Marijos mama su vyru nesutarė jau seniai. Iki vedybų draugavo neilgai, nespėjo vienas kito pažinti. Paskui įvyko vestuvės, nes tėvai spaudė. Tuoktis pastūmėjo ir Marijos mamos Inetos nėštumas. Jau tuomet pora bardavosi, bet dar šiokie tokie jausmai ruseno...
Nėštumas nebuvo lengvas. Inetai teko kelis kartus gulėti ligoninėje. Tas laikas vyrui buvo tarsi išganymas. Tik kelis kartus jis aplankė žmoną, atnešė vaisių. Kad ši laukia gėlių, nesusiprato. Dažniau lankyti, kaip pats sakė žmonai, nematė reikalo, nes ši, užuot pasidžiaugusi, susiraukdavo ir iškoneveikdavo vyrą.
Sugrįžusios iš ligoninės moters laukdavo neplautos grindys ir pilna kriauklė indų. Vyras pareidavo namo kuo vėliau, iš namų išeidavo anksčiausiai. Ineta viena leisdavo dienas. Tiesa, gimdyti vyras ją nuvežė, net norėjo pasilikti ir pamatyti gimstančią dukrytę, bet Ineta neleido.
Ilgainiui net menki konfliktai virsdavo ilgai trunkančiomis audromis. Atsiprašyti nemokėjo nė vienas. Mažoji Marija nuo kūdikystės girdėjo tėvų barnius, kaip dūžta indai ir trankomos durys. Kol vieną dieną visa tai baigėsi ir stojo vaikui keista tyla.
Kodėl neklausinėja
Net jei vaikučiui, kurio tėvai skiriasi, dar visai mažai metukų ir, atrodo, nedaug ką supranta, kuris nors tėvų turi paaiškinti, kas vyksta šeimoje. Mažylis gali nesuprasti, ką reiškia skyrybos, tačiau privalu paaiškinti, kad nors tėvai ir negyvens kartu, tačiau abu jį labai myli. Šią frazę kartokite dažnai.
Nieko keista, kad vaikutis, matydamas išeinantį tėtį, liūdi ir pyksta. Tačiau vienas mažylis savo pyktį išlieja, o kitas – ne. Tai nereiškia, kad jis nejaučia nerimo dėl to, kas bus toliau. Tėvų pareiga yra prakalbinti mažylį ir viską paaiškinti.
Kad ir kaip pyktumėtės, dėl vaiko abu privalote pamiršti ambicijas ir susitarti, kaip toliau bendrausite. Mažylis turi žinoti, kada vėl pamatys tėtį. Galbūt nesupras, ką reiškia savaitgalis, tačiau tas dienas, kada jį pamatys, galima, pavyzdžiui, pažymėti spalvotu pieštuku kalendoriuje ar pan.
Pasimatymai: per daug jų ar per mažai?
Sunku pasakyti, kaip dažnai vaikutis turėtų matytis su tėčiu. Priklauso nuo to, ar mažylis dažnai su juo bendravo, kol vyras gyveno šeimoje: ar matydavo kelias minutes per dieną pavargusį ir neturintį jėgų bendrauti. Leisti tėčiui su vaiku pabendrauti bent du savaitgalius per mėnesį būtų neblogai.
Tačiau svarbu ne tai, kiek kartų tėtis su vaiku susitinka, o kaip susitikę leidžia laiką. Jeigu anksčiau mažai bendravo, gali būti, kad vyras neturės įgūdžių, nemokės su mažiuku bendrauti, nežinos, kuo jį užimti. Būtina į tai atsižvelgti. Tarkim, jeigu tėtis dirbo užsienyje, ilgai nematė vaikų, o po skyrybų nori juos matyti kelis kartus per mėnesį, mažyliams tokių pasimatymų gali būti per daug.
Tėčio ir vaiko pasimatymai turi būti reguliarūs ir įvykti tada, kai buvo sutarta. Būna, kad mama, vis dar pykstanti ant buvusio vyro, tyčia suplanuoja išvyką kaip tik tą dieną, kai mažiukas laukia susitikimo su tėčiu. Taip elgtis nesąžininga, o ir vaikučiui nesveika. Mažylio pasaulis saugus tik tada, kai gyvenimas teka įprasta vaga, viskas yra aišku ir suplanuota.
Brangios dovanos
Kartais vaikams dovanos dovanojamos be išskaičiavimo, nes myli, gera kartu. Bet būna, kad dovanomis norima „nupirkti“ mažylio meilę, norą susitikti, išpirkti kaltę. Jei mažylis kaskart iš tėčio gauna dovanų, gali pradėti atrodyti, kad jis yra geresnis už mamą, kuri daug ką draudžia, reikalauja jausti atsakomybę.
Besaikės dovanos gali padaryti meškos paslaugą. Kas bus, kai tėtis neįstengs jau paaugusiam vaikui nupirkti naujo automobilio? Taps blogas, juk vaikas bus pripratęs, kad tenkinami visi norai. Jeigu jūsų buvęs vyras per dažnai ir per brangių dovanų dovanoja savo atžalėlei, pasikalbėkite su juo ir paaiškinkite, kodėl blogai elgiasi.
Tėčio vaidmuo – ne kaskart apipilti vaiką dovanomis, o ugdyti atsakomybę, mokyti įvairių darbelių. Pasikalbėkite su buvusiuoju pastebėjusi, kad vaikutis su jumis jau nebenori būti, nes tėtis jam daugiau leidžia. Kalbėkite ramiai, pasakykite, kad nenorite, jog vaikas būtų papirkinėjamas dovanomis ir perdėta laisve.
