Konsultuoja specialistė
Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto docentė, kurios tyrinėjama mokslinė sritis yra ginekologija, Risa Lonne-Hoffmann:
Žiedas, bet ne plėvė
Jau nuo ankstyvos jaunystės merginos girdi, kad „stebuklingosios“ plėvelės saugojimas yra jų atsakomybė, o vieną kartą ją pažeidus kelio atgal nebėra. Tad pirmojo karto baimė, turbūt pažįstamas jausmas kiekvienai. Galima tik pagalvoti: kiek palengvintume moters seksualinio gyvenimo pradžią, jei nustotume akcentuoti mergystės plėvės kultūrinę reikšmę ir pagaliau įsigilintume į anatomiją?
Vienas labiausiai įsisenėjusių mitų, kad tai – tarsi skydas saugantis praėjimą. „Tik retais atvejais mergystės plėvė gali visiškai uždengti makšties angą. Ne daugiau kaip vienai iš tūkstančio moterų pasireiškia tokia būklė. Tokiu atveju menstruacinis kraujas negali pasišalinti iš organizmo ir reikalinga operacija“, – pasakoja R.Lonne-Hoffmann.
Jei tai ne plėvė, kurią galima pradurti, kas toji mistinė būtybė, kurią moteris privalo taip saugoti? Pasirodo ši gleivinė yra tarsi elastinga plaukų gumelė. Kaip teigia gydytoja, ji būna įvairių – žiedo, pusmėnulio – formų ar net juosta aplink angą.
Reikia pabrėžti, kad būtent dėl elastingumo daugeliui moterų mergystės plėvė po lytinių santykių neatrodys kitaip. „Yra moterų dirbančių prostitutėmis, kurių mergystės plėvė gali atrodyti visiškai nepažeista“, – pavyzdį pateikia R.Lonne-Hoffmann.
Kraujo mitas
Visiškai natūralu, kad jei anatomiškai neegzistuoja plėvė, lytinių santykiu metu nepasirodo ir kraujo. Statistiškai tik kas antrai merginai pirmojo sekso metu pasirodo kraujas ir tai nutinka visai dėl kitų priežasčių, nei pasakoja mamos. „Moterys, kurios kraujuoja pirmą kartą santykiaudamos, tai daro ne dėl mergystė plėvės, nes joje beveik nėra kraujagyslių. Kraujuojančios žaizdelės gali atsirasti kitose vietose dėl ypač šiurkštaus lytinio akto“, – apie pirmojo karto mitus pasakoja docentė.
Kraujo ir kartu su juo ateinančio skausmo gąsdinimas iki šių dienų yra vienas būdų bandant apsaugoti merginos skaistybę, taip sudarant įvaizdį, kad malonumas yra sunkiai pasiekiamas. O būtų galima kalbėti apie tai, jog vis pasikartojantis skausmas gali signalizuoti ir rimtą ligą vulvodiniją.
Metas keisti mąstymą
R.Lonne-Hoffmann pabrėžia, kad kultūriškai mergystės plėvė įtraukė moteris į rimtas problemas, kurių pasekmės jaučiamos ir šiandien. Nors raudonos dėmės ant patalynės kaip skaistybės simbolio įrodymas dažniau buvo naudojamas viduramžiuose, tai dar neišnykę iki mūsų dienų, o mergystės plėvės tapatinimas su nekaltybe aktualus ir išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, Anglijos ir Velso žemėse uždrausta tikrinti nekaltybę ar atkurti mergystės plėvę, tačiau privačios klinikos ir toliau slaptai siūlo šias paslaugas.
2019 m. straipsnyje, publikuotame žurnale „Reprodukcinė sveikata“, mokslininkai siūlė gydytojams nebevartoti žodžių „nepažeista“ ar „nekaltybė“ apibūdinat mergystės plėvę. Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinės Tautos 2018 m. taip pat paviešino pranešimą, kuriame teigiama, kad nekaltybės tikrinimas nėra susijęs su mokslu ir joks žinomas tyrimas negali įrodyti, kad moteris turėjo lytinių santykių.
