Norintieji išsituokti ateityje gali būti privalomai konsultuojami

Puoselėdami šeimos institutą, valdantieji užsimojo privalomai konsultuoti susivaidijusius ir skirtis pasiryžusius sutuoktinius. Tokia nuostata įtvirtinta Nacionaliniame susitarime siekiant sukurti šeimai palankią aplinką. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys svarsto, kad privalomos konsultacijos galbūt padėtų įtikinti žmones rimčiau pamąstyti, ar tikrai būtina ardyti šeimą, tačiau Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė siūlo nelaikyti žmonių neveiksniais – pasak jos, skyrybos yra skausmingas sprendimas ir niekas, jį priimdamas, nesielgia vėjavaikiškai.

Psichologas Gintaras Chomentauskas savo ruožtu teigia, kad privalomos konsultacijos būtų naudingos tuo atveju, jeigu yranti šeima turi nepilnamečių vaikų – esą kol nesusitariama dėl vaikų globos, tol žmonėms būtų prasminga privalomai konsultuotis su ekspertais.

Trūks-plyš saugos šeimas?

Nacionalinis susitarimas dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo buvo paruoštas dar praėjusiais metais ir pateiktos politinėms partijoms, savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms. Kaip DELFI pasakojo R. Dagys, šiuo metu jau yra gauti atsakymai iš didžiosios dalies savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir partijų, todėl susitarimas dar bus gludinamas ir derinamas taip, kad tiktų visiems.

Viename šio susitarimo punktų siūloma įdiegti privalomą konsultacijų prieš skyrybas sistemą, skatinti mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju.

„Skyrybos yra ekstraordinarinis dalykas, tai nėra koks nors aktas, kurį mes kiekvieną dieną darom, o iš kitos pusės, tai nėra visų siekiamybė – mes tikriausiai ne dėl to kuriame šeimas, kad skirtumėmės. Tai prieš tokį rimtą žingsnį žengiant, už kurio greičiausiai stovi ir vaikai ar kiti įsipareigojimai, būtų tikrai pravartu pasikonsultuoti toms šeimoms su psichologais ir padaryti viską, kad šeima neiširtų“, - pasakojo R. Dagys.

Pasak Seimo nario, kartais žmonės santuoką ardo dėl ne visiškai rimtų priežasčių, o išsiskyrusios poros būna, kad vėl sueina draugėn. R. Dagys teigia, esą tyrimais įrodyta, kad įvairios konsultacijos padeda įtikinti žmones bandyti kurti bendrą gyvenimą iš naujo.

Pasiteiravus, ar nemano, kad privaloma konsultacijų sistema gali paskatinti, tarkime, smurtą šeimoje kenčiančias moteris eilinį kartą patikėti smurtautojo arba alkoholiu piktnaudžiaujančio sutuoktinio pažadais pasikeisti ir tai tik užtęs santuokos agoniją, R. Dagys priminė, jog tvirtai apsisprendę žmonės bet kokiu atveju galėtų išsituokti. Jo teigimu, priemonė būtų naudinga „karštą“ sprendimą priėmusioms poroms, o toms, kurios yra tvirtai apsisprendusios, skirtis neuždrausi.

„Visokių gyvenime atvejų bus, bet mes kalbame ne apie draudimą skirtis, bet apie tai, kad tie žmonės priimdami sprendimą dar kartą, rimtai, su specialistais, kurie gali patarti, apie tai pamąstytų – ar iš tikrųjų situacija yra tokia, dėl kurios verta griauti visą savo ir savo vaikų gyvenimą. Jeigu situacija labai bloga, tai žmonės ir priims tą sprendimą. Mes manome, kad šeimą reikia saugoti ir suteikti dar vieną šansą“, - pasakojo R. Dagys.

M.Jankauskaitė: skyrybos – ne visada blogai

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė M. Jankauskaitė, paklausta apie privalomas konsultacijas skyrybų atveju, svarstė, kad tokiu atveju žmonės yra laikomi beveik neveiksniais – tarsi jie patys nesugebėtų suvokti savo elgesio priežasčių ir pasekmių. Pasak pašnekovės, niekas nesugalvoja skirtis tiesiog šiaip sau, paprastai tai būna ilgo apsisprendimo rezultatas, juolab, kad besiskiriantieji dažnai patiria ir giminių spaudimą išsaugoti šeimą, kad ir kokia ji būtų.

„Nereikia galvoti, kad žmonės, kurie skiriasi, yra kažkokie neveiksnūs. Niekas nesugalvoja, kad štai vakar gyvenome, o šiandien skiriamės. Paprastai tai būna ilgas apsisprendimo procesas. Tai yra privatus gyvenimas, žmonės turi teisę patys apsispręsti, ką jie daro, kaip jie daro, ir jeigu jie mato perspektyvą, aš manau, iki to laiko jie šimtą kartų bėgios pas psichologą, pasikonsultuos ir mėgins išsaugoti santuoką“, - teigė M. Jankauskaitė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje apie 30 proc. skyrybų įvyksta dėl smurto šeimoje, todėl mėginimai aiškinti apie šeimos išsaugojimo būtinybę tokiais atvejais, M. Jankauskaitės nuomone, iš viso yra absurdas.

„Smurto atveju pas mus ir šiaip yra sudėtinga, o jeigu dabar dar tave varys pas psichologą, kad tu neva susitartum, išsiaiškintum, tai čia iš viso yra absurdas“, - aiškino lyčių lygybės ekspertė.

Klausiama, ar privalomos konsultacijos nebūtų naudingos tiems žmonėms, kurie sprendimą priima ypač supykę, M. Jankauskaitė sako, kad skyrybos apskritai nėra toks lengvas procesas, kad nubėgai kur nors, pasirašei ir esi išskirtas.