Kad nebūtų kitoks
Kiekvienam vaikui labai svarbu turėti ir mamą, ir tėtį. Net ir po skyrybų abu tėvus vaikas gali turėti ne tik teoriškai. Mažyliui būtina parodyti, kad tėvai skiriasi, nes negali toliau kartu gyventi, bet ne dėl vaiko. Svarbu, kad pypliukas matytų, kaip tėvai bendrauja, kokie jų santykiai. Todėl gerai, kai buvę sutuoktiniai pasidalija tam tikrus darbus ir pareigas.
Mama negali prisiimti visos atsakomybės ir vaikučio auklėjimo naštos. Puiku, jeigu tėtis kurią nors dieną pasiima vaikutį iš darželio, nusiveža į kino teatrą arba būrelį. Tačiau pasiryžęs tokiam žingsniui privalo tai daryti reguliariai. Berniukas, daugiau laiko praleidęs su tėčiu, mokosi būti vyriškas, mergaitė susikuria įvaizdį, koks vyras turėtų būti.
Kartais po skyrybų, kai nuslūgsta pyktis, vyrai iš tiesų kokybiškiau bendrauja su savo vaikais, nei gyvendami šeimoje. Svarbu pasitarti, kaip auklėti vaiką, abiem žinoti, kuo jis domisi, kuo gyvena, rūpintis susirgus. Tėtis turėtų suprasti, kad jo namuose vaikutis turėtų ne ilsėtis nuo mamos, o įgauti tam tikrų įgūdžių.
Jeigu buvęs vyras gyvena užsienyje ir negali artimiau bendrauti su vaiku, turėtų pasistengti dažniau paskambinti, pasikalbėti telefonu, parašyti internetu ir labai aiškiai pasakyti, kada atvažiuos aplankyti arba parsiveš pas save. Negalima meluoti, pavyzdžiui, „atvažiuosiu vasarą, atvažiuosiu žiemą“ ir... nepasirodyti. Privalu sakyti tiesą, kad mažylio gyvenimo neapkartintų nuolatinis laukimas.
Nenori matyti tėčio
Jeigu vaikas nenori matyti tėčio, nereikia versti susitikinėti. Pasikalbėkite, sužinokite, kodėl nenori pas jį eiti. Jeigu turi kitą moterį ir dėl to vaikutis nenori su juo bendrauti, tai tėtis turėtų pasisodinti sūnų ar dukterį ant kelių ir ramiai pasikalbėti. Reikia paprastai paaiškinti, kad vyras sukurtas gyventi su moterimi, o po skyrybų tėtis jautėsi labai vienišas ir štai sutiko moterį, su kuria nori gyventi.
Būtinai reikia pabrėžti, kad moteris, gyvenanti su tėčiu, nėra ir nebus mama, kad mama ir tėtis yra vieninteliai pasaulyje. Sunku pasakyti, kada geriausias metas supažindinti vaikutį su naująja drauge. Tačiau tikrai ne iškart po skyrybų, net jei kita moteris ir buvo jų priežastis. Reikia luktelėti, kol mažylis apsipras su nauju gyvenimu. Mama taip pat turi būti pasirengusi atsakyti į klausimą, kodėl su tėčiu gyvena kita teta, ir jokiu būdu nenuteikinėti jo nei prieš naująją draugę, nei prieš jį patį.
5 patarimai
●Aiškiai ir suprantamai paaiškinkite vaikui, kas vyksta šeimoje.
●Kuo dažniau vaikui kartokite, kad net kartu negyvendami abu tėveliai jį labai myli.
●Pasimatymai su tėčiu turi būti suplanuoti, reguliarūs ir „neatšaukiami“. ●Raginkite vyrą savo vaiko nepalikti likimo valiai: kalbėkite, kaip auklėsite, tarkitės iškilus rūpesčiams, paraginkite slaugyti, kai suserga ir pan.
●Nepapirkinėkite liūdinčio vaiko dovanomis – padarysite meškos paslaugą.
●Nemeluokite vaikui, o pažadus tesėkite. Jei pažadėjote, kad su tėčiu pasimatys savaitgalį, pasistenkite, kad taip ir būtų.
●Abu būkite pasirengę atsakyti į vaikui rūpimus klausimus.
Naujame, rugsėjo mėnesio, žurnalo „Tavo vaikas“ numeryje skaitykite:
„Batukai gydytojai“. Kada tikrai reikia ortopedinių batukų ar vidpadžių? Kaip juos įsigyti? Kiek kainuoja?
„Kas sauskelnėse?“. Keičiant sauskelnes verta žvilgtelėti ir kas jose. Pagal tai galima spręsti apie vaikučio sveikatą ir net diagnozuoti ligas!
„Mažieji maugliai“. Kokį gyvūną rinktis, kaip jį auklėti, kad būtų ne priešas, o draugas?
„Keturi ar vienas?“. Į klausimą mėgina atsakyti daugiavaikė mama Julija ir vienturtį auginanti Ieva.
„Svajonių dukra“. Buvusi daininkė Edilija Šliauderienė, geriau žinoma Geltonos vardu, atvirauja apie laukimą, gimdymą, nelengvą dukrytės Lelos būdą ir ateities planus.
