Tėvai išgyvena nemalonias situacijas ne tik parduotuvėse ar namuose, kai vis dažniau rodomi ožiukai, bet ir mintyse.

Dar pernai šeima, galėjusi neskaičiuoti išlaidų ne tik būtiniausioms prekėms, bet ir laisvalaikiui, atostogoms, vaikų įgeidžiams, nori nenori turi atsisakyti pamėgtų pinigų leidimo būdų.

Kai aišku pačiam, lengviau paaiškinti ir kitam

Atsidūrus krizinėje situacijoje, natūralu jausti nerimą, pyktį, nepasitikėjimą savimi ir kitais. Tačiau kiekviena krizė turi savo įveikimo mechanizmus bei galimybes pasimokyti, tobulėti.

Visų pirma, tėvų nerimą gali sumažinti aiškumas, nuosekli atsakymų į klausimus: kodėl taip įvyko, koks čia mechanizmas veikia, paieška. Ar jums iki galo aiškios pasaulinės ekonominės krizės priežastys? Jei galvojate, kad suprantate, pabandykite tai paaiškinti klausiančiam vaikui. Jeigu neturite atsakymų, išnaršykite internetą, išsiaiškinkite neaiškias sąvokas ir formuluotes.

Bendraukite su draugais ir pažįstamais, klauskite, kaip jie tai supranta, kol suvoksite, jog ne jūs ir ne jūsų viršininkas pats blogiausias, o tiesiog tas kalnas, ant kurio visi lipo (gyventi patogiau, moderniau, į skolą) ir užlipę nuvirto, nebuvo tvirtos uolienos. Jis apsivertė kaip ledkalnis ir visi dabar baloj – kas ir kaip išplauks, parodys laikas.

Kol sugalvosite, kaip nepasiduoti skęstant, gal jums padės pamokanti istorija. Dvi varlytės įkrito į grietinę. Viena jų pasakė: „Viskas!“ ir nuskendo. Kita pasakė: „Nepasiduosiu!“ ir tol mušė kojom, kol sumušė sviestą ir sėkmingai išlipo.

Išsiaiškinę ekonominius dėsningumus laimėsite dvigubai: 1) sumažės vidinė įtampa, geriau jausitės fiziškai, pasikeis minčių ratas, pagerės santykiai su artimiausiais žmonėmis (juk dažniausiai jie kenčia mūsų susierzinimą, išliejamą pyktį ir kylančią agresiją); 2) jūs priversite savo smegenis aktyviai dirbti, įgysite žinių, kurios jums gali padėti pamatyti būdus, kaip išgyventi krizės laikotarpį.

Jei leisite sau būti kūrybiškam, galbūt būsite tas žmogus, kuris atras naujus mechanizmus ekonomikoje: novatoriškiems dalykams visada reikalingas požiūris, priešingas jau pasenusiems. Pavyzdžiui, vokiečių mokslininkas Augustas Kekulė iš pradžių buvo puikus architektas ir tik po 6 metus trukusių chemijos mokslų studijų tapo organinės chemijos tėvu (paaiškindamas pagrindinį anglies molekulės organinės reakcijos vaidmenį, jis parodė, kaip jungiasi kiti elementai, suformuodami daugybę substancijų).

Novatoriško požiūrio dažnai mokomės iš vaikų: mano jauniausioji dukra (9 mėn.) ant grindų pradėjo paišyti pienu. Stebėdama šį procesą pagalvojau, kad panašiu būdu tikriausiai atsirado maisto ir meno sąsajos, vėliau konditerinis švirkštas, tapymas šokoladu.

1886 m. Davidas H. McConnelas (JAV) pardavinėjo knygas, belsdamasis į kiekvienas duris. Vieną dieną jis sugalvojo duris atidariusiai moteriai pasiūlyti buteliuką kvepalų (juos gamino pats pagal vieno vaistininko patarimą). Netrukus kvepalai tapo populiaresni už knygas. McConnelas įkūrė Kalifornijos kvepalų kompaniją pačiame Niujorke, o 1929 m. ši įkūrė „Avon“ kosmetikos liniją ir 1939 m. oficialiai pasivadino „Avon Products, Inc“.

Kaip apie krizę paaiškinti vaikui?

Į vaikų klausimus stenkitės atsakyti jiems suprantamai. Svarbiausia, neslopinkite ir nemenkinkite smalsumo bei susidomėjimo. Jei nesugalvojate atsakymo, užduokite tikslinančių klausimų: kartais vaikai nori sužinoti labai paprastų dalykų, tik dar nemoka aiškiai paklausti. Kalbėkitės, nes tik kalbėdamas vaikas išsiaiškins jam rūpimus dalykus, tėvų atsakymai suteiks didesnį saugumo jausmą.

