Šiuos dangoraižius vadina žaliaisiais (angl. green skyscraper). Kiekvienas jų gali būti prikimštas įvairių technologinių sprendimų, kurie padėtų pasauliui tapti švaresne vieta gyventi.
„Miesto kaktusas“
Didžiausiame Europos jūrų uoste Roterdame (Nyderlandai) turėtų išdygti „Kaktusas“. Bent jau turėjo – prieš kelerius metus suprojektuotas pastatas kol kas dar nevirto realybe. „Miesto kaktusą“ (angl. Urban Cactus) sukūrė architektai Benas Haigenas (Ben Huygen) ir Jasperas Jėgeris (Jasper Jaegers).
Pastatas turėtų būti 19 aukštų, jame suplanuota įrengti apie 100 butų su dideliais balkonais. Olandų architektų vizijoje šiuose balkonuose žydi ir žaliuoja visa įmanoma augmenija. Lenktos „Kaktuso“ formos užtikrina, kad kiekvienas 65–100 m2 butas gautų kuo daugiau šviesos. Ekologai šį konceptinį projektą turėtų įvertinti už maksimalią žaliųjų erdvių plėtrą.
„340 Parke“
2007 m. baigtas daugiaaukštis „340 parke“ (angl. 340 on the Park) yra pirmas gyvenamasis dangoraižis Čikagoje, atitinkantis JAV Green Building Council įsteigto LEED (Leadership in Energy and Environmental Design) sertifikato standartus. Pastatą suprojektavo architektas Solomas Kordvelas Buenzas (Solomn Cordwell Buenz).
205 metrų aukščio ir 62 aukštų dangoraižis naudoja 10 proc. mažiau energijos nei kiti aukštuminiai pastatai. Taip yra dėl įrengtos lietaus vandens filtravimo sistemos ir stiklo izoliacijos. 25-ame pastato aukšte įrengtas žiemos sodas su baseinu. „340 parke“ pastatytas ant Mičigano ežero kranto, šalia Grant ir Millenium parkų. Ekologai ploja architektui katučių už lietaus vandens naudojimą ir pro langus atsiveriantį nuostabų vaizdą, skatinantį gyventi dar „žaliau“.
Energijos bokštas
Šiuo metu Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai) statomas „Burj al-Taqa“ („Energijos bokštas“) bus itin ekologiškas: dangoraižis visiškai nenaudos pirminės energijos ir į aplinką neskleis anglies dvideginio. Drąsiai galime teigti, kad šis 323 m aukščio pastatas bus vienas pirmųjų statinių, taip efektyviai kovosiantis su globaliniu atšilimu. „Energijos bokštą“ suprojektavo Vokietijos architektas Echardas Gerberis (Eckhard Gerber).
Ant dangoraižio stogo bus sumontuota ekologišką energiją gaminanti vėjo turbina. Nuo saulės kaitros pastatą saugos aplink besisukančios fotovoltinėmis plokštelėmis padengtos specialios juostos (angl. solar shield), kurios gamins saulės energiją dangoraižio reikmėms. „Energijos bokšte“ per visą pastato aukštį vešės šeši kabantys sodai – vienas centre ir penki šonuose. Augalai padės palaikyti dangoraižyje šviežią ir deguonies prisotintą orą.
„Energijos bokšte“ oras bus vėsinamas į jūrą ar žemę įkastų vamzdžių pagalba – vanduo tekės lubose įbetonuotais vamzdžiais ir taip vėsins dangoraižį.
„Hearst“ dangoraižis
2006 m. pastatytas „Hearst“ dangoraižis priklauso JAV leidybos kompanijai „Hearst Corporation“. Pastatą suprojektavęs architektas Normanas Fosteris (Norman Foster) rombo formą pasirinko ne dėl grožio – nestandartinis sprendimas leido sutaupyti 20 proc. plieno, o tai yra apie 2 000 tonų mažiau, nei būtų reikėję įprastos formos dangoraižiui. Be to, daugiau kaip 90 proc. konstrukcijoms panaudoto plieno yra pagaminta iš perdirbtų medžiagų.
