Apie klimaksą, kaip moterų reprodukcinės funkcijos sulėtėjimą ir nutrūkimą, žinome kuo puikiausiai, bet gal ir vyrai patiria panašų reiškinį? Terminas „vyrų klimaksas“ iš tiesų vartojamas, kai norima įvardyti konkrečius fiziologinius ir emocinius pokyčius, prasidedančius tam tikro amžiaus sulaukusiems vyrams. Vis dėlto ši tema ganėtinai kontroversiška ir specialistai anaiptol nėra vieningi, kai tenka atsakyti, kaip tą simptomų kompleksą reikėtų apibrėžti ir ar tikslu sakyti, kad tai klimaksas.

Aišku, gal ir ne taip svarbu, kaip pavadinti tą laikotarpį, tačiau suprasti, kuo jis ypatingas, verta. Juk apie tai, kad sulaukę 45-erių ir prie penkiasdešimtmečio artėjantys vyrai masiškai patiria tokių nerimą keliančių simptomų kaip erekcijos sutrikimai, lytinio potraukio sumažėjimas, depresija, nuovargis ir kt., kalbama ne be pagrindo.

Aptarti vyrų klimakso simptomus, jų priežastis ir prevenciją sutiko portalo „NetDoctor“ kalbinti ekspertai Roberta Stringer, mitybos ir vyrų hormoninių pokyčių specialistė, viena iš testosterono lygį palaikančius produktus tiekiančios įmonės įkūrėjų, ir Luke‘as Pratsidesas, bendrosios praktikos gydytojas.

Ką turime vadinti vyrų klimaksu?

Vyrų klimaksas, arba andropauzė, – tai konkrečių simptomų kompleksas, siejamas su senstant pasireiškiančiu laipsnišku testosterono lygio mažėjimu. Nepaisant pavadinimo tapatumo, vyrų klimaksas iš esmės skiriasi nuo moterų patiriamos menopauzės.

Vyrai, kitaip nei moterys, nepatiria staigaus hormonų kryčio: jų atveju lytinių hormonų koncentracija mažėja palaipsniui. Minėtina ir tai, kad andropauzė ištinka ne kiekvieną vyrą, o menopauzės būtinai sulaukia visos moterys, be to, net ir užėjus klimaksui vyrai lieka vaisingi, o moterys po menopauzės pastoti nebegali.

„Vyrų klimaksas – tai būtent su amžiumi siejamas laipsniškas testosterono mažėjimas, – nurodo L. Pratsidesas. – Jo ribos toli gražu nėra tokios griežtos kaip moterų patiriamos menopauzės – ganėtinai neilgo laikotarpio, kai visiškai pasibaigia mėnesinės ir nutrūksta kiaušidžių funkcija. Andropauzė užsitęsia labai ilgai – trunka daugybę metų.“

Vyrų klimaksas nepriskiriamas klinikinėms būklėms. Šis terminas dažnai vartojamas nustačius testosterono deficito sindromą, prasidedantį, kai sėklidės tepagamina labai mažai šio hormono arba visai nustoja jį gaminti. Testosterono deficito sindromui būdingas nenormaliai žemas testosterono lygis, nulemtas daugybės įvairių priežasčių.

Nors daugelis vėlyvą brandą pasiekusių vyrų patiria testosterono deficitą (maždaug 40 proc. vyresnių nei 45-erių metų vyrų, remiantis žurnale „Frontiers in Endocrinology“ aprašyto tyrimo išvadomis, ir 50 proc. sulaukusių 80-ies), nenormaliai žemo testosterono lygio negalima priskirti prie neišvengiamų senėjimo proceso padarinių.

„Kai kurių vyrų testosterono lygis visą gyvenimą išlieka normos ribose. Jokių šio tipo simptomų jiems nepasireiškia ir jie puikiausiai gali susilaukti atžalų net būdami 80-ies“, – sako L. Pratsidesas.
Taigi, testosterono deficito sindromą gali patirti bet kurio amžiaus vyrai, tačiau jei jis ištinka vėlesniuoju brandos etapu, tenka kalbėti apie vėlyvąjį hipogenitalizmą – lytinių liaukų funkcijos susilpnėjimą arba androgenų lygio sumažėjimą senstančio vyro organizme.

Kokios yra vyrų klimakso priežastys?

Vyrų klimaksui priskiriami simptomai siejami su laipsnišku, senstant pasireiškiančiu testosterono lygio mažėjimu.

„Didžiausia testosterono koncentracija būdinga maždaug 20-ies metų vyrams, – nurodo R. Stringer. – Priklausomai nuo tokių veiksnių kaip sveikatos būklė, mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas, testosterono lygis turi išlikti nepakitęs iki pat 30-ies. Perkopus trisdešimtmetį testosterono lygis stabiliai krenta – maždaug po procentą per metus.“

Nors testosterono kritimas neišvengiamas, proceso intensyvumas ir amžius, kada jis prasideda, – įvairuoja, ypač dabar, turint omenyje laikmečio diktuojamas sąlygas ir aplinkybes, o pastarosios tą procesą, kaip tenka konstatuoti, spartina.