Pradinukai ir vyresni vaikai girdi per žinias ar kalbant suaugusiuosius apie susidariusią ekonominę situaciją, todėl jiems kyla įvairių klausimų. Mano antrokas sūnus paklausė: „Kodėl firmų direktoriai per krizę tiek daug žmonių atleidžia iš darbo?“ Jo nuomone, žmogus, kuris atleidžia iš darbo kitus žmones, yra negeras.

Pagalvojau, kaip teisingiausiai paaiškinti susidariusią situaciją, kad aštuonmetis suprastų. Paaiškinau taip: „Situacija yra nemaloni ir direktoriui, ir žmogui, kuris netenka darbo. Įsivaizduok kepyklą, kurioje du kepėjai per dieną iškepa 100 pyragų. Iki krizės visus 100 pyragų per dieną parduodavo. Dabar iš kepyklos nuperka 50 pyragų. Direktorius susirūpino, kad 50 pyragų lieka kepykloje, jie pasensta ir tenka išmesti. Todėl jis nusprendžia per dieną kepti tik 50 pyragų. Tiek pyragų gali iškepti vienas kepėjas, todėl kitą jis turi atleisti.“

Gal tai ir nėra tobulas pavyzdys, bet mano sūnus pasakė: „Mmm, kaip sudėtinga. O tu su tėčiu irgi neteksit darbo?“ Atsakiau, kad artimiausiu metu taip neturėtų atsitikti. Tąkart sūnus daugiau nieko neklausinėjo. Ką atsakyčiau, jei būtų tikimybė netekti darbo? Tiktai tiesą: „Galiu ir aš netekti darbo, tačiau būtinai ieškosiu kito. O jei nerasiu, važiuosim pas močiutę į kaimą auginti daržovių. Mums viskas bus gerai. Aš tuo tikiu. O tu?“

Mažyliai privers būti kūrybiškais

Jei šeimoje yra ikimokyklinio amžiaus vaikas, tėveliams teks įdėti daugiau pastangų, keičiant senuosius įpročius. Tėvams apsipirkinėjant vaikai paprastai mėgsta papildyti būtiniausių prekių sąrašą žaislais ir kitais vaikiškais dalykėliais. Juk „dėl šventos ramybės“, „iš meilės“ vaikui patys įpratinome mažuosius pirkėjus ne tik rinktis, bet ir būtinai pirkti. O mažieji, „spaudydami“ jautriuosius tėvų „mygtukus“, išmoko pasiekti savo.

Geriausia išeitis tokiu atveju – stengtis rečiau vestis vaiką apsipirkti. Tai nesudėtinga padaryti, kol mažylis yra darželyje, arba sutarti, kuris iš tėvų bus su vaiku, o kuris nueis į parduotuvę. Namuose laukiančiam vaikui galite nupirkti jo mėgstamą skanėstą ar tiesiog saldainių, kuriais visi kartu pasivaišinsite.

Jei vaikas jūsų klaus, kodėl neimate jo į parduotuvę, paaiškinkite viską kaip yra: „Kai tu parduotuvėje imi daiktus, prašydamas juos nupirkti, aš nesmagiai jaučiuosi, nes neturiu tam pinigų. Už visas prekes reikia mokėti, o aš turiu pinigų tik prekėms iš sąrašo, kurį sudarau namuose.“ Tikėtina, jums pavyks sutarti su vaiku, kad nuėję į parduotuvę pirksite tik tas prekes, kurios yra sąraše. Jame gali būti ir prekė vaikui, dėl kurios jūs susitarėte namuose.

Radikaliai pasikeitus įpročiams (nuolatiniam apsipirkinėjimui) vaikai gali jaustis nemylimi ir priešintis naujai „tvarkai“. Jie gali pradėti galvoti: „Gal mama manęs nebemyli, kad nebeperka ko paprašau? Juk anksčiau ji visada man šypsojosi ir viską nupirkdavo!“ Mažieji tai išreikš ne žodžiais, o emocijomis: ožiuosis, nenorės klausyti.

Vaikui, nemokančiam skaityti ir skaičiuoti, o juolab negalinčiam suvokti pinigų vertės, jokie argumentai ir aiškinimai nepadės. Teks būti paprastiems ir dažniau rodyti savo meilę nieko nekainuojančiais būdais: žiūrėti tiesiai į akis, dažnai apkabinti, iki galo išklausyti ir kartoti burtažodžius: „myliu tave“, „džiaugiuosi tavimi“, „didžiuojuosi tavimi“, „tikiu tavimi“. Ir, be abejonės, kūrybingai ieškoti kitų malonių bei linksmų laisvalaikio praleidimo būdų.

Jei nėra galimybės eiti į parduotuvę be vaiko, leiskite jam pasirinkti patinkančią prekę iš būtinųjų sąrašo. Pavyzdžiui, dantų pastą ar kojinaites. Jei jums pavyks nuo mažų dienų pripratinti vaiką (palaipsniui pratintis ir pačiam), kad tik vieną kartą per savaitę (o dar geriau – kartą per mėnesį) pirksite ne pirmos būtinybės prekę, tai darysite pirmuosius žingsnius stabdant besaikį vartojimą ir sumaterialėjimą.

