Kai aš augau, man tėvai nepadėjo materialiai, net ir po vestuvių aš jiems atidavinėjau skolą už žieminį paltą, todėl labai negerai jaučiuosi, kai negaliu padėti savo vaikams, ar atsakyti jiems to, ką jiems reikia įsigyti.

Šitos išlaidos ir skandina mane vis didėjančiame skolų, paskolų, kreditų liūne. Vis tikiuosi, kad uždirbsiu aš, uždirbs vyras ir atiduosiu visas  skolas. Bet pritrūkus pinigų vienai skolai, atėjus kokiam nors  grasinančiam laiškui dėl paskolos, skolinuosi iš kitur, kad padengčiau skolą ir t.t. Kai matau, kad vaikai nori kažko, aš jiems duodu pinigų, nes man gėda pasakyti, kad mes jų neturim, arba kad jie gyvenime pasakytų, jog man tėvai nepadėjo.

Aš labai dažnai atsisakau savo norų, gražesnio ir brangesnio daikto, prabangesnio remonto, naujesnio baldo, kad tik galėčiau nors kiek padėti vaikams. Taip ir sukasi mūsų šeimos nesibaigianti skolų karuselė. Pagalba labai reikalinga visai šeimai. Gal supratę, kokia mūsų šeimos materialinė situacija, vaikai patys susiprastų, kad ir mums kartais pagalba būtina, ne tik jiems.

Atsako šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė:

Suprantu, kad viską darote iš meilės. Galiu pateikti pavyzdį vienos poros (jie ne lietuviai), kurie, būdami jau brandaus amžiaus, visus piniginius reikalus tvarko atskirai – lygiomis dalimis moka už būstą, kiekvienas tvarkosi automobilius, dalijasi išlaidas maistui ir savo reikmėms daiktus taip pat perka atskirai. Jie gyvena kartu daug metų, myli vienas kitą ir tikrai nesiruošia skirtis.

Ir galvoja apie tai, kad jei vieno kurio neliktų, antrajam prie netekties skausmo neprisidėtų vargai ir bėdos dėl to, kad daug ko nemoka, nežino, negali. Ar jūsų šiandieninis noras padėti jau suaugusiems vaikams neatsisuktų prieš juos pačius, jei jie turėtų pradėti gyventi savarankiškai?

--------------------

Esu išsiskyrusi, auginu du vaikus. Prieš kelis mėnesius pradėjau draugauti su vienu vyriškiu. Iš pradžių jis apmokėdavo sąskaitas kavinėse, mūsų pramogavimo vietose, tačiau kai pradėjome laiką leisti kartu ir su mano vaikais, iškilo nesusipratimas, kas už ką turėtų mokėti...

Supratau, kad ir aš turėčiau apmokėti dalį išlaidų, tačiau kaip kiekvieną kartą skaičiuoti, kas kiek išleidžia? Buvusioje santuokoje pinigus dėdavome į "bendrą kapšelį" ir dėl to, kas kiek ir kam išleido, bei kieno pinigus, nekildavo klausimų... Suprantu, kad visi klausimai yra susitarimo dalykas tarp dviejų žmonių, bet kai bandau kalbėti šiuo klausimu su draugu, jis lyg to ir nesureikšmina, sako: „Kaip išeis, taip ir gerai...“ Bet matau, kad tikisi, jog aš prisidėsiu jei ne puse, tai bent nemaža dalimi.

Pvz., jam pačiam nupirkti brangesnius produktus, kad užtektų visiems, atrodo per brangu, o valgyti paprastesnį mums įprastą maistą jis nenori... Jaučiuosi kaip įsprausta į kampą - negaliu labiau išlaidauti, bet jaučiu iš jo pusės nepasitenkinimą, kad jam tenka daugiau išlaidauti mūsų sąskaita ir kad aš, jo manymu, per mažai prisidedu prie bendrų išlaidų. Suprantu, kad turėtumėm susėsti ir išsamiau pašnekėti apie tai, bet kai bandžiau, nieko neišėjo. Jis tik pasakė, kad kai kada jis nupirks, kai kada aš... Kad nesukčiau dėl to galvos... Bet kaip man nesukti, jei finansiškai nepajėgiu, o ir skaičiuoti kas kartą kiek kas išleido, kad mano įnašas būtų nedaug mažesnis už jo, mane erzina... Kokiais kriterijais remtis ir kaip nustatyti išlaidas, niekaip nesusivokiu...

Labai tikiuosi Jūsų patarimo, nes jaučiu, kad jau neištveriu susidariusios įtampos...

J.V.: Taip, tikrai reikia susėsti ir kalbėtis. Jei kalbama tik apie bendras išlaidas pramogoms ir kavinėms, pirmiausia pati išsiaiškinkite savo galimybes. Kiek galite skirti tokioms pramogoms (jūs gi auginate vaikus, rūpinatės ne tik dėl to, kad jie šiandien turėtų ką valgyti ir kuo apsirengti, o ir dėl rytdienos, todėl prieš leisdama pinigus smagiems dalykams, galvojate, ar nereikės paskui gailėtis).

Kai pati apsispręsite dėl sumos, kurią galite išleisti maloniems dalykams, tiesiog taip ir pasakykite: tokiems dalykams aš galiu skirti tiek ir tiek litų per mėnesį. Kad jis neturėtų neteisingų lūkesčių. O tada draugas tegu sprendžia, ar jis irgi sumažins savo indėlį ir taikysis prie jūsų galimybių ar nuspręs ir toliau jus ir jūsų vaikus „palepinti“.

--------------------------
Skaitytojams, rašiusiems klausimus bei istorijas konkursui "Rašyk, kas tau sunkiausia tvarkant šeimos finansus" atitenka SEB banko šeimos finansų ekspertės J.Varanauskienės knygą "Pinigų medis". Daugiau informacijos apie knygą rasite ČIA.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją