Pirmasis šaukštas košės

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pataria papildomo maisto duoti šešių mėnesių sulaukusiems kūdikiams, nesvarbu, ar jie maitinami mamos pienu, ar mišinuku. Nuo ketvirto mėnesio papildomo maisto duodama tik jei kūdikio raidą stebintis gydytojas nustato, kad nepakankamai auga svoris, kraujas rodo mažakraujystę, yra kitų sveikatos bėdų.

Tačiau kartais močiutės, prisiminusios, kaip pačios augino vaikus, įkalba mamytes „normalaus“ maisto duoti gerokai anksčiau. Iš tiesų anksčiau kūdikiams, maitinamiems mišinuku, medikai patardavo papildomo maisto nuo keturių mėnesių, nes mamos virdavo nepakankamos mitybinės vertės „klijukus“ iš karvės pieno ir kruopų nuoviro. O ir pirmi pramoniniu būdu gaminami mišinukai buvo prastesnės kokybės.

Dabar stengiamasi, kad mišinukų sudėtis būtų kaip įmanoma artimesnė pieno sudėčiai, todėl košelių laiko ankstinti nereikia.

Pirkta ar virta namie?

Artėjant pirmosios košės metui mamos svarsto, kuri geresnė: virta namie ar pirktinė? „Visada geriau košę virti namie. Pramoniniu būdu gamintos kūdikiui duoti galima tik retsykiais: keliaujant arba kai mama skuba ir košei virti nelieka laiko.

Jei mamos manęs teiraujasi apie pirktines košes, paprastai paklausiu jų: „Ar jūs pačios visą laiką valgytumėte „turisto pusryčius“ ar norėtumėte išsikepti karbonado ir šviežios žuvies?“ – klausia docentė. Tačiau būna aplinkybių, kai košės iš parduotuvės labai pagelbėja, todėl verta pasidomėti, iš ko jos gaminamos.

Skaitome etiketę

Tai, kad košelės kūdikiams gaminamos be konservantų, dirbtinių rišiklių, dažiklių ir kvapiklių, savaime suprantama. Tačiau parduotuvėje skaitydama etiketes mama gali pastebėti gamintojų nuorodas, kad košelėse nėra tam tikrų medžiagų arba, priešingai, ko nors daugiau įdėta. Ar priedai yra privalumas, koks jų poveikis vaiko organizmui ar tikrai kai kurių negalima kūdikiui ?

Be gliuteno. Kūdikiai, kurie serga celiakija, negali valgyti kruopų (kviečių, rugių, miežių) ir iš jų gaminamų produktų (batono, sausainių ir kt.), nes kruopų apvalkalėlyje yra gliuteno, nuo kurio vaikučiams pučia pilvuką, jie viduriuoja. Tokiems patartina duoti tik tokių kruopų produktų, ant kurių pakuotės užrašyta, kad nėra gliuteno.

Be pieno baltymų ir laktozės. Kartais gaminant mėsiškus patiekalus dedama pieno baltymų. Alergiškam pieno baltymui vaikučiui gali pakenkti košė su pieno milteliais, pienu, sūriu ar grietinėlės padažu. Laktozės netoleravimas gali sukelti viduriavimą, blogina virškinimą.

Be kristalinio cukraus ir druskos. Vaikui iki vienų metų nepatartina pirkti produktų, kuriuose yra cukraus ar druskos. Ant kai kurių košių pakuotės nurodoma, kad jose yra kūdikiui saugus joduotos druskos kiekis. Tačiau kūdikiui saugiausia, kai jos papildomai neberiama, nes užtenka natūraliai pačiame produkte esančiosios. Jodo taip pat yra produktuose, tad į tinkamos raidos, sveiko kūdikio maistą papildomai dėti nereikia. Atidesnė mama pastebi, kad produkto sudėtyje apie druską neužsimenama, tačiau vertinant maistinę produkto vertę ji nurodoma. Tai produkte natūraliai esanti druska.

Hipoalerginė košė. Ji skirta alergija sergantiems arba į šią ligą linkusiems kūdikiams. Gaminama ir košių sulaukusiems vos keturių mėnesių. Bet kūdikį pradėjus primaitinti dar nežinia, kam jo organizmas jautrus. Keista, bet į šias košes kartais dedama produktų, kurie ypač dažnai sukelia alergiją, pavyzdžiui, veršienos ir vištienos.