Krizė – evoliuciją skatinantis veiksnys

Kiekviename šeimos vystymosi etape krizės neišvengiamos. Jas tenka išgyventi, surasti sprendimus, kad šeima išliktų. Juk tai situacijos, kai gimsta vaikai, kai keičiama gyvenamoji vieta ar darbovietė, kai vaikai išeina į visuomenę (darželis, mokykla, savarankiškas gyvenimas, šeimos kūrimas). Krizė šeimą ištinka net tuomet, kai tėvai pradeda dirbti viršvalandžius ar išvyksta uždarbiauti į užsienį.

Šeimai išgyvenant sunkumus, kai sumažėja pajamos, vienas iš tėvų ar abu netenka darbo, labai svarbu nesupanikuoti, o kelti klausimą: ką visi galime padaryti, kad situacija netaptų beviltiška? Stiprios neigiamos tėvų emocijos sukelia vaikams nerimą. Jie kaip kempinės sugeria namuose tvyrančią įtampą, bet nežino, kuo gali padėti.

Situacijai nesikeičiant į gerąją pusę, nerimas tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu. Vaikams jis pasireiškia psichosomatiniais sutrikimais (galvos, pilvo skausmais, nevalgumu arba nuolatiniu kramtymu, šlapinimusi į lovą). Besimokantiems vaikams sumažėja mokymosi motyvacija, atsiranda elgesio, dėmesingumo problemų.

Matydamas konstruktyviai problemas sprendžiančius tėvus, vaikas taip pat mokosi būti konstruktyvus. Į jūsų namus pasibeldus ekonominei krizei, pravartu padaryti ekonominę reviziją savo namų ūkyje. Paimkite popieriaus lapą ir surašykite, ką jūs pirkote, kaip pramogavote per pastaruosius 4–6 mėnesius. Paskui išbraukite tuos dalykus, kurių galite atsisakyti. Pakabinkite šį sąrašą matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant šaldytuvo, ir neišlaidaukite išbrauktiems iš sąrašo dalykams.

Tėveliai gali pradėti rinkti čekius: jei dar kažko reikės atsisakyti, bus lengviau tai padaryti išanalizavus mėnesio ar dviejų išlaidas. Šiame procese būtinai turi dalyvauti ir vaikai. Pavyzdžiui, šeimos pasitarimuose ūkio reikalais: kiek bus išleidžiama pinigų maistui, kiek būtiniems ūkio reikalams, rūbams, komunalinėms paslaugoms, mokesčiams ar paskolai grąžinti, pramogoms. Aptarkite, ko privalote atsisakyti jau dabar. Kas mėnesį darykite apžvalgą, nes santaupų būtina turėti nenumatytiems gyvenimo atvejams.

Kalbėkite su vaikais apie tai, ko patys atsisakote, nors svajojote galbūt jau nuo praėjusio pavasario. Kartu bandykite įvertinti: ar geriau mobilusis telefonas ir vaikščiojimas pėsčiomis be dienpinigių su sumuštiniu kišenėje, ar transportas, dienpinigiai, bet be telefono. Leiskite vaikams rinktis iš tų variantų, kurie yra galimi šią dieną.

Nustatykite, kokiam laikui (savaitei, dviem ar mėnesiui) priimti nutarimai galioja. Pasibaigus terminui, aptarkite kitas galimybes. Viską užsirašykite. Taip mokysitės vertinti esamą padėtį, planuoti, tartis. Kartu to mokysis ir vaikai. Paaugliai turės galimybę akivaizdžiai įvertinti, kokie yra tėvai – kūrybingi, išmanantys ir linkę aukoti savo gerovę.

Ne tik palaikysite produktyvius santykius su savo vaikais, bet drauge galbūt atrasite naujas strategijas, galimybes tartis, derėtis tarpusavyje, vieni kitus labiau pažinsite (mąstymo eigą, planus, norus bei prioritetus). Taip vaikai jausis svarbiais šeimos nariais, pajaus šeimos vienybę, mokysis išgyventi sunkumus, o kartu ir gaus atsakymus į rūpimus klausimus. Kai atsitinka bėda, vien aimanuodami jos neišspręsite. Tad linkime visiems sutarimo, kūrybiškumo ir kantrybės.

Bus tęsinys

Naujajame žurnalo "Aš ir psichologija" numeryje skaitykite:

Pasyviai agresyvaus elgesio pradžiamokslis
Kodėl moterys mėgsta puoštis?
Kai nesidirba
Aukoji – saugiai investuoji
Elito beieškant
Mano vyras man abejingas
Kas gi ten giliai oloje?
Grupė
Paslaptinga simbolių kalba
Maistas gerai nuotaikai
Ar girdim savo vaikus?
Kaip paaiškinti vaikui apie krizę?