Nėra iš prigimties „nedarželinių“ vaikų (kalbame apie sveikus mažylius). Jeigu mažiukas prie darželio yra pratinamas pamažu, laiku į jį išleidžiamas, auklėtojos geros, tai ir pripranta. Svarbu, kad auklėtojos išmanytų savo darbą ir žinotų, jog beveik kiekvienas vaikas priešinasi, mokėtų jam padėti įsilieti į kolektyvą. Tai, ar sėkmingai mažylis pritampa darželyje, priklauso taip pat ir nuo tėvų. Vaikas atspindi tėvų baimes.
Dažnai jie bijo nuo savęs atplėšti mažylį (tai dažniausiai būdinga mamoms). Jos galvoja, kas bus, jeigu auklėtoja neuždės kepurytės ar neužmaus pirštinių. Net jeigu mama garsiai nepasako, kad baiminasi tokių dalykų, vaikutis jaučia nerimą ir pradeda pats nerimauti. Todėl, pratindami mažylį prie darželio, tėvai turėtų tam atitinkamai nusiteikti ir kaip įmanoma ramesni eiti į darželį.
Kaip nusiraminti mamai, kuri turi palikti verkiantį mažylį?
Manau, reikia ateiti, pasižiūrėti, kokia grupė, susipažinti su auklėtoja, pasikalbėti su ja, pasėdėti čia net ir be savo vaiko. Gerai yra pasižiūrėti, ką auklėtojos grupėje veikia su vaikais, kaip šie žaidžia, kaip sprendžiami konfliktai. Taip mamos įsitikina, kad tai gera aplinka, dirba auklėtojos profesionalės. Paskui ir savo mažylį atveda ramesne širdimi. O kai mama rami, ramesnis ir vaikutis.
Tiesa, yra tokių, kuriems nereikia nė apsiprasti. Jie įbėga į grupę ir iškart joje gerai jaučiasi. Tokie vaikai yra labai mėgstantys bendrauti, „gyvo“ temperamento, smalsūs. Ir visada mieliau eina į darželį, negu lieka namuose, nes taip turi daugiau veiklos.
Sunkiausiai apsipranta itin uždari, lėtesni mažyliai. Jiems visada prireikia daugiau laiko, nes ilgai neprisileidžia artyn kitų žmonių, nedrįsta žaisti su nepažįstamais vaikais. Jie gali būti jautrūs bet kokiam vertinimui. Dažnai darželyje sunku apsiprasti vaikams, kuriuos tėvai labai kritikuoja arba netgi baudžia fizinėmis bausmėmis. Tad ir darželyje pasakyta pastaba jiems gali sukelti ašaras.
Kiek laiko vaikutis turėtų lankyti darželį, kad būtų galima sakyti, jog prie jo taip ir nepritapo?
Tai labai asmeniška. Paprastai mažylis darželyje turi apsiprasti per mėnesį. Vaikai yra lankstesni už suaugusiuosius, o mes dažnai tai nuvertiname. Svarbu, kad jaustųsi saugus. Saugumą užtikrina tėvai. Jeigu mažylis šeimoje jaučiasi saugus, nesijaučia nuvertintas ar per daug išaukštintas, tai bet kuriomis aplinkybėmis toks išlieka. Aišku, gali būti ir taip, kad grupėje yra vienas peštukas, kuris ir skriaudžia naujokėlį. Tai gali apsunkinti padėtį ir mažylis ims bijoti darželio. Tačiau auklėtojos turėtų sudrausti peštuką.
Dukters darželyje vienai mergytei nesisekė apsiprasti, todėl mama nusprendė įsidarbinti grupės šeimininkėle. Kita mama vis pagaili savo penkiamečio ir sėdi grupėje su juo jau du mėnesius. Ar tai gerai?
