Yra daugybė vardų parinkimo būdų, šimtuose būsimųjų tėvelių interneto diskusijų puslapių laužomos ietys, koks yra „normalus“ ir „gražus“ vardas, o koks – netradicinis, netinkamas. Statistikos departamentas kasmet pateikinėja populiariausių vardų dešimtukus, netgi kiekvieno miesto civilinės metrikacijos biurai juos skelbia savo krašto spaudoje. Vardais nepatenkinti žmonės gali palyginus nesunkiai juos pasikeisti, o kai kuriems tai yra taip svarbu, kad keičia netgi savo pavardes.
Vardo reikšmė
Žmogaus vardas yra pirmoji ir neatimama nuosavybė, kurią jis gauna gyvenime. Na, bent taip turėtų būti. Jis yra tarytum „prekės ženklas“, apibūdinantis, nurodantis konkretų žmogų, išskiriantis jį iš kitų, padedantis jį prisiminti, dokumentuose liekantis dar ilgai po to, kai paties žmogaus jau nebelieka. Iš dalies dėl to jį parenkant ir kyla labai daug diskusijų – visi supranta, koks tai svarbus sprendimas. Draugai, seneliai, būsimieji krikštatėviai – visi nori turėti kuo didesnę įtaką jį išrenkant, tarytum gauti pripažinimą, „ordiną“, koks tu esi svarbus žmogus tėvams, kiek daug reiškia tavo nuomonė.
Kaip kažkada klausytoje derybų meno paskaitoje pažymėjo A.Čekuolis, kiekvienam žmogui jo vardas - pats svarbiausias ir mieliausias garsas. Vardo žinojimas, teisingas jo ištarimas ir kreipimasis juo gali suartinti, taip pat pamaloninti pašnekovą. Neretai norėdami supaprastinti šį darbą aplinkiniams, vardai būna supaprastinami ar netgi prisistatoma „sukultūrintu“ tai aplinkai vardu – Žydrūnas Amerikoje virsta tiesiog „Zy“, Muhamedas Rusijoje – Miša, Jonas Airijoje – Džo. Taip „pervertus“ vardą sykiu nubraukiama visa žmogaus istorija, kultūriniai saitai su namais, gimine. Būni įtraukiamas į naująjį socialinį kontekstą, tampi JO dalimi, pasijunti labiau „vietiniu“, nei tada, kai dar buvai Jonu. Tačiau naujasis niekada netaps tuo tikruoju vardu, kuris net ir po daugelio metų išgirstas kels sentimentus ir prisiminimus.
Kaip parenkami vardai
Yra labai daug būdų, kaip parinkti ar „sugalvoti“ vaikui vardą. Vienas jų – tiesiog žvilgtelėti į ant sienos kabantį ūkininko kalendorių ir pasirinkti vieną iš vardų tos dienos, kurią gimė kūdikis. Be abejo, kuo geresnis kalendorius, kuo daugiau jame vardų, tuo užduotis sunkėja.
Neretai tėvai dar iki vaikui gimstant „pasidalina“ šią užduotį perpus – jei gims berniukas, vardą rinks tėtis, jei mergaitė – motina (arba atvirkščiai). Kartais vardą pirmagimiui parenka vienas, o teisę suteikti vardą antrajam vaikui gauna kitas.
Neretai, ir tai pasidarė ypač populiaru pastaraisiais metais, vardas parenkamas pagal senelių ar prosenelių vardus. Taip išvengiama galvos skausmo jo ieškoti žinynuose, bei užsitikrinama pagerbtojo senelio ar senelės meilė bei pagalba auginant vaiką. Arba didesni šansai į palikimą, jei pavyksta turėti pasiturinčius senelius.
Dabar jau rečiau lemiamą įtaką vardui turi krikšto tėvai. Tačiau vis didesnę reikšmę įgauna antrieji – krikšto vardai, kuriuos itin išpopuliarino dievobaimingieji jais pakrikštyti ir juos visur deklaruojantys politikai Povilas Vytenis, Kazimiera Danutė, Algirdas Mykolas ir kiti.
Gražūs vardai
Mamų diskusijų puslapiuose, skirtuose vardų temai, besilaukiančiosios dažnai prisipažįsta, jog vardą susapnuoja. Tik, skirtingai nei nekalto prasidėjimo atveju, vardą sapne vaikutis dažniausiai pasisako pats. Neretai toks susapnuotas vardas ar pasirinkimas iš srities „tiesiog žinau, kaip jį pavadinsiu“ tėvams būna „gražiausias“ vardas.
Taip jau sutampa, kad gražūs vardai tuo pat metu toje pačioje geografinėje vietoje būna daugeliui žmonių. Be abejo, ar gali būti kitaip, jei mūsų grožio supratimas nesiformuoja savaime, jį įtakoja aplinka bei aplinkos nuomonė. Ta pati nuomonė prieš kone dvidešimt metų skeptiškai vertino tuometinės „Tele 3“ televizijos direktorės Liucijos Baškauskaitės pasirinkimą sūnų bei dukrą pavadinti Vėju ir Vasara.
Tuo tarpu Lietuvoje tais metais daugiausiai buvo Lukų, Viktorijų, Mantų, Tomų ir Gabrielių. Tačiau jau 2008 metais vardas Vėjas buvo vienas populiaresnių vardų Vilniuje, tuo tarpu tos pačios „giminės“ mergaitės vardas Saulė – dešimtas populiariausias vardas visoje Lietuvoje. Gamtos reiškinių ar augalų vardų daugėja visuose šalies miestuose, ir netrukus paaugę Liepos, Ąžuolai, Luknės, Vakariai, Saulės, Vėjūnės bei Smiltės ūš mokyklų suoluose.
Yra kategorija tėvų (į juos atkreipia dėmesį provincijos metrikacijos biurų darbuotojai), kurie vaikams vardus parenka pagal savitą grožio, populiarumo ir pasaulio supratimą. Dažniausiai pasirenkami tuo metu populiarūs TV laidų vedėjų, serialų herojų vardai, realybės šuo dalyvių pseudonimai. Taip pernai Lietuvoje padaugėjo Skaivų, Vanesų, Taisonų, Mijų (Mia) (Alytuje), Rafaelių, Džiamilų, Fainų (Druskininkuose), Anželikų ir t.t. Pasirinkta daugybė „užsieninių“ vardų, turinčių nepopuliarius lietuviškus atitikmenis – Dženinų, Džastinų, Žasminų, Kamilių.
Taigi tai, kas gražu, dažniausiai būna populiaru. Dar tai vadinama mada – vadinasi, tai taip pat laikina, kaip ir mada. Todėl jauniesiems tėvams prieš apsisprendžiant dėl vaiko vardo siūlyčiau žvilgtelėti į jau minėtas populiariausių vardų statistikas, bei itin „įdomius“ vardus, pateikiamus kartu. Ne tam, kad atsisakytumėte sugalvotojo vardo, bet tam, kad galėtumėte įvertinti, kiek dar tuo pačiu vardu bus aplink jūsų atžalą, kai jis augs, mokysis mokykloje ar universitete.
Kai vardai tampa negražūs
Vardo suteikimo dieną jis atrodo gražiausias ir tinkamiausiais. Juk dėl to jis ir pasirenkamas. Tačiau vėliau tėvams ar vaikams jis gali pasirodyti ir ne pats geriausias variantas. Deja, daugelis jau nieko padaryti negali, arba tiesiog to nesureikšmina. Kas įdomiausia, daugybė busimų mamų, nors ir pačios skundėsi, jog „nepamirš, kai būnant pradinuke, klasėje buvo šešios Kristinos ir keturios Linos“, tačiau pačios neketina atsisakyti vaikui suteikti joms labai gražų, nors ir labai populiarų vardą.
Kitos, atvirkščiai, dievagojosi jog savo vaikui būtinai ieškos reto vardo, nes „prieš 21 metus vienas populiariausių vardų matyt buvo Laura. Klasėje buvo 3, grupėje universitete – irgi trys, tad mokytojų ir dėstytojų dažniausiai vienintelės būdavom šaukiamos pavardėmis arba numeriais. Tai labai nepatiko.“
Pirmąjį 2008 metų pusmetį Vilniuje populiariausias berniukų vardas buvo Nikita, o devintas pagal dažnumą – Daniel. Kaip jau minėta, socialinės tautinės aplinkos vardai jų „nešiotojams“ neretai irgi kelia tokių pat problemų, kaip ir per dažni ar egzotiški. Gal todėl tais pačiais metais Alytuje net pusė vardo keitimų buvo atlikta juos lietuvinant – Andrejus tapo Andriumi, Liudmila – Liuda ir t.t.
