Dėl šios priežasties nežinom ar leisti į darželį, nes vaikas nesugebės net paaiškint, kad nori į tualetą ar atsigerti. Tačiau nelabai įsivaizduojam ir kitų būdų, kaip vaikas išmoks bendrauti, jei mes jį izoliuosim nuo aplinkos. Gal galite patarti, kaip vaikas, kuris nėjęs net į lietuvišką darželį, nepatirtų streso, būdamas svetimoj aplinkoj ir dar nesuprasdamas kalbos?
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Vaiko galimybės išmokti kitą kalbą yra kur kas didesnės nei suaugusių žmonių. Dažnai girdėdamas svetimos kalbos žodžius, sakinius, jis juos natūraliai kopijuoja ir palaipsniui įsisavina bei pradeda naudoti.
Tačiau svarbu žinoti, jog tokio amžiaus mažylių kalbos mokymosi procesas vyksta visai kitaip nei suaugusiųjų. Žodžiai vaiko galvelėje atsiranda mėgdžiojimo pagalba, kai vaikas turi galimybę girdėti ir poreikį naudoti išgirstus žodžius. Lygiai taip pat reikšmingas yra emocinis kontekstas, kuris arba palengvina, arba kaip tik apsunkina kalbinių įgūdžių formavimąsi.
Svarbu, jog suprantate vaiko nenorą eiti į darželį. Atsiskyrimas nuo mamos daugeliui vaikų net ir savoje, saugioje aplinkoje pareikalauja daug laiko ir pastangų. Panašu, jog jūsų sūnus dar išgyvena prisitaikymo laiką, kuomet svetimų žmonių, o juo labiau kalbančių nesuprantama kalba, buvimas jį gąsdina, sukuria nesaugumą. Nors susikalbėjimo problema čia išsakoma garsiai, gali būti, jog berniukas šiuo metu geriausiai jaučiasi su jumis ir bet koks atsitraukimas jam nepriimtinas.
Dėl to jei turite galimybę, dar kurį laiką verta pabūti su vaiku, jį supažindinant ir nuolatos primenant, jog yra galimybė bendrauti su kitais vaikais, tai yra eiti į darželį. Reguliariai praeinant pro darželį, pažiūrint į bežaidžiančius vaikus, berniukui sudarytumėte sąlygas prisijaukinti aplinką ir ją nujautrinti. Pasidomėkite, ar yra sąlygos kurį laiką bent pusvalandžiui užeiti ir pabūti kartu. Toks pratinimas vaikui padeda pamatyti, jog ta aplinka jam yra draugiška.
Tuo pačiu svarbu, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su kitakalbiais vaikais. Jūsų minėtas mamų – vaikų susitikimas - labai nebloga erdvė, kur būnate ir jūs, ir jūsų sūnus. Vaiko nenoras ten lankytis yra natūralus. Ypatingai jis suprantamas, jei berniukas Lietuvoje paliko savo draugus, su kuriais bendrauti buvo lengviau. Dėl to šioje vietoje galite iškelti savo poreikį bendrauti su mamomis ir pasakyti vaikui, jog jūs ten einate, nes jums norisi kalbėtis. Ilgainiui mažylis su jūsų pagalba turėtų įveikti savo drovumą, pereiti prisitaikymo laiką ir pradėti bendrauti su vaikais.
Vaikai geriausiai mokosi kalbą, kuomet turi galimybę būti su žmogumi, kuris kalba tik ta kalba. Jūsų kalbos mokymas, kaip jau minėjau, vyksta pačiu sudėtingiausiu būdu. Angliškai kalbantis žmogus berniukui būtų asmuo, kurį galima mėgdžioti. Taigi geriausiai, jei vaikas turėtų vyresnių žmonių, kurie jam būtų emociškai svarbūs ir su juo kalbėtų tik angliškai. Dvikalbėse šeimose vaikas išmoksta abi kalbas vienodai dėl to, kad vienas iš tėvų su juo kalba tik savo kalba, kitas – tik savo. Vaikas turi išmokti perjungti savo kalbinius gebėjimus, norėdamas ką nors pasakyti mamai ir tėčiui.
Taigi norėdama palengvinti vaiko kalbos mokymąsi, pirmiausia pasirūpinkite jo emocine būsena, kuri, panašu, vis dar yra prisitaikymo naujojoje aplinkoje stadijoje. Jums pačiai taip pat verta labiau pasitikėti savo vaiku, jog jis susidoros su šiuo iššūkiu ir iš tikro nesukurti problemos.
Vaiko nenoras dažnai yra susijęs su mamos nerimu, kurį jis labai jaučia. Ir galiausiai, svarbu pasirūpinti, kad vaikas sukurtų santykį bent su vienu žmogumi, kuris kalba angliškai ir turėtų norą su juo bendrauti. Tai yra pagrindinė motyvacija kalbos mokymuisi.
Sėkmės. Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt
