Po to, kai susituokėme, tas buvo kartą ar du. Sukaupiau drąsą ir pernai spalį iškėliau šį klausimą – pasakiau, kad noriu būti seksuali ir noriu sekso su juo. Kitą dieną mylėjomės (pirmą kartą po to, kai susituokėme). Aiškiai pasakiau, kad nenoriu visada inicijuoti sekso, o jei kada nors sakiau, kad nenoriu mylėtis, tai reiškia, kad būtent tada nenorėjau sekso, o ne apskritai nenoriu.

Nuo tada praėjo keturi mėnesiai, niekas nepasikeitė – vis dar jokių domėjimosi ženklų. Kalba eina ne vien apie seksą. Mes nesibučiuojame, tik pakštelime vienas kitam į lūpas gal kokį kartą per dvi savaites. Jis nė nepažiūri, jei išeinu nuoga iš dušo. Apkabina atsainiai, mechaniškai. Prieš dvi su puse savaitės vėl paliečiau šią temą ir paklausiau, ar jis yra galvojęs apie atvirą santuoką, nes aš jį myliu, tačiau noriu sekso gyvenime. Jis atmetė šitą variantą, bet sutiko, kad „negali tikėtis, kad gyvensiu kaip vienuolė“. Dar ilgiau ir atviriau kalbėjomės apie tai, ko norime, apie tai, kas mums patinką, ką norėtume išbandyti, tačiau praėjo trys savaitės, per tą laiką jis manęs nepalietė ir nė nepažvelgė į mane.

Tai baisiausiai menkina mano savivertę, labai rimtai galvoju apie ne tokį etišką variantą – poligamiją. Man atrodo, kad jau viską išbandžiau, neįsivaizduoju, ką dar galėčiau padaryti. Jis – geras žmogus, man patinka jo draugija. Nenoriu šito prarasti, kita vertus, jau praėjo dalis gražiausių mano gyvenimo metų, nenoriu visą likusį gyvenimą laukti dėmesio ir sekso, nes, panašu, nesulauksiu.

***

Pora
Foto: Shutterstock


Su leidiniu „Mens Health“ bendradarbiaujantis, „Sekso ir santykių“ rubrikai rašantis Zachary Zane gavo vienos skaitytojos laišką. Toliau – jo atsakymas laiško autorei.

„Sprendžiant iš to, ką papasakojai laiške, veikiausiai nėra stebuklingo sprendimo, kaip likti santuokoje ir būti seksualiai patenkintai. Turbūt metas pagalvoti apie skyrybas. Spėju, kad jau esi apie tai galvojusi, gal net šito nori, kaip galima suprasti iš šio sakinio: „Jau praėjo dalis gražiausių mano gyvenimo metų, nenoriu visą likusį gyvenimą laukti dėmesio ir sekso, nes, panašu, nesulauksiu.“ Iš esmės tavo žodžius galima traktuoti taip – tolesnis gyvenimas santuokoje su šiuo vyru prilygtų mirties nuosprendžiui. Manau, nenori jo skaudinti, nes, kaip sakai, jis – „geras žmogus“. Turbūt todėl galvoji apie neištikimybę – tai galimybė turėti seksualinių santykių, su juo nekonfrontuojant dėl problemų jūsų santuokoje. Sutinku – atrodo lengviau būti neištikimai negu skirtis, tačiau patikėk – gyvenimas slapukaujant, meluojant savo vyrui irgi nesuteiks didelio pasitenkinimo.

Skyrybos – rimtas žingsnis, todėl pirmiausia dar kartą pamėgink pakalbėti apie jūsų santuoką be sekso. Siūlyčiau pasakyti maždaug tokiais žodžiais: „Man atrodė, kad padarėme šiokią tokią pažangą – pakalbėjome apie seksualines preferencijas, apie tai, ką norime išbandyti, tačiau nuo to laiko niekas nepasikeitė. Gal yra kažkokių tokio mūsų gyvenimo aspektų, kurių dar neaptarėme?“

Parodžiau tavo klausimą terapeutei, licencijuotai patarėjai Janet Brito. Ji mano, kad yra kažkokia priežastis, dėl kurios jis nenori sekso, tik jis dar jos neatskleidė. Specialistė pataria pasiaiškinti, kas trukdo tavo vyrui seksualiai atsiskleisti. Gal jis turi sveikatos problemų, gal vartoja libido slopinančius vaistus, gal turi psichikos sutrikimų, užaugo griežtoje religingoje šeimoje, patyrė seksualinę traumą ar apskritai turi specifinį požiūrį į malonumus?

„Kas trukdo jam užmegzti ryšį su žmonėmis, kuriuos jis myli? Ko jam reikia, kad jaustųsi saugus, galėtų tau atsiverti ir pradėti save seksualiai išreikšti santykiuose su tavimi?“ – klausia J. Brito.
Jeigu jis ką nors papasakos, toliau svarbu, ar jis norės spręsti problemą. Ar norės keisti medikamentus, kreiptis į psichoterapeutą, kalbėti apie savo seksualinę praeitį? Jei taip, puiku. Jei ne, skambink skyrybų advokatui.

Gali būti ir taip, kad tavo vyras aseksualus – taip vadinami žmonės, kurių nedomina arba mažai domina seksas. Gal vertėtų paklausti: „Ar kada nors jautei stiprų seksualinį geismą? Ar kuriuo nors gyvenimo etapu esi jautęs stiprų geismą?“ Būna, kad aseksualūs žmonės gyvena su seksualinį potraukį jaučiančiais partneriai nemonogaminėje santuokoje ir tokiu būdu patenkinami visų poreikiai. Bet jei tavo vyras nenori tokių santykių, manau, tinkamiausia išeitis – skyrybos.

Suprantu, kad skyrybos – sunkus sprendimas, kita vertus, patikėk – apgaudinėjimas nėra tinkamas variantas. Akivaizdu, kad vyras tau brangus, manau, jausiesi kalta ir grauši save. Nereikia jaustis kaltai, kad nori su juo skirtis, juk nesijauti mylima, vertinama, kenčia tavo savivertė. Jauti diskomfortą ne todėl, kad nėra seksualinių santykių – tau trūksta fizinių prisilietimų intymumo. Tai – poreikiai, ne šiaip noras, neturėtum lengva ranka atsisakyti esminių švelnumo, meilės rodymo būdų, jeigu jis nenorės ieškoti sprendimų.

Juk gali susirasti kitą partnerį, kuris bus šalia, su kuriuo mylėsitės, jūsų santykiuose bus intymumo, jausiesi geidžiama, mylima. Tikiuosi, kad tavo vyras irgi ieško jums abiem priimtinos išeities.