Ne, tai nėra gerai. Pirmas dienas galima pabūti kartu, bet ne ilgiau. Žmogaus gyvenimas yra išsiskyrimų ir susitikimų virtinė. Vaikutis išsiskiria su mama, tėčiu, namais tada, kai išeina į darželį. Pats pirmasis išsiskyrimas būna tada, kai gimsta ir apleidžia šiltas bei jaukias mamos įsčias.
Visą laiką vaikutis turi mokytis išsiskirti. Ir tai, kaip jis sugeba atsiskirti nuo mamos, tėčio bei kitų artimųjų, yra psichologinės sveikatos požymis. Kai eis į mokyklą, ir vėl teks keisti aplinką, atsisveikinti su darželiu. Jeigu tokio atsiskyrimo nepatirs atėjęs į darželį, vėliau bus dar sunkiau. Taigi, kai mama ir toliau būna grupėje, vaikutis nesugeba atsiskirti.
Penkiametis jau turi būti patyręs, kas yra atsiskirti nuo mamos. Kas kita – dvejų metukų pypliukas, kuris dar tik mokosi atitolti, atsiskirti nuo mamos. Maždaug nuo pusantrų metukų mažylis visur ją sekioja. Dažnai ši net į tualetą negali viena nueiti, o juo labiau išeiti iš namų, kai vaikas mato. Mat jam atrodo, kad kai mama išeina, išnyksta visiems laikams.
Trejų metukų mažylis brandesnis, suranda savyje jėgų atsiskirti. Jam ir toliau nėra lengva paleisti mamą, bet kur kas lengviau nei dvejų metukų vaikučiui. Atsiskyrimas yra vienas dalykų, kurių mažylis turi išmokti iki mokyklos. Tėvai, kurie nesuteikia vaikui tokios progos, daro didžiulę žalą.
Penkiametis berniukas, kuris nemoka pabūti be mamos, yra emociškai nebrandus. Ateityje gali jaustis labai nesaugus, nepasitikintis savimi, nesugebantis už save pakovoti arba, priešingai, labai reiklus, irzlus, kritiškas, sunkiai pasiduodantis reikalavimams ir taisyklėmis, neprisitaikantis prie gyvenimiškų aplinkybių.
Jeigu mažylis labai verkia darželyje, nenori paleisti mamos, reikia save nugalėti ir išeiti pro duris?
Taip, kartais reikia save įveikti ir palikti rėkiantį mažylį. Bet mes kalbame apie trejų metukų vaikus ir vyresnius. Dvejų, dvejų su puse mažylį stipriai nuo savęs atstumti dar per anksti. Tačiau tai priklauso ir nuo vaiko, ir nuo susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių mama pasiryžo išleisti tokį mažą į darželį. Kartais ir mažiukai gana lengvai pripranta prie darželio.
Pavyzdžiui, jeigu vaikutis labai prieraišus, reikėtų pamažu pratinti atsiskirti nuo mamos. Palikti jį trumpam su aukle, močiute, drauge. Jeigu niekada nebuvo su niekuo likęs, bus labai sunku priprasti prie darželio ir apskritai prie naujos aplinkos, kurioje pasiliks vienas. Toks pypliukas išgyvens tikrą siaubą.
Tačiau jeigu jau visai mažiuką paliekate darželyje, nedarykite klaidos ir neatsiimkite jo. Juk tada gauna pamoką:ašaromis galima išsireikalauti tai, ko nori. Verta iškentėti ašaras jau vien dėl to, kad mažasis suprastų, jog yra dalykų, kurie yra neišvengiami, nors ir verksi. Jeigu pastebėjote, kad vaikutis nepritampa darželyje, ieškokite priežasčių, kodėl. Kartais pakanka pakeisti grupę, auklėtoją ir vaikas nurimsta.
Patarimai
Nėra iš prigimties „nedarželinių“ vaikų, kiekvienas gali pritapti prie darželio, jeigu tėvai atitinkami tam ruošia.
Prieš išleisdami į darželį pamažu vaikutį pratinkite atitolti nuo jūsų. Palikite trumpam pas močiutę, draugę, auklę.