„Skyrybos yra labai sudėtingas procesas: turi turtą padalinti, yra vaikai, yra giminių spaudimas, juk niekas neploja rankomis, kai kažkas skiriasi. Tai iš tikrųjų labai sudėtingas procesas. Aš nežinau, kokioje afekto būsenoje reikia būti, kad jau taip nulėktum ir išsiskirtum. Kol dokumentus sutvarkysi, tu triskart iš tos afekto būsenos išlįsi ir vėl sugrįši“, - svarstė pašnekovė bei pridūrė, kad skyrybos apskritai, ypač smurto atvejais, yra ne koks blogis, o teigiamas dalykas.

„Pats faktas, kad žmogus išsiskyrė, tai nėra savaime blogas, nes visko būna tose šeimose: būna smurto, visko. Tada sakytum, ačiū Dievui, kad išsiskyrė. Žmogus gali funkcionuoti savarankiškai, pora nėra sukabinta vienas prie kito“, - reziumavo M. Jankauskaitė.

Psichologas: konsultacijų reikia, kai yra vaikų

Psichologas, psichoterapeutas G. Chomentauskas, komentuodamas konservatorių siūlymus įtvirtinti privalomų konsultacijų sistemą besiskiriančioms šeimoms, sakė manąs, kad tokia priemonė nereikalinga, kai skiriasi mažamečių vaikų neturintys sutuoktiniai, bet jeigu supykusi pora turi atžalų, ekspertas galėtų padėti tėvams sutarti dėl vaiko globos ir jo santykių su tėvais po skyrybų.

„Konsultacijos prieš skyrybas šeimoms, kurios neturi vaikų, manyčiau, yra nepagrįstas ir net pažeidžiantis asmens teises. Du suaugę žmonės daro sprendimą, liečianti tik jų gyvenimą, tad yra visiškai už jį atsakingi“, - teigė pašnekovas.

„Kitaip yra, kai šeimoje yra vaikų, kurių interesus šioje sudėtingoje situacijoje valstybė galėtų labiau ginti. Kai skiriasi šeima su vaikais, būtina trečio asmens, profesionalo pagalba, kurios tikslas labai aiškus – padėti tėvams galutinai sutarti dėl vaiko globos ir dėl santykiu su juo po skyrybų“, - pridūrė G. Chomentauskas.

Psichologo nuomone, kol toks sutarimas nėra pasiektas, skyrybos neturėtų vykti. G. Chomentausko pasakojimu, panaši tvarka veikia JAV, kur šiai paslaugau teikti yra įkurti specializuoti konsultavimo kabinetai.

Išsiskirti Lietuvoje nėra sunku?

Advokatas Saulius Aviža DELFI pasakojo, kad skyrybų procesas Lietuvoje yra dažniausiai nesudėtingas, o teismai apskritai nekreipia dėmesio, ar sutuoktinius dar galima sutaikyti, ar jau nebe. Jo nuomone, jeigu valstybė siekia sukurti šeimai palankią aplinką, tai konsultacijos, kuriomis būtų išsiaiškinamos skyrybų priežastys, būtų reikalingos.

„Išsiskirti yra nesudėtinga, nes pagal tą praktiką, kuri yra šiandien, jeigu abu sutuoktiniai pakankamai aiškiai sako, kad nori išsiskirti, tai teismai dažnu atveju nededa daug pastangų, kad sutuoktiniai būtų sutaikyti. Pats procesas įvyksta pakankamai formaliai: ateina sutuoktiniai, jų paklausia, ar jie nori išsituokti, galbūt užduodama pora klausimų, ar tikrai nori, ir jeigu sako „taip, norim išsituokti“, tai tuo visas sutaikinimo procesas ir baigiasi“, - pasakojo teisininkas.

Jis kiek suabejojo dėl konsultacijų privalomumo, nes esą gyvenime pasitaiko tikrai beviltiškų atvejų, kai sutaikinimas būna tik laiko gaišimas, tačiau vienokiu ar kitokiu būdu, S. Avižos nuomone, porai skiriantis kas nors turėtų pasidomėti, ar sutuoktiniai to išties nori, ar tai yra pernelyg skubiai priimtas sprendimas.

„Jeigu būtų koks žmogus arba pareigūnas, teisėjas, kuris norėtų išsiaiškinti priežastis ir mėginti išspręsti konfliktą šeimoje, tai šitai prisidėtų prie sutaikinimo ir prie šeimai palankios aplinkos išlaikymo bei santuokos stabilumo“, - svarstė S. Aviža, nors pridūrė, kad garantijos, kad sutaikyti žmonės ateityje neišsiskirs, nėra ir negali būti.

Tuo metu advokatė Renata Narbutienė teigia, kad paprastai, kai žmonės kreipiasi į teisininkus dėl skyrybų, šie paprastai ne tik dokumentus tvarko, bet aiškinasi ir skyrybų priežastis, išklauso nuoskaudas. „Kartais advokatas dirba vos ne psichologu“, - DELFI pasakojo teisininkė.

Tačiau su kolega ji nesutiko, kad išsiskirti Lietuvoje yra ganėtinai paprasta. Advokatės teigimu, skiriantis žmonės dar turi pasidalinti turtą, vaikų globą, nutarti dėl išsiskiriančios moters pavardės, be to, išsiskirti kur kas brangiau nei susituokti. Pašnekovė pasakoja, jog jos praktikoje pasitaikė atvejų, kai vieno iš sutuoktinių inicijuojamos skyrybos būdavo tarsi pagąsdinimas antrajam, po kurio žmogus pradėdavo keistis, pavyzdžiui, atsisakydavo alkoholio, tačiau ne visuomet tai turėdavo ilgalaikį poveikį.