„Hearst“ dangoraižyje sumontuoti dienos šviesos jutikliai, kontroliuojantys šviesos naudojimą dienos metu. Specialūs aktyvumo davikliai mažins kompiuteriams tiekiamą elektrą, kai „pajus“, kad kabinete nėra dirbančių žmonių. Dangoraižis sunaudoja 25 proc. mažiau energijos nei kiti 46 aukštų pastatai. Oras pastate vėsinamas ir drėkinamas renkamu lietaus vandeniu.
Besisukantys dangoraižiai
Kartą architektas Deividas Fišeris (David Fisher) pagalvojo, kodėl žmonės turėtų varžytis dėl geresnio vaizdo pro namų ar biuro langą, jei visi gali matyti nuostabią panoramą. Jis sukūrė besisukantį dangoraižį (angl. Dynamic Tower). Kiekvieną pastato aukštą suka vėjo turbinos nepriklausomai nuo kito aukšto – tarp kiekvieno aukšto įrengtos vėjo jėgainės, gaminančios energiją dangoraižio reikmėms.
Ant besisukančių aukštų stogų bus montuojamos fotovoltinės plokštelės, gaminančios saulės energiją. Planuojama, kad apie 20 proc. kiekvieno aukšto stogo paviršiaus gaus saulės šviesos, tad pastatas taps didele saulės jėgaine.
Besisukančių dangoraižių bus ne vienas. Pirmas iškils Dubajuje, antras – Maskvoje, trečias – Niujorke. Architektas planuoja, kad vėliau besisukantys bokštai bus pastatyti Kanadoje, Vokietijoje, Italijoje, Korėjoje ir Šveicarijoje.
Šviesos dangoraižis
Kompanijos „Atkins Group“ architektų suprojektuotas dangoraižis, kuris po kelerių metų turėtų iškilti Dubajaus tarptautiniame finansų centre, vadinamas „Švyturiu“ arba „Šviesos namais“ (angl. Lighthouse).
Planuojama, kad 400 m aukščio ir 66 aukštų dangoraižis bus padengtas 4 000 fotovoltinių plokštelių, kurios gamins energiją iš saulės šviesos. Be to, bus įrengtos trys 225 kW galingumo vėjo jėgainės. „Šviesos“ dangoraižis sunaudos 65 proc. mažiau energijos ir 40 proc. mažiau vandens nei kiti 66 aukštų dangoraižiai.
Bahreino pasaulio prekybos centras
Šis pastatų kompleksas išties įspūdingas, jei tokio žodžio pakanka norint apibūdinti du didžiulius 50 aukštų dangoraižius, tarp kurių sumontuotos trys 29 metrų skersmens vėjo jėgainės. Iš Bahreino (salų valstybė Persijos įlankoje) dangoraižių atsiveria puikus vaizdas į Persijos įlanką ir šalies sostinę Manamą.
Bahreino pasaulio prekybos centrą suprojektavo Pietų Afrikos Respublikos architektas Šonas Kila (Shaun Killa). 225 MW galios vėjo jėgainės gamina apie 11–15 proc. pastatams reikalingos energijos, arba 1 100–1 300 MWh per metus. Tokio kiekio užtenka 300 namams vieniems metams. Kaip ir dauguma kitų žaliųjų dangoraižių, Bahreino pasididžiavimas naudoja filtruotą lietaus vandenį.
TM gruodžio mėnesio numeryje skaitykite:
Europos automobilis - prabangusis „Opel Insignia“.
Skandinavijos 2008 metų sportiškiausio automobilio rinkimai.
Žiemos nuotykiai prasideda: viskas apie slides, snieglentes ir ledo ritulį.
Dviejų didžiausių šių metų motociklų parodų apžvalga.
Greitųjų keleivinių traukinių tinklas apraizgo vis daugiau Europos valstybių.
