Niujorke dirbanti klinikinė psichologė, daktarė Megan Fleming specializuojasi sekso bei santykių srityje ir padeda poroms įveikti įvairiausio pobūdžio lytinio gyvenimo nesutapimus. Ji dirba su žmonėmis visame pasaulyje ir siūlo internetines programas bei seminarus, kurių tikslas yra padėti žmonėms pažinti ir valdyti savo pačių malonumą – puikaus seksualinio gyvenimo su savo partneriu pamatą.
„Viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių poros kreipiasi į sekso terapeutus, yra ta, kad vienas iš partnerių jaučia didesnį lytinį potraukį ir sekso trokšta dažniau negu jo partneris, – sako M. Fleming. – Dėl to kyla įtampa, o dažnai net pradedama vengti artumo. Kartais tai net priverčia riboti intymumą, nes tu nenori pasiųsti partneriui jokių dviprasmiškų signalų, o apkabinimą, bučinį ar prigludimą jūsų partneris gali suprasti kaip žalią šviesą seksui. Tačiau jūs žinote, kad tai nėra žalia šviesa“.
Tačiau skirtingas libido yra tik vienas iš nesutapimų, kuriuos M. Fleming padeda įveikti savo klientams. Svetainė menshealth.com uždavė M. Fleming 20 klausimų apie tai, kaip žmonės gali išspręsti savo lytinio potraukio skirtumus, kaip įveikti seksualinę gėdą, kada santykiuose galima rasti kompromisą ir kada, galbūt, jau laikas viską nutraukti. Skaitykite toliau ir sužinokite viską, kas jus kada nors domino dėl lytinio potraukio nesutapimų.
Menshealth.com pateikia paredaguotą ir patrumpintą interviu su M. Fleming.
Jūsų aistra – darbas su poromis, turinčiomis lytinio potraukio neatitikimų. Ar galite paaiškinti, ką tai reiškia?
Kai sekso srityje viskas klojasi puikiai, lytiniai santykiai dažnai sudaro tik nedidelę santykių dalį. Kai seksas būna nevykęs arba jo trūksta, jis meta šešėlį visiems poros santykiams. Dauguma porų varžosi kalbėtis apie seksą, savo poreikius, pageidavimus, jaudinančius dalykus ir tai, ką seksas padeda jiems pajusti. Arba, kaip pasakytų mano draugė ir kolegė Esther Perel, seksas – tai ne tik tai, ką darote, bet ir vieta, į kurią einate. Egzistuoja tiek daug dalykų, kuriuos reikia patyrinėti, ir dauguma porų laikui bėgant pradeda jaustis bejėgės. Jas apima neviltis, ir jos pradeda abejoti, ar sugebės taip gyventi visą likusį gyvenimą. Gyvenimas ar jausmas, tarsi gyventum „be sekso“, paprastai nepatenka tarp tų dalykų, kurių žmonės tikisi tuokdamiesi. Džiaugiuosi, kad esu tas žmogus, kuris suteikia vilties ir padeda poroms išsiaiškinti jų skirtingo lytinio potraukio priežastis. Galiu patikinti, kad jos nežino daugybės dalykų, kodėl jų lytinis gyvenimas ir santykiai dabar yra tokie, kokie yra, ir atrodo labai nutolę nuo pradinio taško.
Kaip šis procesas evoliucionuoja?
Santykių dinamika pati savaime gali padidinti jau egzistuojančius lytinio potraukio skirtumus. Poros atsineša su savimi bagažą bei šios problemos frustracijas, o tai savaime trukdo pokyčiams. Aš tai vadinu vaizduotės anuliavimu. Jei jie negali tuo patikėti ar to pamatyti, pradedame nuo tokių klausimų: kokia yra bendra jų sekso ir santykių vizija, kurios labiausiai trokšta jų širdys? Kaip tai atrodo? Kai tai išsiaiškiname, imamės atvirkštinės inžinerijos proceso, kad pamatytume, ką reikia keisti ir kokius naujus įgūdžius reikia išsiugdyti. Jei norite puikiu seksu mėgautis nuolat ir ilgą laiką, tai savaime nenutiks. Tai priklauso nuo sąlygų, įgūdžių ir požiūrio kampų!
Ar galima sakyti, kad kiekvieno žmogaus lytiniai poreikiai yra skirtingi?
