Taip pat skaitykite: Išlaisvinkite vaiko gabumus

♥ Tik gabūs vaikai žingsnelis po žingsnelio didelių pastangų dėka keliauja savo gyvenimo svajonės link.

♥ Tik gabūs vaikai kartu su savo šeima Kalėdų proga gamina savo šeimos angelą ir taip iki ašarų sugraudina savo mokytoją.

♥ Tik gabūs vaikai labai skaito knygas ir suteikia man progą susipažinti su puikiu rašytoju Vytautu V. Landsbergiu.

♥ Tik gabūs vaikai, siekdami išsaugoti žemę, dalyvauja akcijoje „Išgelbėkime Žemę – išgelbėsime save „ ir kaip prizą išsiunčia savo mokytoją į kelionę į Europos parlamentą Briuselyje.

♥ Tik gabūs vaikai renkasi talkon, kad padėtų mokytojai sutvarkyti klasę mokslo metų pradžiai, mat dėl remonto ji ir taip vėluoja.
Galėčiau vardinti ir vardinti...

Esu laiminga mokytoja, galėdama mokyti TOKIUS GABIUS VAIKUS!

Bet yra dar vienas momentas, dėl ko sugalvojau dalyvauti šiame konkurse. Aš ne tik mokytoja. Aš – dviejų talentingų vaikų mama. Perskaičiusi kitų tėvų pasakojimus apie jų vaikų talentus supratau, jog dirbdama daug pastangų reikalaujantį darbą , per mažai kartų savo vaikams kartojau, jog jie nepaprastai gabūs!

♥ Tik gabus sūnulis gali ilgai pabūti vienas namuose, kai mama veda tėvelių susirinkimą, o tėtis išvykęs ilgam.

♥ Tik labai gabus sūnus , nebodamas nepriteklių, sunkaus darbo Norvegijoje, susipažįsta su garsiu būgnininku ir savarankiškai mokosi šio meno. Siekia pagauti savo laimės paukštę...

♥ Tik gabi dukrytė kartu su mama iš popieriaus gamina biteles, aitvarus, kad tik mamos klasėje renginiai būtų smagūs.

♥ Tik gabi dukra gali imti interviu, kurti filmukus, konsultuoti informacinių technologijų klausimais, vertėjauti iš anglų kalbos, nes mamai dar daug ko mokytis ir mokytis.

♥ Tik gabi dukra kepa „firminius“ karštus sumuštinius, kai mama po rytinio kroso bei maudynių Ventos upėje drybso iškėlusi išnarintą koją...


ESU LAI MINGA MAMA, STEBĖDAMA KAIP NEPAPRASTAI GREITAI AUGA MANO GABIEJI VAIKAI: DUKRA GABRIELĖ IR SŪNUS ARŪNAS!

Mūsų vaikai nėra mūsų.
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per mus, bet ne iš mūsų,
Ir nors jie su mumis, jie mums nepriklauso.

Mes galime atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Mes galime priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių mes net svajonėse negalime aplankyti.
Mes galime siekt būti į juos panašūs, bet nesistenkime juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.

Mes - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti mūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia mus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskimės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.

(Autorius nežinomas)
Su meile mama ir mokytoja Dalia

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)