Spalio pradžioje Europos šunų čempionate Slovėnijoje, Celjės mieste, į kurį suvažiavo daugiau kaip 10 tūkstančių šunų iš Europos ir kitų pasaulio kontinentų, L.Barytės Sibiro haskiai buvo tarp lyderių...
Atstovavo Lietuvos kinologams
Į Europos šunų čempionatą mūsų krašto kinologai užregistravo 59 įvairių veislių šunis. Laura Barytė čempionate dalyvavo su trimis Sibiro haskiais. Jos kalytė SNOWMIST'S RICH IMAGE, kuriai tėra 10 mėnesių, tapo Europos jaunimo nugalėtoja, ji taip pat buvo pripažinta gražiausia tarp visų penktosios FCI grupės jaunų šunų.
Sibiro haskių patinas SNOWMIST'S QUICKISLVER SPEIGAS, dalyvavęs pereinamojoje klasėje, taip pat puikiai įvertintas ir savo klasėje buvo pirmas.
Dieną prieš Europos čempionatą L.Barytė su Sibiro haskiais dalyvavo Specializuotoje V FCI grupės parodoje (European Specialty show for FCI gr. V). Minėtoje parodoje patinas SNOWMIST'S RICH IMAGE tapo jaunų šunų nugalėtoju, išrinktas gražiausiu specializuotos parodos jaunimo klasės šunimi. Puikiai buvo įvertinta ir Chispa De Malorca of Arktika, kurios savininkė L.Barytė yra kartu su vilniete Elina Šutiene.
Gimę bėgti
„Ką jūsų šunys veikia dabar, pasibaigus didžiajam parodų maratonui?“ – paklausėme Lauros Barytės. „Laukia žiemos,– juokavo pašnekovė. – Yra šunų, kurie, artėjant šaltajam metų laikui, tiesiog pražysta. Tokie yra maniškiai, nes jų stichija – speigas. Matyt todėl, kai reikėjo sugalvoti pavadinimą mūsų šunų veislynui, nekilo abejonių: „Speigas!“
Sibiro haskių veisėja sako esanti dėkinga vieno garsiausių pasaulyje Sibiro haskių veislyno „Snowmist“ savininkei, bestselerių apie haskius autorei, kanadietei Kim Leblanc, padėjusiai iš esmės pažinti šią šunų veislę, įsigilinti į haskių prigimtį ir paskirtį. Būtent Kim Leblanc ir perspėjo Laurą: „Atsargiai: Sibiro haskiai gali pabėgti su tavo širdimi.“ Berods, kanadietė buvo teisi...
„Šios šunų veislės pavadinimas rodo, kad jie kilę iš Sibiro. Kur ir kada tiksliai susiformavo haskių veislė, tiksliai nežinoma. Tai įvyko tada, kai klajoklių gentys ėmė kinkyti prisijaukintus vilkus į roges. Manoma, kad haskius išveisė čiukčiai, šiaurės rytų Sibire gyvenę klajokliai. Čiukčių tautos rašytinių paminklų nėra, jie tokių nė nerašė, užtat sunku pasakyti, kada jų laikinosiose gyvenvietėse ėmė sukiotis šunys“, – veislės kilmės istoriją prisiminė L.Barytė.
Ji pabrėžė paradoksą: haskių veislė gyvuoja maždaug 4 amžius, o buvo įregistruota Amerikos kinologų klube vos prieš 80 metų. Išeitų, kad tai labai sena, bet tuo pat metu ir jauna šunų veislė.
Prisimindama Sibiro haskių kilmės istoriją, kinologė nurodė, kad žodelis haski anksčiau reiškė pačius eskimus (sutrumpintai esky, arba eskimai).
Seniau haskiais šaukė visus kinkomuosius šunis. Kadangi haskiai palyginti nedideli, čiukčiai pasikinkydavo į roges iškart apie 16 šunų. Toks kinkinys galėjo įveikti ilgas distancijas bet kokiu oru, be to, galėjo vilkti didelį krovinį.
Kadangi haskiai buvo neišrankūs nei ėdesiui, nei gyvenimo sąlygoms, natūraliosios atrankos dėka atsisijojo silpnesni gyvūnai – susiformavo tvirta, pasižyminti gera sveikata šunų veislė. Čiukčiai tikėjo, jog šie stiprūs, ištvermingi gyvūnai yra šventi. O jei šventi, vadinasi, saugo Dangaus vartus, pro kuriuos praleidžia tik kilniaširdžius žmones.
Atrodytų, tai tik gražios pasakėlės, bet pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Sibiro haskiai išties pasižymi puikia nuojauta: skiria gerus ir blogus žmogaus ketinimus. Jos manymu, haskiai mus, žmones, permato kiaurai .
Šeimoje, tarp žmonių
Į klausimą, ar šios veislės šunį galima laikyti bute, pašnekovė atsako teigiamai, bet pabrėžia, kad tokiu atveju augintiniui reikia daug judėti lauke.
O kaip haskiai sutaria su vaikais? „Su vaikais jie sutaria idealiai,– įsitikinusi pašnekovė. – Taip tvirtindama, neperdedu. Mūsų trejų metukų sūnus Arnas nuo mažų dienų augo kartu su haskiais. Kartu žaidė, bendravo. Nuo savo atsiradimo pradžios šie šunys gyveno gaujomis ir nuolat bendravo su žmonėmis: traukė roges, saugojo vaikus, šildė žmones šaltomis naktimis. Todėl iš prigimties haskiai yra draugiški.
Jie nemėgsta vienatvės, tačiau yra ganėtinai savarankiški. Haskiai smarkiai skiriasi nuo įprastų šunų, nes jiems, kaip visiems primityviesiems šunims, labai artimas vilkų gyvenimo būdas bei principai, tačiau visiškai nebūdinga agresija – į tai čiukčiai labai atsakingai žiūrėjo ir šunys, linkę į agresiją, tiesiog buvo naikinami“.
Ir vis dėlto pašnekovei primename sklandančias kalbeles, kad haskiai yra puslaukiniai šunys, kad, norint juos suvaldyti, reikia nemenkų pastangų.
„Pirmiausia norėčiau išvardyti pagrindinius haskių bruožus: fiziškai ištvermingi, darbštūs, nemėgstantys vienatvės, draugiški žmonėms, savarankiški. Iš to, ką išvardijau, aiškėja: šios veislės šunims reikia veiklos, tinkamo fizinio krūvio. Jei žmonės įsigyja haskį tik užburti jo žydrų akučių, nieko gera tegul nesitiki. Mažai judėdamas, neturėdamas jokio užsiėmimo Sibiro haskis gali tapti nevaldomas. Šios veislės gyvūnai pernelyg protingi, kad jiems pakaktų gulėti ant sofutės.
Jie iš žmogaus reikalauja tam tikrų proto pastangų. Šeimininkas ir jo šeima jiems yra autoritetas, bet pasitaiko, kad nemokšiškai auklėdami, žmonės patys save „nuvainikuoja“, – pabrėžė L.Barytė.
Pašnekovė neneigė, kad ir ją žavi vilkiška haskių išvaizda (stačios ausys, vilkiška galvos forma, įkypos akys), lengvi judesiai, įspūdingas kailis, stiprūs, bet nesunkūs kaulai. Beje, tai vienintelė pasaulyje šunų veislė, kurios kailio spalvos nėra griežtai reglamentuotos.
„Netiesa, kad visi haskiai mėlynakiai,– atkreipė dėmesį kinologė. – Daug haskių yra rudaakių, be to, tas pats šuo gali turėti skirtingų spalvų akis“.
Ir dar ji atkreipė dėmesį, jog haskiams nėra blogo oro, tačiau geriausiai jie jaučiasi sausą šaltą žiemą ir gali gyventi lauke net spaudžiant rimtam šaltukui.
Apie haskius ji galėtų kalbėti nesustodama, bet pabrėžė dar vieną dalyką: „Nemanykite, kad dabartiniai haskiai – tik šunų grožio konkursų puošmena. Jie ir toliau daro tai, ką labiausiai sugeba. Daug šių šunų dalyvauja šunų kinkinių varžybose. Tokios pasaulinio lygio varžybos nuolat vyksta Kanadoje, šiaurės Skandinavijoje bei kitose šalyse. Ir mūsų krašte haskiai dalyvauja šunų kinkinių, „dogtrekingo“ ir kitokiose ištvermės varžybose.
Drįsčiau teigti, kad bėgdami jie ir tampa tikrais haskiais. Tokia jų prigimtis ir paskirtis. Pasitaiko naujokų (haskių augintojų – Red.), teigiančių, jog užtenka dresuoti haskį ir jis bus „normalus“ kaip bet kuris kitas tarnybinis šuo. Tai netiesa! – tvirtino L.Barytė. – Na, taip, haskį galima išauklėti, tačiau jo prigimtis ir primityvusis pradas visada ims viršų. Ir, vos tik atsiras galimybė pajusti „laisvo bėgimo“ malonumą, jis bėgs. Nes šie šunys gimę... bėgti“.