Absoliučiai! Mūsų malonumo prioritetai yra tokie pat unikalūs, kaip ir mūsų pirštų galiukai. Vis dėlto, yra daug seksualinių poreikių ir (arba) pageidavimų, kurie sutampa ir būdingi daugumai žmonių. Pavyzdžiui, daugumai vyrų patinka oralinis seksas. Ne visiems, bet daugumai. Tačiau net ir bendrai žinodami, kas patinka mūsų partneriui, turime galimybę išsiaiškinti, kas patinka būtent jam – taip galime kartu pamatyti, kaip tą veiksmą atlikti kitaip ar net geriau. Kalbant apie seksualinius pomėgius ir fantazijas, labai svarbu, kad mes jų nesmerktume, o paliktume erdvės partnerio patirčiai – taip galėsime suprasti, kodėl, žvelgiant iš jo perspektyvos, šie dalykai jį taip jaudina. Žinojimas, kodėl būtent tai jaudina mūsų partnerį, ir suvokimas, kad turime galią šiuo būdu jį sujaudinti, taip pat yra jaudinantis veiksnys.
Jei įsimylime žmogų, kuris nori daugiau (ar mažiau) sekso negu mes, ar tai reiškia, kad mūsų santykiai bus pasmerkti?
Ne, nors tai kelia iššūkių. Dažniausiai žmonės to nesitiki, nes romantiškajame santykių etape, jaučiant meilės kokteilio – dopamino ir kitų geros savijautos neuromediatorių – poveikį, lytiniai potraukiai dažniausiai būna panašūs. Tokios poros mylisi kasdien, o kartais ir kelis kartus per dieną. Kai romantiškasis etapas po 1 – 2 metų baigiasi, kyla iššūkių. Būtent tada pamatome, kad mūsų aistros lygiai nesutampa. Kai kurie žmonės pasijunta apgauti – juk iš pradžių viskas buvo kitaip. Sekso terapeutai yra tarsi detektyvai, padedantys išsiaiškinti visus biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius, kurie pakito ar pasikeitė. Žvelgiant diagnostiškai, jei jūsų lytinis gyvenimas kažkada buvo kupinas aistros, net jei tai vyko pradinėje stadijoje, jūsų raumenys privalo turėti atmintį, o tai reiškia, kad įmanoma rasti abipusiai tenkinančius seksualinius santykius. Tai įmanoma pasiekti net toms poroms, kurios niekada nesimėgavo puikiu seksu, nors, reikia pripažinti, tai pavyksta sunkiau.
Problemų kyla ne tik dėl sekso kiekio. Ar susiduriate su poromis, kurios turi skirtingų netradicinių seksualinių fantazijų?
Žinoma, seksas – tai ne tik kiekybė, bet ir kokybė. Dauguma porų įsisuka į seksualinę rutiną, kai nuolat daro tą patį. Seksas tampa mechaniškas ir kartais net atrodo, kad juo apskritai neverta užsiimti. Išbandyti jaudinančius dalykus ir plėsti savo seksualinį repertuarą, arba, kaip dažnai sakau, seksualinį meniu, yra neįtikėtinai svarbu. Kiekvienas asmuo turėtų žvalgytis į valgiaraštį su daugybe pasirinkimų. Ką norėtume paragauti? Tai gali būti sekso žaidimai, lengvas surišimas, galios žaidimai ar dalijimasis savo fantazijomis. Įsipareigojusių porų santykiai yra tas apsauginis tinklas, kuris leidžia leistis į nežinomybę ir tyrinėti savo aistrą. Poroms padedu sudaryti seksualinių veiklų sąrašą, kuris turi tris skiltis: „Taip“, „Ne“ ir „Dar ne dabar“. Šį sąrašą jos turi peržiūrėti kas šešis mėnesius. Lytinių santykių metu pereiti prie kažko nauja rekomenduoju tik tuo momentu, kai jau esate stipriai susijaudinę. Tyrimais nustatyta, kad žmonėms būna sunku persilaužti, jeigu jie tai daro nesusijaudinę.
Ar poroms, kurių norai nesutampa, yra kokių nors būdų suartėti (atleiskite už kalambūrą)?
Mėgstu kalambūrus. Vienas naudingiausių dalykų tokioms poroms yra suvokti, kad jos atspindi du galimus lytinės aistros kelius. Dauguma iš mūsų žino arba galvoja tik apie spontanišką potraukį, norėjimo jausmą, tačiau yra ir atsakomasis (reaktyvusis) lytinis potraukis. Reaktyvioji aistra iš pradžių atrodo tarsi šaltas variklis: jokio susidomėjimo seksu, o atsakymas į pasiūlymą pasimylėti yra griežtas NE. Tačiau žaidimą gali pakeisti vienas klausimas: „Kokiam mažam dalykėliui pasakytum „Taip“? Reaktyvioji aistra, kurios pavadinimas kilo iš Rosemary Basson tyrimo, yra susijusi su nusiteikimu, atvirumu ir imlumu. Jei gali ištarti „Taip“ nugaros masažui ar plaukų paglostymui, jei šie prisilietimai tavo kūnui yra malonūs, tuomet, susijaudinus kūnui, gimsta ir aistra. Seksualinio atsako ciklas nėra toks linijinis, kaip kažkada buvo manoma, ir tai galioja tiek moterims, tiek vyrams. Svarbiausia padėti poroms susidaryti tinkamas sąlygas nusiteikimui ir atsakomajam potraukiui.
