Į šiuos klausimus atsako vaikų ir paauglių psichologas Linas Slušnys:
Iš ilgametės praktikos galiu pasakyti, kad egzaminai yra eilinis stresas, kurį galima paprastai suvaldyti. Abiturientų tėveliai pirmiausia patys neturi stresuoti. Tai - viena esminių taisyklių. Mat neretai būna taip, kad dėl aukštesnio žinių įvertinimo ne vaikai, o suaugusieji pradeda panikuoti.
Kai abiturientas stresuoja dėl prasidėsiančio egzaminų maratono, svarbiausia, kad jis nenutrauktų kasdienės ir jam įprastos veiklos. Pavyzdžiui, rekomenduojama tęsti treniruotes sporto klubuose ar užsiėmimus muzikos mokykloje. Žinoma, prieš egzaminus tam reikėtų skirti mažiau laiko.
Dar viena labai svarbi taisyklė - tėvai turi padėti vaikui susitvarkyti su stresu, o ne moralizuoti. Ypač negalima vaiko barti, kai jis valandų valandas sėdi palinkęs prie knygų.
Prasta nuotaika ir nenoras bendrauti su aplinkiniais - akivaizdus ženklas, jog vaikas nepasitiki savo jėgomis, nors iki tol jam puikiai sekėsi mokslai.
Tokiais atvejais, kai vaikas tampa irzlus ir užsisklendžia savyje, tėvams iš pradžių tiesiog reikia atvirai su juo pasikalbėti. Prieš tai neblogai būtų pozityviai nuteikti vaiką. Pavyzdžiui, pasakyti, kad viskas bus gerai, tu šaunuolis. Tėvai galėtų prisiminti ir atvirai papasakoti, kaip jie patys jaudinosi laikydami abitūros egzaminus. Taip jie sūnų ar dukrą ne tik nuramintų, bet ir suteiktų pasitikėjimo savimi.
Verta išsiaiškinti, dėl kurio egzamino vaikas labiausiai nerimauja. Būtina atminti, kad vaikas atsivers apie įtampas, kurios jo viduje “verda” tik tuo atveju, jeigu nekritikuosime ir “nespausime”. Tad, abiturientų tėveliai, būkite kantrūs.
Tačiau jeigu stresas yra visiškai nevaldomas, rekomendacija būtų viena - kuo skubiau kreiptis į profesionalus. Kad vaikas atgautų pusiausvyrą, gali pakakti kelių užsiėmimų pas psichologą. Nesulaukus teigiamo rezultato, reikalinga psichiatro konsultacija.
Tėvai savavališkai jokiu būdu negali vaikams duoti raminamųjų vaistų. Esant būtinybei, šiuos preparatus skiria tik specialistas, kiekvienam pacientui individualiai pritaikydamas dozę ir vartojimo trukmę.
Raminamieji medikamentai turi nepageidaujamą šalutinį poveikį, lėtinantį mąstymą ir taip apsunkinantį tolesnį vaiko mokymąsi.
Kai stresuojama dėl to, kad žinios sunkiai “lenda į galvą”, efektyvus “vaistas” nuo to yra mankšta. Protinę veiklą reikia kaitalioti su fizine. Sukoncentruoti dėmesį labai padeda kvėpavimo pratimai. Giliai įkvėpus kelioms sekundėms sulaikome kvėpavimą ir iškvėpiame orą dukart ilgiau, negu įkvėpiame jo. Šį pratimą padarius iki dešimties kartu “prašviesėja protas” ir galima toliau mokytis.
Beje, prieš egzaminus šiek tiek vadinamojo teigiamo streso turi likti. Tai yra tonusą palaikantis stresas, suteikiantis motyvacijos.
