Aktorė Dalia Storyk su dukra Justina yra artimos ir gali kalbėtis apie viską. Keletą kartų per dieną jos skambina viena kitai. Abi sako, kad mama nebūtinai apie dukrą turi žinoti viską. Justina prisipažįsta, kad yra uždara, ne visada sako, ką galvoja ar kaip jaučiasi. Paauglystėje ji mėgo rūpimus klausimus išsiaiškinti pati.

"Kai Justina augo, atsirado žurnalų, kuriuose buvo rašoma apie intymius dalykus. Vartydavo juos, kai norėdavo, paklausdavo, kas rūpi. Iš kur atsiranda vaikai Justinai pasakoti nereikėjo. Dar pradinėse klasėse ji apie tai sužinojo iš knygelės. Ją skaitė kartu su vyresne pussesere. Vyresnei mergaitei buvo nesmagu ją vartyti, o kadangi Justina buvo jaunesnė, tai natūraliau priėmė naujieną", - pasakoja mama Dalia.

Daug ašarų Justina išliejo, kai ją aplankė pirmoji meilė: "Paauglystėje gal buvo sunkiau bendrauti su mama, visi paaugliai mano esantys geriausi ir protingiausi. Mama klausinėdavo apie pirmąją meilę, pasimatymus, ji mėgino kažką sužinoti, pasakyti, bet nesikišo. Kai buvau gal šešiolikos, aplankė pirmoji meilė ir ji, žinoma, buvo nelaiminga. Mama vis kartodavo, ko verkti, juk vėliau juoksiuosi. Tada atrodė tragedija, o dabar iš tikrųjų juokinga."

Dėl meilės paauglystėje išlietos ašaros - nieko keisto. Juk būnant tokio amžiaus patiriama daugiausia "tikrųjų meilių", kurios labai greitai praeina. D.Storyk sako, kad nereikia dalytis patirtimi: kiekvienas turi pats viską patirti ir išgyventi. "Sakydavau: tavo išgyvenimai - tavo turtas, kaupk jį nuo jaunystės. Nereikia dukroms ir mamoms kalbėtis apie viską, geriau turėti savo gyvenimus, pusiau slaptų svajonių. Kasdienybėje ir santykiuose turi išlikti šioks toks žmogiškas atstumas", - mano aktorė.

Vaikai atsiranda ne kopūstuose?!

O kaip su mama Almone bendravo aktorė Adrija Čepaitė? Ar ji buvo iš tų, kurios verkdavo ant mamos peties?

"Paauglystėje nebuvau slapukė. Neturėjau ko slėpti, nedraugavau su berniukais, niekas į mane nežiūrėjo. Jei būčiau draugavusi, tikriausiai dažniau būčiau kalbėjusi su mama. Apie tai, kad vaikai ne kopūstuose randami, sužinojau iš draugų. Kieme kažkas papasakojo. Man tai pasirodė labai negražus procesas, ilgai vaikščiojau ir piktinausi, sakiau, kad aš taip tikrai nedarysiu. Nepamenu, ar pasakiau mamai, kad jau viską žinau", - pasakoja Adrija.

Jos mama niekada nesikišo į dukros gyvenimą, bet patarė neparodyti, kad patinka kuris nors berniukas. Ji nesakydavo, kaip elgtis, o mokydavo iš pavyzdžių: jei per televizorių rodydavo intymią sceną, dukrai mama sakydavo, kad taip negražu.

Adrija šiandien puikiai sutaria su mama Almone. Tačiau, pasak aktorės, kartais geriau kai ko nesakyti, pasilikti sau. Ji mano, kad artimas žmogus nujaučia atsakymus į visus rūpimus klausimus, o klausia tik norėdamas patvirtinti tai, ką jau žino. Su mama ji daug bendrauja, bet, kaip ir paauglystėje, neužkrauna jai savo bėdų.

"Susitvarkau su savo mintimis, neverkiu mamai ant peties, man ne šešiolika, neįsimyliu kas 15 minučių. Mano gyvenime nėra didelių pokyčių. Į savo vaikų gyvenimus irgi per daug nesikišu. Su septyniolikamete dukra Monika pasikalbame atvirai, o kai ketveriais metais vyresnio sūnaus Vyčio ko nors intymesnio paklausiu, jis atsako su humoru. Išsisuka, o man viskas tampa aišku", - linksmai pasakoja Adrija.

Aktorė mano, kad žmonių požiūris į intymius dalykus jos paauglystės metais ir dabar labai skiriasi: "Higienos priemonės moterims tapo tokiu reikalingu dalyku kaip maistas. Menstruacijos - kas antras žodis, išgirstas per televizorių. Kai paauglystėje kildavo intymių klausimų, nebuvo madinga klausti mamos. Tačiau ji pati užbėgdavo įvykiams už akių ir pasakydavo, ką kuriuo periodu reikia žinoti. Man atrodo, tada intymių dalykų vaikai klausinėdavo ne tėvų, o draugų."

Į pasimatymą palydėdavo mama

Andželikai Petrikytei mama Birutė yra ne tik puiki scenos partnerė, bet ir geriausia draugė, nuo kurios nereikia nieko slėpti. Dukra ir mama dažnai vadinamos seserimis, bet ne dėl tos pačios pavardės. Jų bendravimas yra seseriškas, nėra jokio atstumo. "Su mama dažnai kalbamės įvairiomis temomis, intymūs klausimai nėra išimtis.

Nuo vaikystės į mamą galėdavau kreiptis, kai kildavo koks nors mergaitiškas klausimas. Ne visos mano draugės galėjo su mamomis apie viską kalbėtis. Kai kurios iš jų ir šiandien negali to daryti", - sako Andželika. Paklausta, kas jai papasakojo, iš kur atsiranda vaikai, ilgai negalvojusi atsako: "Kai man buvo dešimt metų, mama pasakė, kad vaikus ne gandras atneša, ir kad jie - visai ne iš kopūstų. O kaip reagavau? Labai normaliai, tikrai nenusivyliau. Supratau, kad tai tiesiog gamta, ir nieko keisto."

Be mamos neapsieidavo ir Andželikos pasimatymai. "Būdama šešiolikos eidavau į pasimatymus su vaikinais, o mama sekdavo iš paskos. Jai labai rūpėjo, kaip mes atrodome iš šalies. Mama, apsigobusi skara, nepastebimai praeidavo pro šalį. Taip darydavo, kad paskui galėtume nuspręsti, ar vaikinas vertas dėmesio. Mama iš karto pastebėdavo, jeigu vaikinas būdavo netinkamas. Aš grįždavau iš pasimatymo juo nusivylusi", - pasakoja Andželika.

Kai Andželikai kas nors labai "įkrisdavo" į širdį, net mamos patarimai nepadėdavo. Tada mama nieko nesakydavo. "Kai įsimyli, netenki proto ir pridarai visokių nesąmonių. Čia jau mama - ne patarėja. Tada jau būna "galvoj negerai", nieko nematai aplinkui - tik meilę. Ir tik kai nutinka kas nors negero, supranti, kad tai buvo ne tas žmogus. Dabar man jau taip nenutinka. Pati turiu proto. Gyveni ir įgyji išminties. Manau, moteris, sulaukusi trisdešimties, supranta, ko nori iš gyvenimo ir koks turėtų būti vyras", - teigia Andželika, kuri, kaip pati sako, vos prieš keletą metų "įgavo" proto meilės srityje.