Mokosi jis prastai, motyvuoja tuo, kad tingi, tačiau sportuoja, kasdien lanko treniruotes.
Aš jį auginu viena nuo 6 m., nes tėvas alkoholikas, tačiau aš niekada nedraudžiau jiems bendrauti, gal tai irgi padarė jam įtaką. Aš bandau kalbėti apie alkoholio žalą, bandžiau bausti, paimdama mobilaus ryšio telefoną, sumažindama kišenpinigius, jis pasako, kad nebegers, kad pats supranta žalą, bet vėl kartojasi. Padėkite man, nežinau kaip kalbėti ir ką daryti, kad sustabdyti, bijau, kad netaptų alkoholiku.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Labai suprantu jūsų susirūpinimą bei bandymą ieškoti atsakymo į klausimą, kaip užkirsti kelią sūnaus alkoholio vartojimui. Gaila, kad prireikė metų, jog pasidalintumėte problema su specialistais, tačiau labai džiugu ir sveikintina, jog tai padarėte.
Vaikų piktnaudžiavimas alkoholiu tikrai nelengva ir negreitai išsprendžiama problema juo labiau, jei matote, kad jūsų naudojami sprendimo būdai nėra veiksmingi. Kaip ir susidūrus su bet kokiu vaiko elgesio sunkumu, pirmiausia verta pradėti mąstyti, kas skatina tokius jo veiksmus. Kuo problema didesnė, tuo svarbiau yra kreiptis į specialistą (vaikų ir paauglių psichologą), kuris padėtų įsivardinti netinkamo vaiko elgesio šaltinius.
Tėvai dažnai vaikų piktnaudžiavimą alkoholiu paaiškina blogų draugų kompanija ar vieno iš tėvų neigiama įtaka. Tai yra veiksniai, kurie gali sustiprinti vaiko norą, tačiau vis dėl to nėra pagrindinis tokio elgesio motyvas. Svaiginančių medžiagų naudojimas paauglystėje neretai susijęs su noru išbandyti naujus potyrius, pateikti save kaip suaugusį, galinti pasirinkti ką vartoti, o ko ne. Dažnai tai yra nepasitikėjimo savimi, konkrečių aiškių tikslų trūkumo pasekmė.
Paauglystės laikas yra ypatingai jautrus ir santykių erdvėje. Jaunuoliui pradeda klibėti tėvų autoritetas ir ryšys su jais, ypatingai, jei jis tėvų nėra sąmoningai palaikomas. Kita vertus, atsiranda didelis bendraamžių pripažinimo poreikis, naujas romantinių išgyvenimų laikas. Visa tai persipina su paaugliškomis baimėmis, nepasitikėjimu savimi kaip asmeniu, nepasitenkinimu savo gebėjimais, išvaizda ir panašiai. O tai skatina ieškoti būdų, kurie padėtų padidinti savo galias, pozicijas.
Be to, kad ieškote kaip efektyviai sudrausminti savo sūnų, būtų gerai, jog pasistengtumėte kuo geriau suprasti jo gyvenimą. Tam reikalingi keli dalykai: žinios apie paauglystėje išgyvenamus procesus bei santykis su savo vaiku. Pirmuoju atveju gali pagelbėti tam tikra literatūra ir jau minėti vaikų ir paauglių psichologai. Antruoju – laiko leidimas su sūnumi.
Kadangi neaprašėte savo ryšio su sūnumi ypatumų, nėra lengva numatyti, kiek berniukas dar turi noro laiką leisti su jumis. Bet kokiu atveju verta bandyti bent kartą per savaitę, su vaiku praleisti pusdienį ar tris – keturias valandas kartu. Ne svečiuose, ne dirbant, o ką nors veikiant abiem patinkančio ir priimtino. Šis laikas turėtų būti pastovus, vaikas turi žinoti, jog sulauks jo kiekvieną savaitę tuo pačiu metu.