Nesusipratimų kelia ir vardai, kuomet jų prasmė ir kilmė tėvams nežinomi. Biržuose gan populiarus vardas Keira, pasirodo, yra airiškas. Jis reiškia „tamsa“. Prieš kelis metus didelį visuomenės susidomėjimą sukėlė žinia, jog nežinodami žodžio reikšmės vieni tėvai savo naujagimę norėjo pavadinti Fekalija...
Sėkmingi žmonės „programuoja“ vaikus ir save
Nors lyderystės mokymosi bei sėkmingo gyvenimo idėjos Lietuvoje išpopuliarėjo palyginti neseniai, tėvų, norinčių vardu „užprogramuoti“ savo vaiką sėkmei, laimei ar net profesijai netrūko ir prieš kelis dešimtmečius.
Manoma, kad vardas gali nulemti arba bent įtakoti žmogaus polinkį profesijai arba gyvenimo būdą, charakterį. Pavadinus berniuką Jaunium – jis bus jaunatviškas, Laimium, Laimučiu – jis bus laimingas, jam seksis (galbūt bus žinomas verslininkas). Be abejo, ne vardas tai lemia, o jį kaskart tariantys ir jo prasmę vis primenantys žmonės. Kuo dažniau vaikui sakomas jo vardas – tarkim Vizgirdas, tuo didesnė tikimybė, jog jis sieks viską sužinoti, išgirsti, ir galbūt taps policijos ar panašios tarnybos vadovu. Tikėtina, kad jo pavaduotoju gali tapti Visvaldas.
Daina pavadinta mergaitė, tikėtina, bus geresnė dainų atlikėja, nei kaimo turizmo verslo plėtotoja. Drąsiumi, Drąsučiu pavadintas, tikimasi, nieko nebijos, imsis žygdarbių. O Valdas gali vieną dieną tapti prezidentu...
Kai kurie tėvai linkę derinti vardo ir pavardės skambėjimą, darybą. Dėl to vardas ir pavardė ne tik gražiau skambės, bet ir turėtų lengviau įsiminti, žmogų su skambiu vardu ir pavarde, tikėti, ir gyvenime geriau prisimins aplinkiniai. Trumpus, iš poros skiemenų sudarytus vardus neretai renkamasi todėl, kad užsieniečiams sunkiai suvokiami ir ištariami ilgieji. O juk pasaulis globalėja..
Kadangi pavardės nepasirinksi, tad daugiau dėmesio savęs ar vaikų „programavimui“ lyg ir neverta teikti. Tačiau pavardės reikšmė gyvenimo susiklostymui ne ką mažesnė, nei vardo (jei jau teigiame, kad ji apskritai yra). Kažin, ar verslininkams K.Verslovui ir A.Bosui būtų sekęsi taip pat gerai, jei jie būtų eiliniais Kazlausku ir Jankausku (dvi populiariausios pavardės Lietuvoje)?
Vienam žinomiausių sėkmės mokytojų Lietuvoje – Algirdui Karaliui taip pat tikriausiai kur kas lengviau reklamuoti save, nei Jonui Petrauskui. Kažkada visai vidutinės pop grupės ŽAS atlikėjas Linas Mažeika, taipogi tapęs Linu Karaliumi, netgi pateko į Seimą.
„Tad kaip gi pavadint vaiką teisingai? Koks tas geriausias receptas?“ – paklausite. Deja, konkrečiai Jums šio atsakymo neduos niekas. Tiesiog rinkdami vardą savo atžalai ar rinkdamiesi pavardę tuokiantis turėkite galvoje aukščiau aprašytus aspektus – vardas ir pavardė yra jūsų (jūsų vaiko) vizitinė kortelė. Su juo teks gyventi visą gyvenimą, jį kartos šimtai sutiktų žmonių. Tai tikrai atsakingas sprendimas, kurio neturėtų nulemti VIEN šiandienos mada ar populiaraus serialo herojus.
Vardų statistika Lietuvos gyventojų registre.
