Galiausiai, netverdami pykčiu, išsitempiate savo klykiantį vaiką į ramesnę vietelę. Širdyje lieka nuoskauda, nuotaika sugadinta, o ant mažylio kaktos ryškėja guzas ar mėlynė... Kartais vaikų peštynių liudininkais tampa agresyvūs jų tėveliai, vėliau pradedantys aiškintis tarpusavyje...
Kartais nutinka, kad jūsų mažylis iš angelo pavirsta į mažą velniuką ir erzina visus vaikus, žaidžiančius toje pačioje smėlio dėžėje. Vėliau jūs būnate priversti pasišalinti kartu su vaiku, klausydami nepatenkintų kitų vaikų mamyčių riksmų ir žadėdami savo mažyliui namuose pastatyti trobelę ant vištos kojelės...
Ką reikėtų daryti, kad pasivaikščiojimai su mažyliu netaptų kasdieniu jūsų nervų ir mažylio kaktos išbandymu?
Jeigu mažylis visai nenori žaisti su kitais vaikais...
Neverskite jo žaisti, jeigu vaikas nenori. Kiekvienas vaikas turi savo individualų ritmą, įsijungdamas į naują kolektyvą – vienas iš karto tampa lyderiu, o kitam iš pradžių reikia stebėti kitus vaikus iš tolo, atsargiai pabandyti susidraugauti, o jau tik po to pažaisti drauge. Taigi, jeigu mažylis jus tempia tolyn nuo triukšmingos vaikų kompanijos, eikite kartu su juo. Ateis laikas, ir jis pats įsijungs į vaikų kompaniją, o jūs tuo metu ramiai galėsite pasėdėti ant suolelio, pasvajoti ar paskaityti knygą.
Pasistenkite atsargiai pamokyti savo mažylį žaisti kartu su kitais vaikais, tai darykite rodydami pavyzdį pats. Prieikite prie kito vaiko, pasisveikinkite, paklauskite jo vardo, pasiteiraukite ar galima su juo pažaisti ir kai kitą kartą jūsų mažylis pasipriešins – neverskite jo žaisti kartu su kitais vaikais.
Tik gerbdami kito interesus, jūs parodote pavyzdį savo mažyliui ir leidžiate jam suprasti, kad į jo norus taip pat bus atsižvelgta. Iš pradžių stenkitės žaisti tik su tais pačiais vaikais, kad jūsų mažyliui nereikėtų susidurti vis su naujais veidais, jeigu jam sunku įsilieti į naują kolektyvą. Pagrindinis principas – viską darykite palaipsniui, nedarant spaudimo, atsižvelgiant į jūsų vaikučio tempus...
Atėmė žaislus, sugriovė smėlio pilis...
Svarbiausia – laikykitės ramiai. Pirmiausiai stebėkite, kaip į šią situaciją reaguoja jūsų vaikas. Dažniausiai jums tai atrodo kaip didžiausia neteisybė, o jūsų vaikas tai priima visiškai kitaip. Gal šiuo atveju jūsų vaikas visai nieko prieš, pasidalinti vienu ar kitu žaisliuku. Suprantama, jeigu taip nutinka kiekvieną kartą ir jūsų mažylis tampa viso kiemo žaislų sponsoriumi, tai reikėtų pagalvoti, kodėl taip nutinka.
Jeigu mažylis pats negali susidoroti su susidariusia padėtimi ir jau pradeda verkti, perimkite situaciją į savo rankas. Kartu su vaiku prieikite prie žaislo „užgrobėjo“, ramiai ir mandagiai paprašykite, kad sugrąžintų paimtą žaisliuką arba jį apsikeistų – tiesiog mainais paimkite iš jo kitą žaisliuką.
Galite pasiūlyti kitą savo turimą žaislą, jeigu jūsų vaikui reikalingas būtent tas žaislas. Jeigu minėti būdai nepadeda, pakvieskite į pagalbą to vaikučio mamą, tik pasistenkite nesibarti, kad nesugadintumėte pasivaikščiojimo nei sau, nei savo vaikui.
Jeigu jūsų vaikas žaidžia su kitais, tačiau nenori niekuo dalintis...
Tai tegul ir nesidalina. Gal jums tiesiog gėda, kad jūsų vaikutį palaikys gobšuoliu? Tai tik jūsų nuomonė. Mažas vaikutis – egoistas. Jo žaisliukai – tai jo turtas. Ar jūs dalintumėtės savo deimantiniais papuošalais ar brangiais kailiniais? Tai čia tokia pati situacija... Jokiu būdu neimkite iš savo vaiko žaislų ir neduokite jų kitiems vaikams, net jeigu jie mažesni už jūsiškį. Tokiu atveju jūs tiesiog tampate savo vaiko išdaviku. Gaunasi taip, kad jūs esate kažkokio svetimo „grobiko“ pusėje.
Tokiu atveju kitam vaikučiui paaiškinkite, kad tai jūsų vaiko mėgstamiausias žaisliukas, todėl paprašykite, kad jo neliestų. Pasiūlykite jam kurį nors kitą žaislą. Jeigu jūsų mažylis pats siūlo kitiems vaikams pažaisti su savo žaislais, būtinai jį pagirkite už tai. Pamažu jis suvoks dalinimosi „naudą“.
Jeigu jūsų vaikas – išdykėlis ir mušeika...
Kai jūs ateinate su savo vaiku žaisti, kitos mamytės pradeda rinkti žaislus ir ieškoti kitos ramesnės vietelės pasivaikščiojimui... Tuomet nesistenkite pasivaikščioti su vaiku nuošaliose vietose ar pasirinkdami kitą pasivaikščiojimo laiką. Gal jūsų vaikas dar per mažas ir nemoka įvertinti aplinkinių poreikių bei jausmų?
Mokykite jį kaip elgtis kolektyve. Nuolat jam aiškinkite ir komentuokite, kas vyksta. Kai tik pastebite, kad jis ruošiasi sukelti muštynes, atimti svetimą žaisliuką, jį sustabdykite ir aiškinkite, kodėl negalima taip elgtis. Mokykite ne atiminėti žaislus, o apsikeisti. Patys atsiprašykite ir mokykite savo mažylį atsiprašyti, jeigu jis kurį nors įskaudino.
Jeigu pamokymai ir įkalbinėjimai nepadeda, pasistenkite užimti mažylį kitokia veikla, pažaiskite kitokį žaidimą. Paaiškinkite, kodėl tai padarėte, sakydami, kad jeigu jis taip elgsis, jums teks eiti namo. Jokiu būdu negrasinkite, o tiesiog paaiškinkite.
Sugalvokite jam kokį nors įdomų žaidimą su žmogeliukais, žvėreliais, mašinytėmis toje pačioje smėlio dėžėje, kad jis žaistų greta kitų vaikų ir jų žaisliukų, tačiau būtų užsėmęs savo žaidimu.
Vaikams sunku suprasti, kad savo elgesiu jie įskaudina kitus, todėl kuo dažniau jiems tai reikia paaiškinti.
Bendrai tariant, neverta dažnai veltis į vaikų konfliktus. Tegul mažylis pats ieško būdų, kaip jų išvengti, tampa savarankiškesnis. Tokia patirtis vaikams būtina. Nuo čia prasideda jo gebėjimas bendrauti su aplinkiniais. Vėliau galima aptarti situaciją, jos priežastis, rasti kitokius sprendimo būdus ir būtina pagirti už tai, kad jūsų mažylis savarankiškai rado išeitį konfliktinėje situacijoje.