Kukurūzai, žiediniai kopūstai, virtos morkos, kurių galima aptikti šiose košelėse, alergiją sukelia rečiau. Tad mama, prieš pirkdama vadinamąją hipoalerginę košytę, jau turėtų žinoti, kuriems produktams vaikučio organizmas tikrai nėra jautrus arba ieškoti tokių, kurios pagamintos tik iš kelių produktų, pavyzdžiui, bulvių ir kalakutienos.

Gramų aritmetika. Ar dažna mama pasižiūri, kiek mėsos ir daržovių yra košelėje? Kai kurie gamintojai gudrauja nurodydami tik procentus. Paskaičiuokime. Viename 190 g indelyje nurodoma, kad yra 8,2 proc. ėriuko mėsos. Suvalgęs visą indelį vaikas gautų... mažiau nei 16 g. 30 g – didžiausias per žurnalistinį tyrimą daržovienėje aptiktas mėsos svoris.

Maistinė vertė. Gamintojai privalo nurodyti, kiek produktas turi baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų maisto medžiagų. Jei vaikas per daug arba per mažai priauga svorio ir reikia riboti riebalus arba serga liga, kai reikia valgyti mažiau baltymų, maistinę produkto vertę svarbu žinoti.

Krakmolas. Jis tirština košę, gerina konsistenciją, neleidžia atsiskirti skystajai košės daliai. Tačiau pasitaiko, kad etiketėje nėra informacijos, iš ko jis pagamintas. „Jei į maistą įdėta bulvių krakmolo, o vaikas joms yra alergiškas, kils alergija. Tokiam vaikučiui negalima duoti ir kisieliaus“, – perspėja docentė J.Kudzytė. Tas pats pasakytina ir apie kukurūzus ar ryžius. Jei vaikutis jų negali valgyti, nereikėtų duoti ir košės, kurioje yra iš jų gaminto krakmolo.

Aliejus. Vardijant sudėtį nurodoma, kad košėje yra augalinio aliejaus, bet neretai būna neaišku, kokio: rapsų, kukurūzų, alyvuogių ar saulėgrąžų. Alergiškam grūdams ir riešutams mažyliui gali pakenkti saulėgrąžų aliejus.

Vaikas gali būti alergiškas alyvuogėms, tad iš jų gamintas aliejus taip pat netinka. Ar organizmas įsijautrins, priklauso nuo to, ar aliejus gerai išvalytas (rafinuotas). Aliejuje augalo baltymo liekanų neturėtų būti daug, bet alergijai sukelti gali pakakti.

Prieskoniai ir žolės. Prieskonių kūdikiams ir mažiems vaikams gydytojai pataria nevartoti arba berti labai mažai, geriau augančių Lietuvoje, pavyzdžiui, krapų ar petražolių. „Neretai pasitaiko alerginių reakcijų augalams, kurie auga svetur, nes genetiškai žmonės yra pratę vartoti tuos prieskonius ir prieskonines žoleles, kurios auga jų šalyje.

Iš egzotinių prieskonių šiek tiek galima lauro lapelių, juodojo ar baltojo pipiro. Jokiu būdu nereikėtų berti raudonųjų pipirų, paprikos miltelių ar kario, nes kiltų alerginių reakcijų grėsmė“, – sako docentė J.Kudzytė.

Mėsa. Galima aptikti košių, kurių etiketėje nurodoma esant kumpio, bet nutylima, kokio. Iš kokios mėsos paruoštas patiekalas, būtina žinoti, nes bet kuri mėsos rūšis kartais gali paskatinti alergiją.

Naujame, spalio mėnesio žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje, skaitykite:

„Vaikai svarbiau nei karjera“. Beata Nicholson pasakoja apie vaikų klegesio ir pyragų kvapo pilnus namus Londone ir karjerą Lietuvoje.

„Tarp mūsų, tėčių“. Ką daryti, jei vaikas verkia? Arba nevalgo? Arba ožiuojasi parduotuvėje? Daugiavaikiai tėčiai pataria „žaliems“ tėtukams.

„Vėl pirštukas burnoje“. Kodėl čiulpia pirštuką? Kaip atpratinti? Naudingi patarimai.

„Mažais žingsneliais laimės link“. Neįgali, vieniša, bet laiminga mama. Istorija apie įkvepiantį Oksanos optimizmą.

„Miegok ramiai“. Specialisto patarimai padės ieškantiems čiužinuko.