„Man juokingiausia, kai suaugusiam žmogui, išeinančiam iš namų, kitas klausia, ar nepamiršai piniginės ar dar ko, kaip žmona ar vyras sprendžia vienas kito karjeros klausimus, perka vienas kitam tokius dalykus, kuriuos jis turėtų pirktis pats. Jau nekalbu apie tai, kad kai kuriais atvejais asmuo namie yra tiesiog aptarnaujamas: plaunamos jo kojinės, lyginami marškiniai ir t.t.“, – stebisi psichologė G. Petronienė.
A. Jančiausko nuomone, realiai nutinka taip, kad vienas žmogus šeimoje realiai perima visas atsakomybes, kuriomis turėtų dalintis abu, ir iš jų lygiaverčio santykio vienas tampa aukštesnis arba žemesnis. Paprastai mamytė ar tėvelis dar ir vadovauja, nes neva geriau viską žino. Bet gali būti ir tarno vaidmuo, kai kitu rūpinamasi besąlygiškai ir jam tiesiog patarnaujama.
Ta dominuojanti pozicija gali būti užimama įvairiais būdais. Gal vien dėl to, kad kitas, tarkime, yra labiau nuskriaustas, dėl to vykdomi jo pageidavimai ir nurodymai.
Psichologas teigia, kad jo praktikoje dažniau pasitaiko mamų ir pastebi, kad neretai menininkių ar geriančių moterų vyrai būna tėveliai.
„Būna ir tikrai keistų atvejų. Antai vienas užsienietis klientas, kurio žmona buvo pastorė, pasakojo, kad ji tiek daug savęs atiduodavo bendruomenei, kad grįždavo namo tiek nuvargusi, kad vyrui tekdavo ją reabilituoti, guosti, viską daryti namie, kad tik ji atsistatytų savo darbui“, – pasakoja A. Jančiauskas.
Tokie atvejai, kai šeimoje būna susitelkiama į vieno žmogaus karjerą, o kitas atsiduoda vaikams ir namams, irgi nereti. Pastebima, kad dažnai labai dominuojančios būna gydytojos, mokytojos, kurių vyrams tenka didelis namų krūvis.
Vyrai tėveliai dažniau būna vyresni vyrai, gyvenantys su jaunomis moterimis. Moteris dažnai pačios jiems sako, kad „tu pas mus smegenys, tai ir spręsk“, o pačios daugiau neša tarnaitišką naštą.
Kita vertus, perėmusios tarnaitės poziciją, kai kurios moterys su laiku padaro vyrą tarsi neįgalesnį ir taip didina savo galią. O ir žmogus, nepriiminėjantis sprendimų, gali po keik laiko jaustis ganėtinai apkiautęs.
Kaip tai nutinka?
A. Jančiauskas pasakoja stebėjęs artimoje aplinkoje šeimą, kurioje atsirado vaikelis ir moteris iš karto užėmė poziciją, kad ji yra centrinė figūra ir pilnai rūpinasi tik kūdikiu: „Vyrui teko daryti visa kita, pilnai prižiūrėti namus, pirkinius, keltis naktimis, dirbti. Matėsi, kad moteris gana stipriai manipuliavo emocijomis, kad jai sunku ir vyras turi viską daryti, tokiu būdu jis tapo mamytiškas tėvelis. Neneigiu, didesnio įsitraukimo į vaiko priežiūrą vyrams tikrai reikia, nes ta atsakomybė tarsi prislegia moterį, tačiau kaip padaryti, kad tokia dinamika neįsivyrautų?“
Vyras prisipažįsta, kad ir pats gimus šeimoje vaikui buvo atsidūręs keistoje situacijoje, mat buvo įtikėjęs aiškiu darbų ir atsakomybės pasidalijimu, tad dėl vaiko priežiūros tarsi laukdavo nurodymų iš žmonos. Jo nuomone, vyrai be reikalo tiki, kad tik moteris, duodama krūtį, gali geriausiai nuraminti mažylį ir dėl to neieško kitų išeičių.
Kokios priežastys?
Neretai nutinka taip, kad mamytė iš karto išsirenka mamytės sūnelį, o dukrytės išsirenka tėtukus.
„Bet yra ir kitokių šeimų modelių. Pažįstu šeimą, kurioje tėvas buvo gana valdingas, o dukros charakteris irgi buvo labai panašus. Ir ji savo šeimoje visiškai atkartoja tėčio poziciją.
Būna, kad šeimose vyresniems vaikams tenka daug rūpintis jaunesniais broliais ir seserimis, tad jie į savo šeimą ateina jau turėdami tokį modelį. Visuomenėje irgi teigiama, kad moteris turi būti gera šeimininkė, kelias į vyro širdį per skrandį, tai tiesiog programuoja mamyčių vaidmeniui“, – svarsto psichologai.
Kas galiausiai nutinka?
Kartais moterų norą tapti mamytėmis rodo siekį įtikti vyrui, kad ją mylėtų ir nepaliktų, tai nesaugumo jausmas, beje, jį jaučia ir vyrai.
Psichologai dalijasi ir daugiau atvejų iš patirties: „Viena klientė pasakojo, kad vaikystėje turėjo daug sunkių ligų, tad priprato gyventi globojamoje pozicijoje, o vyras nuo to greit pervargo“.
G. Petronienė teigia pažįstanti keletą šeimų, kuriose globojamieji atrodo daug metų jaunesni arba mažiau brandūs blogąja prasme: „Liūdna, kad žmonės taip pasmerkia save“.
Kas gresia tokiems santykiams? Vienas kuris dažnai pradeda maištauti, prasideda pykčiai, santykiuose atsiranda meilužiai, nes mylėtis su mamyte ar tėtuku pasidaro ne taip jau ir seksualu ir aistringa. Visi šie ženklai rodo, kad santykiams reikia pokyčių.
Apie tai, kaip tuos pokyčius įgyvendinti ir kaip atstatyti santykius, žiūrėkite laidoje „Apie tave“.
