat garsiai veikiantis televizorius, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, prie įėjimo išmėtyti batai ar daiktai kambariuose. Tėvams tai gali atrodyti nieko baisaus, tačiau vaikams tai daugelio bėdų užuomazgos.
Išeitis: vaikai mėgdžioja ne tik gerą suaugusiųjų elgesį. Valdydami savo įpročius ir elgesį, formuojame vaiko įgūdžius, kurie vėliau lydės ji gyvenime ir darbe.
Visiškai paaiškinti vaikams visų suaugusiųjų gyvenimo niuansų tikrai nepavyks, kaip nepavyks vaikų visiškai izoliuoti nuo suaugusiųjų gyvenimo. Bet koks kraštutinumas pasmerktas nesėkmei ir tik apsunks vaikui gyvenimo pažinimą. Optimalus suaugusiųjų elgesys kažkur tarp šių kraštutinumų: nereikia slėpti vaikų, kad jie šventės metu netrukdytų, tačiau ir alumi penkiamečio vaiko vaišinti nederėtų.
Vaikai puikiai supras, kaip reikia elgtis tam tikroje situacijoje, jeigu tarp jų ir tėvų egzistuoja dialogas ir jie vienas kitu pasitiki. Šias sąlygas įvykdyti galima tik nuolatos bendraujant. Vaikai dažnai nemėgsta, bijo ar gėdijasi atsakyti į tiesų klausimą, tačiau žaidimo metu ar bendraujant kita tema, tėvams lengva sužinoti, ką galvoja jų vaikas bei atsakyti į užslėptus jo klausimus.
Taip tėvai pašalina įvairius vaiko kompleksus ar elgesio susivaržymus. Reikia tiktai noro išklausyti: jie patys viską papasakos. Tėvų vaidmuo – išklausyti (deja, bet dauguma tėvų to nedaro manydami, kad vaikai nieko naujo nepasakys) ir paaiškinti juos supantį pasaulį. Tam nereikia specialaus išsilavinimo, reikia tik meilės, atidumo ir, svarbiausia, noro.
Dauguma kasdienio gyvenimo elementų kartojasi tiek pas vaikus, tiek pas suaugusiuosius: maistas, miegas, televizoriaus žiūrėjimas ir panašiai. Kaip tik tokiais atvejais tėvai savo pavyzdžiu gali mokyti ir auklėti vaikus. Tiesa, yra elementų, prie kurių mes pripratę, tačiau vaikams jie visiškai nepažįstami, nesuvokiami ir beprotiškai įdomūs. Pavyzdžiui: rūkymas, besaikis šventimas, seksas ir t.t. Šiuo atveju svarbiausia atminti, kad vaikus traukia ir domina ne patys suaugusiųjų gyvenimo įvykiai, bet suaugusiųjų santykis su šiais gyvenimo aspektais.
Pavyzdžiui, rūkymas. Kiekvienas suaugęs žmogus žino, kad tai kenkia sveikatai bei nenori, kad jų vaikas perimtų šį blogą įprotį. Nepaisant to, dauguma tėvų patys rūko. Jeigu tėvai bandys rūkyti paslapčia (100 proc. nuslėpti neįmanoma) nuo vaikų, tai tik dar labiau skatins vaikus domėtis rūkymu. Dar vienas kraštutinis pavyzdys: tėvai rūko visur, kur tik įmanoma (kambaryje, virtuvėje, laiptinėje ir pan.; visur padėtos peleninės). Tokia situacija vaikus skatins galvoti, jog rūkyti REIKIA, kad tai būtinas suaugusiojo gyvenimo „elementas“.
Galima praktiškai neklystant teigti, jog tokių tėvų vaikai būtinai pradės rūkyti ir tą daryt pradės anksti. Išmintingi tėvai nereklamuos savo įpročio, tačiau nebandys jo slėpti nuo vaikų. Vaikai patys paklaus, ką tėvai daro ir kam to reikia. Galima būtų atsakyti kažkaip panašiai: „Kai kurie suaugę rūko. Kai užaugsi, pats (pati) nuspręsi, reikia tau to ar ne“. Kai vaikas dar neturi visapusiško susidomėjimo rūkymu, nereikia kategoriškai drausti rūkyt – juk uždraustas vaisius pats saldžiausias ir įdomiausias. Kardinalias priemones galima pasitelkti tik, pavyzdžiui, pastebėjus, jog vaikas pradėjo rūkyti.
Seksas – normalaus sutuoktinių gyvenimo neišvengiamas elementas. Greičiausiai šita tema yra viena tų, apie kurias tėvai vengia kalbėti su vaikais. Jeigu vaikas susidomėjo šiuo gyvenimo elementu, tėvams reikėtų susikaupti ir išsklaidyti visus mitus ir legendas, kuriomis vaikų pasąmonėje dažniausiai apauga lytinis gyvenimas.
Tiesa, nereikia vaiko pasisodinus ant kelių skaityti visą paskaitą apie vyro ir moters anatomiją, apie tai, kodėl tėvai miega kartu ir kodėl iš miegamojo kartais girdisi neaiškūs garsai. Visa tai paaiškinti reikia žaismingai ir tarp kitko. Būtent taip pateikus naują informaciją vaikas ją įsimins, tačiau neteiks jai per daug dėmesio. Laimėsite ir jūs, ir vaikai. Juk geriau, jeigu vaikai iš tėvų gaus patikimą informaciją apie suaugusiųjų gyvenimą nei prikimš galvą įvairia informacija iš neaiškių šaltinių.
Raktas į tarpusavio supratimą apie visus tiek suaugusiųjų, tiek vaikų gyvenimo aspektus – reguliarus bendravimas ir nuoširdūs artimi santykiai.