Taip pat reikia aiškintis, kas užveda kiekvieną partnerį, t.y., reikia sužinoti, kas yra jų akseleratoriai, taip pat stabdžiai. Seksualinis atsakas yra dvigubo valdymo modelis. Kai kuriems žmonėms būdingi staigūs stabdžiai ir lėti akseleratoriai, kitiems – lėto veikimo stabdžiai ir staigūs akceleratoriai bei visi tarpiniai deriniai. Žinodami savo stabdžius ir akseleratorius bei kontekstus, kuriuose jie suveikia, jūs ir jūsų partneris tikrai turėsite daug darbo. O gal turėčiau sakyti – žaidimo? Suaugusieji neturi daug sričių, kuriose galėtų pažaisti, bet seksas tikrai gali tapti viena iš jų.
Dabar madingi atviri santykiai ir poliamorija. Ar tai gali būti išeitis tiems žmonėms, kurių norai nesutampa?
Manau, svarbu pripažinti, kad egzistuoja įvairios santykių struktūros, ir svarbu atrasti tokią, kuri tiktų jums abiem. Kai lytinio potraukio skirtumai pradeda kelti daug streso ir įtampos, nėra neįprasta, kad viena iš galimų išeičių tampa atviri santykiai. Dažniausiai susiduriu su tuo, kad vienas iš partnerių trokšta išbandyti atvirus santykius, kad išgelbėtų santykius.
Ar įmanoma turėti monogamiškus santykius su žmogumi, kurio poreikiai yra kitokie negu mūsų?
Jei tai nėra tai, ko jūs norite ar kas jums tinka, tuomet nepavyks. Esu mačiusi visokių svarstymų ir praktikų, kurių imasi poros. Pavyzdžiui, būnant užsienyje, turėti lytinių santykių su kitu žmogumi, bet tik tam tikromis aplinkybėmis ir toli nuo namų. Jūsų poreikiai gali būti skirtingi; svarbiausia išsiaiškinti, kaip jie gali ar negali būti tenkinami, ir ar egzistuoja sprendimas, kuris tiktų abiem partneriams.
Kada pora jau turi pripažinti, kad jie vienas kitam netinka?
Kai jau atliko visus darbus: kai pabandė išspręsti problemas patys [ir] kai pasikonsultavo su kvalifikuotu terapeutu. Jei vis tiek neradote aukso viduriuko, kuriame jaučiate, kad yra patenkinami bent pagrindiniai jūsų poreikiai, ir jei matote, kad nė vienas akmuo nepajudėjo iš vietos, gali būti, kad atėjo laikas atsisveikinti. Noriu, kad poros būtų įdėjusios 100 proc. pastangų, o ne po 50 proc., kaip priklauso, kad vėliau po išsiskyrimo netektų gailėtis.
Kaip terapija ar porų konsultavimas gali padėti išspręsti poreikių skirtumus?
Yra daugybė būdų. Pirmiausia, palengvinant nepatogius pokalbius, kurių vengia dauguma porų. Nuodugniai įvertinę savo santykius ir seksualinį statusą, tai, ką išbandėme, ko neišbandėme, supratę sekso reikšmę jums ir jūsų partneriui, ir išsiaiškinę begalę kitų klausimų, mes pradedame suprasti esmines problemas. Mes analizuojame tiesiogines priežastis (t. y. nerimą) ir galimas gilesnes problemas (t. y. intymumo sunkumus), kuriose glūdi skirtumų šaknys. Kartais būna ir taip, jog pirmiausia reikia padėti poroms užmegzti tarpusavio ryšį ir sukurti pagrindą sekso terapijai. Iš esmės jūs pažįstate teritoriją, o jūsų terapeutas turi žemėlapį. Kartu galima sukurti gydymo planą.
Kas daro įtaką mūsų aistrai? Ar viskas priklauso nuo genetikos? O gal įtakos turi šeima, religija ir socialiniai lūkesčiai?