Kita vertus, jis nėra skirtas problemos sprendimams, jei pats berniukas to neinicijuoja. Bendro buvimo tikslas yra pasitikėjimo vienas kitu auginimas ir santykių puoselėjimas. Svarbu, kad būdama su sūnumi leistumėte sau taip pat pasidalinti savo išgyvenimais, kuriuos patyrėte būdama tokio amžiaus kaip ir jis. Gal net ne visada tokius, kuriais didžiuojatės. Svarbu, kad iš jų ką nors išmokote.
Vaikams yra labai svarbu turėti ką nors, kuo jie gali pasitikėti, kam jie galėtų atsiverti. Tačiau tam reikia tvirto ryšio, kuris dažniausiai pasiekiamas per bendrus teigiamus arba iššūkio reikalaujančius patyrimus: mažas keliones, išvykas, filmo peržiūras ir aptarimus, žaidimus, pasivažinėjimus dviračiais, kokios nors akcijos dviese suorganizavimą ir t.t.
Jei įprotis ką nors aktyviai veikti su tėvais nėra susiformavęs dar vaikystėje, paauglystėje tai gali sukelti labiau pasipriešinimą, nei džiaugsmingą sutikimą. Todėl labai svarbu, kad pradžioje vaikas rinktųsi jam patinkančią veiklą ir nejaustų, kad tai yra laikas, kai jis yra moralizuojamas, smerkiamas, auklėjamas.
Paradoksalu, tačiau vietoj bausmių daugiau dėmesio reiktų skirti vaiko supratimui ir ryšio su juo atnaujinimui. Tačiau būtent šie dalykai leidžia pasiekti rezultatus, kurie gali tapti ilgalaikiais. Kita vertus, griežtos ribos ir pasekmės yra labai svarbios, kuomet pastebite netinkamą savo vaiko elgesį.
Pirmiausia jūsų namuose turi būti taisyklė: vaikams jokio alkoholio naudojimo namuose ir už jų ribų. Taip pat aiškios grįžimo į namus ribos: tarkime, į namus reikia grįžti ne vėliau 21 valandos. Kitas svarbus dalykas yra nustatymas, kokios yra šių taisyklių pažeidimo pasekmės. Alkoholio vartojimas yra rimtas nusižengimas. Pasekmė taip pat turi būti adekvati ir natūraliai sekanti. Vienas iš pasiūlymų gali būti pasekmės sunkėjimas po kiekvieno tokio elgesio pasireiškimo.
Pirmą kartą pažeidus taisyklę, galima taikyti bent dviejų – trijų savaičių buvimo tik namuose režimą. Namai – mokykla – sportas - namai. Tai reiškia - jokių draugų ir kitų pramogų. Svarbu, jog laikas kartu namų ribose išliktų.
Antrą kartą: galima nustatyti, jog vaikas gali eiti tik į mokyklą, o po jos į namus, be to, gali būti bendras problemos sprendimas su mokyklos darbuotojais (socialiniais pedagogais ar auklėtoja). Natūralių pasekmių suradimas yra bene sunkiausias etapas. Jos turi būti aktualios berniukui bei realiai įgyvendinamos.
Apibendrinant, sprendžiant šią problemą labai skatinčiau pasinaudoti specialistų pagalba. Kartu galėsite aiškiau suprasti berniuko svaiginimosi priežastis, savo santykių su juo spragas ir galimybes tai koreguoti. Lengviau surasite adekvačiausius ir efektyviausius konkrečiam jūsų atvejui reikalingus problemos sprendimo būdus.
Rekomenduojama literatūra paauglystės tema:
1. Gary Chapman “Penkios meilės kalbos”, 2008 m.
2. Ross Campbbel “Kaip mylėti savo paauglį”, 2008 m.
3. J.Gippenreiter “Kaip bendrauti su vaiku. Kaip”, 2008 m.
4. R.Bromfield, C.Erwin “Vienišos motinos gidas”, 2006 m.
Sėkmės ir stiprybės
Vaida
