Tokie rezultatai gauti „Electrolux“ iniciatyva sausio mėn. atliktoje reprezentatyvioje „Baltijos tyrimų“ apklausoje.

Remiantis tyrimo duomenimis, esant minėtoms sąlygoms, mažesniame būste tikrai sutiktų gyventi 38 proc., greičiau taip – 42 proc., greičiau ne – 15 proc., tikrai ne 5 proc.

„Šiuo tyrimu norėjome sužinoti lietuvių požiūrį į globaliomis tendencijomis paremtą galimybę. JTO duomenimis, 2050 m. pasaulio populiacija išaugs iki 9 mlrd. ir apie 74 proc. jos gyvens miestuose, tuo tarpu vidutinis gyvenamasis plotas didmiesčiuose turės susitraukti net kelis kartus“,- sako „Electrolux“ vadovas Deimantas Kirlys.

Pasak jo, prieš atliekant tyrimą buvo manoma, kad didelę reikšmę erdviam būstui teiks daug didesnė dalis lietuvių.

„Matyt, ekonominis nuosmukis, augantys energijos kaštai bei globalus susirūpinimas aplinkosauga paskatino šalies gyventojus susimąstyti, kad mažesnis, taupus, bet racionaliai išplanuotas ir kompaktiška, daugiafunkcine, ergonomiška bei resursus taupančia įranga aprūpintas būstas gali suteikti ne prastesnę gyvenimo kokybę, o gal dar ir geresnę, jei įvertinsim sutaupytus pinigus jo šildymui“, - sako D.Kirlys.

Santykinai labiau už kitus mažesnio ploto būste nesutiktų gyventi miestų gyventojai, savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip gerą, turintys aukštąjį išsilavinimą, vadovai, namų šeimininkės bei tie, kurių namų ūkį sudaro trys ar daugiau narių.

Būtent gyvenamosios vietos susitraukimą kaip pagrindinį iššūkį šiemet įvardino tarptautinis koncepcinių buities prietaisų studentų dizaino konkursas „Electrolux Design Lab 2010”, kurio tema – “2-asis kosmoso amžius“.

Studentai kviečiami kurti koncepcinių buitinių prietaisų idėjas, kaip žmonės gamins ir laikys maistą, skalbs drabužius, plaus indus savo namuose 2050-aisiais.

„Šių metų konkursui pateikiamos idėjos turi būti žalios, prisitaikančios prie erdvės ir laiko, numatančios individualizavimo galimybę. Prioritetas bus teikiamas kompleksinius funkcinius sprendimus siūlantiems projektams“, - sakė „Electrolux Global Design“ vadovas Henrikas Otto.

Studentai savo projektus konkursui turi pateikti iki š.m. gegužės 1 d. Birželį bus paskelbtas 25 pusfinalininkų sąrašas, o finalas įvyks rugsėjo pabaigoje Londone. Čia 8 finalininkai, pasitelkdami animaciją bei profesionaliai pagamintus koncepcinius prototipus, savo projektus pristatys dizaino ekspertų komisijai.

Pirmosios vietos nugalėtojo laukia 5 tūkst. EUR prizas ir 6 mėn. apmokama stažuotė viename iš “Electrolux” globalių dizaino centrų; 2 vietos – 3000 EUR, 3 vietos – 2000 EUR.

Praėjusių metų konkursą, kuriam buvo pateikta per 900 projektų, nugalėjo švedo Rickard Hederstierna (Lundo technologijos institutas) sukurtas prietaisas „Kokonas“ (angl. „Cocoon“), kuris ateities technologijų dėka ne tik pagamins, bet ir „užaugins“ mėsos ir žuvies produktus. Šį prietaisą, kaip ir kitus 7 finalistus, buvo galima išvysti praėjusių metų lapkričio pabaigoje Lietuvoje viešėjusioje parodoje.

Tarp 8 konkurso finalistų praėjusiais metais pirmą kartą pateko Vilniaus Dailės Akademijos bakalaurė Toma Brundzaitė, sukūrusi kompaktišką ant sienos kabinamą indaplovę „Bifoliate“, skirtą vis labiau plintantiems 1-3 asmenų namų ūkiams.

Apie „Electrolux Design Lab“

Įsteigtas 2003 m., „Electrolux Design Lab“ yra kasmetinis globalus dizaino konkursas industrinio dizaino studentams, kurie kviečiami pristatyti inovatyvias ateities buities prietaisų idėjas. Per visus ankstesnius metus Design Lab sulaukė tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 100 šalių.

Daugybei konkurso dalyvių „Design Lab“ padėjo pradėti karjerą dizaino sferoje. Šiuo metu viename iš „Electrolux Global Design“ centrų dirba trys finalistai, o praėjusių metų nugalėtojas atlieka šešių mėnesių praktiką.

Kiekvienais metais konkursas turėdavo skirtingą temą ir baigdavosi finaliniu renginiu vis kitame mieste: „Dizainas 90-iai metų į priekį“, Londonas, 2009; „Dizainas interneto kartai”, Ciurichas, 2008; „Žaliasis dizainas ”, Paryžius, 2007; „Dizainas sveikai mitybai”, Barselona, 2006; „Ateities dizainas”, Stokholmas, 2005; „Ateities dizainas”, Niujorkas, 2004; „Vartotojų skatinami sprendimai”, Budapeštas, 2003.