Dvejų metukų pypliukui dažnai bus sunkiau apsiprasti darželyje, mat dar nemoka atsiskirti nuo mamos. Jis mąsto: „Jeigu mama išėjo, vadinasi, dingo amžinai.“
Jeigu darysite pertraukas ir į darželį tai leisite, tai neleisite, mažyliui bus praktiškai neįmanoma apsiprasti.
Nemokantis atsiskirti nuo mamos vaikutis auga emociškai nebrandus.
Mamos patirtis
Kaip sekėsi pratinti vaikus prie darželio, pasakoja Dovilė, auginanti 5 m. Adrianą ir 3 m. Kornelijų:
„Vyresnėlę Adrianą į darželį išleidau 3,5 m. Manau, ji iki šiol prie jo nepriprato. Pirmuosius metus ją pasiimdavau prieš pietų miegą. Kaskart, kai nuvesdavau, verkdavo. Bet grupėje buvo griežta auklėtoja, kuri pasakydavo: „Ša, jokių ašarų.“ Jau vakare Adriana verkdavo, kad nenori į darželį.
Maniau, dėl to, kad žino, jog aš namuose lieku su broliuku, o jai reikia kažkur eiti. Naktimis nebuvo košmarų, negriežė dantimis, nesišlapino į lovytę, bet rytais prasidėdavo graudžios ašaros. Kai pamaniau, kad ji tiesiog nesutaria su auklėtoja, nuėjau pas darželio direktorę pasikalbėti. Ši labai geranoriškai manęs išklausė ir nusprendė, kad kai paaugs Kornelijus, abu vaikai pradės lankyti mišrią grupę.
Šioje grupėje dirbanti auklėtoja – anosios priešingybė. Labai rami, švelni, gera. Bet Adriana vis tiek kas rytą su ašaromis akyse mane išlydi. Kornelijus – kitaip. Verkė tris dienas – ir tai tik iki pusryčių, paskui ašaros pasibaigė. Dabar pasako „viso gero“ ir nubėga į grupę. Adrė – „naminis“ vaikas, prašo, kad palikčiau namuose, sako, kad mokės viena pabūti, ras, kuo užsiimti, bet aš nenuolaidžiauju. Nusileisiu kartą, reikės nusileisti visada. Dabar ji didesnė ir supranta, kad ateisiu jos pasiimti, kad nepasiliks darželyje visam laikui. Bet, kaip pati sako, jai labai liūdna, kol mane mato.
Kai išeinu, nubėga žaisti su vaikais. Manėme, bus geriau, jei į darželį ves tėtis, bet buvo dar blogiau, dar labiau verkdavo. Aš stengdavausi greitai atsisveikinti ir išeiti, neilginti to ašarų laiko, bet visada būdavo tas pats. Šiaip ji drąsi mergaitė, deklamuoja eilėraštukus per šventes, turi draugų. Bet vis tiek eina į darželį, kad reikia eiti. Truputį per prievartą.“
Naujame, sausio mėnesio, žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje, skaitykite:
„Kam kūdikiui režimas?“
Ar reikia „reguliuoti“ kūdikio režimą? O gal leisti gyventi pagal biologinį laikrodį? Neurologės ir psichiatrės nuomonės.
„Paslaptingas bėrimas“
Dermatitas „be vietos“ - taip dažnai vadinamas atopinis dermatitas.Ši bedėlė labai išvargina ir mažiuką, ir jo mamytę, kuri kartais nebežino, ko griebtis, kaip pagelbėti vaikui. Dermatologės patarimai.
„Vienas prieš visus“
Pokalbis su iškalbinguoju Arnoldu Lukošiumi apie vaikystę, paaugliškus pažadaus mamai, tarsi „nepastebėtai“ gimusį sūnų Titą ir labai lauktą dukrytę Elzę.
„Palankynos iš širdies“
Kokios yra ką tik gimusio kūdikėlio ir jo mamytės lankymo tradicijos ir... gimdymo namų nustatytos taisyklės? Verta žinoti.