O kas neturi? Genetika, šeima, religija, kultūra, ankstesnė seksualinė patirtis, seksualinės traumos ir nepamirškime streso, kuris, mano manymu, yra libido žudikas Nr. 1. Kai žmonės išgyvena stresą, jie veikia mechaniškai. Tokiu atveju sakau, kad jie pradeda gyventi pagal Maslow poreikių hierarchiją: miegas visada nustelbs erotiškumą. Mes visi turime savus seksualinius naratyvus, ir svarbu žinoti savo naratyvą: kurios jo dalys jums tinka, o kurios – ne. Kaip atrodo ideali jūsų santykių ir seksualinio gyvenimo vizija? Būkite aktyvūs ir imkitės veiksmų (kartais mažų žingsnelių), kad priartėtumėte prie trokštamo seksualinio gyvenimo. Dažnai sakau, kad iš pradžių reikia eiti lėčiau, kad vėliau pajudėtume greičiau. Tai tarsi fizikos dėsnis: iš pradžių reikia daug energijos, kad mūsų seksualinis gyvenimas įsivažiuotų, bet kai bus varomoji jėga, jis tekės daug lengviau.
Kaip dažnai jūsų darbe iškyla gėdos jausmas, ir kaip padedate žmonėms, kurie jaučia seksualinę gėdą?
Gėda yra stipri mūsų aistros slopintoja arba stabdys. Skirtingai nuo kaltės jausmo, kuris primena, kad padarėte kažką blogo, gėda yra jausmas, kad aš pats esu blogas. Tai jausmas, kad jūsų seksualiniai pomėgiai ir troškimai turi savyje kažką blogo ir nepriimtino kitiems. Jūs esate normalūs ir turite normalių troškimų. Normalumo ribos yra labai plačios. Galbūt jūs esate šiek tiek kitokie, bet nesate tokie vieninteliai. Erotinė vaizduotė yra beribė. Seksualinės fantazijos dažnai būna politiškai nekorektiškos. Padėti klientams įveikti gėdą reiškia padėti jiems pažinti ir priimti savo malonumą. Jau nekalbant apie tai, kad tai išlaisvina daug energijos.
Ar jums teko dirbti su klientais, kurie jaučia gėdą dėl išskirtinio lytinio potraukio? (Pavyzdžiui, yra vadinamas sekso narkomanu, nors iš tikrųjų tiesiog jaučia stiprų sekso poreikį?) Jei taip, kaip tokie santykiai gali grįžti į sveikas ribas?
Ne visada sąmoningai, bet žmonės dažnai gėdija savo partnerius už tai, kad jie yra pernelyg drovūs (vadinami „davatkomis“) ar pernelyg aistringi (vadina „paleistuve“). Nėra geresnio ar blogesnio varianto – yra tik ryškūs skirtumai, kuriuos pora turi įveikti, kad patirtų seksualinį pasitenkinimą. Visiškai kita istorija, jei seksualinis elgesys yra nekontroliuojamas, trukdo darbui, vyksta be jūsų sutikimo ar kelia grėsmę užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Tokiu atveju kuo greičiau reikia kreiptis pagalbos.
Ką manote apie prieštaringai vertinamą priklausomybę nuo sekso?
Kai kurie ekspertai pripažįsta priklausomybę nuo sekso, bet ji nėra įtraukta į oficialius psichikos sveikatos sutrikimų sąrašus. Remdamasi savo draugo ir kolegos Dougo Brauno – Harvey darbais, manau, kad tai yra ne priklausomybė, o veikiau nekontroliuojamas seksualinis elgesys. Didelė šių darbų dalis yra skirta seksualinės sveikatos plano sudarymui.
Jei pora turi skirtingų pomėgių, polinkių ir fetišų, kaip galima kartu juos išbandyti, kad kita pusė nesijaustų peržengianti ribas?
Bendraukite. Bendraukite. Bendraukite. Savo partnerį galima supažindinti su tuo, ką matėte ar perskaitėte, ir parodyti, kad norėtumėte tai išbandyti. Tai yra būdas įvertinti partnerio reakciją nesukeliant jam didelio šoko, nes išoriniai šaltiniai normalizuoja ir erotizuoja tai, ką norėtumėte pasiūlyti savo partneriui. Ar jis norėtų pažaisti? Jei ne, kodėl? Tai galimybė pabendrauti ir praplėsti pokalbį. Kai atrandate bendrų fantazijų, pavyzdžiui, seksą trise, turėkite galvoje, kad ne visos fantazijos išliks erotiškos, jei perkelsite jas į realų gyvenimą. Poroms visada patariu pagalvoti apie skirtumą, kai tik įmerkiate pirštą į vandenį (pavyzdžiui, bare paflirtuojate su trečiuoju asmeniu) ir kai neriate į vandenį gilyn (parsivedate trečią asmenį į namus). Gerai pagalvokite, ar kai kurias fantazijas verta įgyvendinti realybėje, ir pasistenkite išsiaiškinti, ar tai, kas vyktų realybėje, jaudintų jus abu.
Kiek svarbios yra ribos, kai tenka laviruoti tarp besiskiriančių troškimų?
Sveikuose santykiuose ribos visada yra svarbios. Ribos padeda mums jaustis saugiai. Riba yra „Ne“. Ribų nustatymas ir erdvės sau sukūrimas yra išankstinės sąlygos autonomijai ir aistrai.
Ar pasitaiko atvejų, kai pora mano, kad jie netinka vienas kitam, bet po terapijos ir analizių sužino naujų dalykų apie save ir supranta, kad jie yra labiau seksualiai suderinami, negu manė?
Tikrai taip. Terapija padeda poroms kitaip pažvelgti į savo iššūkius ir suteikia naujų įrankių savo skirtumams apjungti, taip pat išmoko sukurti sąlygas reaktyviajai aistrai. Savo poroms nuolat sakau, kad kitoje pusėje žolė nėra žalesnė – ji žaliuoja ten, kur ją laistote. Dauguma porų, sudariusių ilgalaikius santykius, žolės nelaisto. Tam, kad santykiai atrodytų romantiški, reikia pastangų, ir dėti šias pastangas, mano požiūriu, tikrai verta. Tačiau jūs patys esate savęs ekspertai, todėl turite teisę rinktis. Egzistuoja įgūdžiai, kurie, kaip rodo tyrimai, padeda sukurti tvirtus ir klestinčius santykius, kurie palaiko tiek jūsų asmeninį, tiek jūsų, kaip poros, augimą.
Ar manote, kad neištikimybė yra mirties nuosprendis santykiams?
Ne, krizė taip pat gali suteikti galimybę ir tapti savotišku žadintuvu. Akivaizdu, jog kažkas nefunkcionavo arba buvo nepatenkinami kažkurie poreikiai, todėl vienas iš partnerių vienašališkai nusprendė patenkinti savo poreikius už jūsų santykių ribų. Neištikimybė susijusi ne tik su seksu – tai išdavystė ir pasitikėjimo sulaužymas. Atkurti pasitikėjimą yra labai svarbu ir tam reikia laiko. Tokiu atveju pora stengiasi sukurti atnaujintą savo santykių versiją.
Kaip porai atkurti tarpusavio ryšį ir pasveikti, jei partneris neištikimas buvo dėl neišsakytų ir nesutampančių seksualinių troškimų?
Taip, nesutampantys seksualiniai troškimai ir santykiai be sekso dažnai tampa neištikimybės priežastimis. Taip pat svarbu pažymėti, jog kartais savo partnerį apgaudinėja ir laimingi žmonės, tačiau tuomet tai būna susiję su savęs atradimu arba ryšio su prarastomis savo dalimis atkūrimu. Neištikimybės atveju skausmą kelia ne pats seksas, bet pasitikėjimo išdavystė. Tačiau neištikimybės krizė taip pat gali tapti galimybe, žadintuvo signalu prabusti ir kurti naujesnę, tobulesnę savo santykių versiją. Tai turėtų prasidėti nuo apgaudinėjusio asmens – jis turėtų prisiimti visą atsakomybę ir pripažinti padarytą skriaudą. Pasitikėjimui atkurti ir santykiams pataisyti reikės laiko. Tačiau šią gijimo kelionę dažnai palengvina darbas su porų terapeutu.
Kokios smagesnės veiklos galėtų imtis poros, turinčios skirtingų seksualinių troškimų? Skaityti erotinius kūrinius, dalintis nešvankybėmis?
Pirma, tuos žmones, kurie turi silpnesnį lytinį potraukį, raginu neišjungti savo vidinės kontrolinės lemputės. Mes visi turime būdų, kaip galime save užvesti. Pirmiausia pažinkite ir pripažinkite tai, kas jums yra malonu, o tada pasidalykite tuo su savo partneriu. Pagalvokite apie užsiėmimus, kurie įtrauktų jus abu: tai gali būti šokiai ar bėgimas, kurie suaktyvintų jūsų širdies ritmą. Dalykai, kurie šiek tiek gąsdina, kelia jaudulį. Skaitykite erotiką, dalinkitės fantazijomis, išbandykite naujas sekso pozas ar sekso žaisliukus, žaiskite vaidmenų žaidimus – yra daugybė būdų, kaip galima abiem kartu praplėsti savo seksualinį meniu.