Vardijant testosterono lygį smukdančius veiksnius, tenka paminėti stresą, rūkymą, nekokybišką miegą, aukštą kūno masės indeksą, kai kuriuos medikamentus, fizinio aktyvumo stoką ir alkoholio vartojimą. Žemas testosterono lygis siejamas ir su tokiomis būklėmis kaip 2 tipo diabetas, aukštas cholesterolio lygis, aukštas kraujo spaudimas, metabolinis sindromas ir nutukimas, nors vis dėlto neaišku, ar tai, kas suminėta, yra testosterono mažėjimo priežastys, ar pasekmės.

Kodėl diskutuojant apie vyrų klimaksą nuomonės taip dažnai išsiskiria? Kai kurie specialistai mano, kad laipsniškas su metais besireiškiantis testosterono mažėjimas nėra pagrindinė vyrų klimakso simptomų priežastis. Jie įsitikinę, kad kur kas svarbesnis vaidmuo tenka gyvenimo būdui ir psichologiniams veiksniams. Pavyzdžiui, darbe iškylančių problemų sukeliamas stresas gali daryti poveikį vyro libido ir energingumui.

Vyrų klimakso simptomai

Vyrų klimakso simptomai apima fiziologinę, seksualinę ir psichologinę plotmes. Jie atsiranda pamažu ir bėgant matams vis ryškėja.
„Vieni vyrai simptomus identifikuoja jau sulaukę trisdešimties, tačiau kiti jais ima skųstis tik perkopę šešiasdešimtmetį. Yra ir tokių (ypač tarp senesnės kartos atstovų, užaugusių tada, kai apie vyrų hormonus niekas plačiai nekalbėjo), kurie atkakliai tvirtina nepastebį jokių organizme vykstančių pokyčių“, – sako R. Stringer.

Paprastai vyrų klimakso simptomas priskiriami tokie reiškiniai kaip:

• energijos stoka,
• sumažėjęs seksualinis potraukis,
• erekcijos sutrikimai,
• padidėjęs kūno riebalų procentas,
• sumažėjusi raumenų masė,
• fizinis išsekimas,
• nemiga arba negebėjimas gana greitai užmigti,
• suprastėjusi atmintis,
• negebėjimas sutelkti dėmesio,
• nusmukęs pasitikėjimas savimi,
• plaukų retėjimas,
• depresija arba prasta nuotaika,
• motyvacijos stoka,
• miego sutrikimai,
• sumažėjęs kaulų tankis.

Jei patiriate kuriuos nors iš suminėtų arba kitokių nerimą keliančių simptomų, derėtų apsilankyti pas gydytoją ir pasikonsultuoti.

Kaip nustatomas vyrų klimaksas?

Atsižvelgdamas į būklės simptomatiką, gydytojas paprastai atlieka nuodugnią patikrą ir pasiūlo būdų, kaip sušvelninti besireiškiančius simptomus. Tikėtina, kad bus atlikti atitinkami tyrimai ir testai, siekiant išsiaiškinti, ar įvardyti simptomai nėra kokios nors konkrečios ligos padariniai.

Gydytojas veikiausiai pasiteiraus apie asmeninį gyvenimą, kad suprastų, ar suprastėjusi savijauta nėra nulemta tokių veiksnių kaip stresas arba nerimas. Gali būti atliktas kraujo tyrimas, per kurį nustatomas testosterono lygis. Kraujas paprastai imamas ryte, kadangi per dieną testosterono lygis kinta. Žemą testosterono lygį nurodo už septynetą žemesnis rodiklis. Diapazonas nuo 7 iki 14 laikomas ribiniu: tokiu atveju prireiks ir daugiau testų.

Ar vyrų klimaksas – gydoma būklė?

Kai kuriuos vyrų klimakso simptomus, esant žemam testosterono lygiui, pavyksta nuslopinti taikant pakaitinę hormonų terapiją.

„Skiriant testosterono terapiją, gali būti parinktos tokios priemonės kaip gelis, pleistrai arba injekcijos, – sako L. Pratsidesas. – Preparatus turi skirti tinkamos kvalifikacijos medikas, o juos įsigyti reikia iš patikimo tiekėjo.“

Testosterono terapija siejama su įvairia rizika ir šalutiniais reiškiniais, įskaitant aknę, prostatos vėžį, krūtų padidėjimą, kvėpavimo sustojimą miegant (apnėja) ir padidėjusią eritrocitų koncentraciją, siejamą su didesne krešulių susidarymo rizika. Ilgas pakaitinės testosterono terapijos kursas kartais padidina širdies ligų riziką.

Jei besireiškiantys simptomai – ne tik fiziologinių pokyčių, bet ir gyvenimo būdo bei psichologinių veiksnių rezultatas, gali būti skirtas ir labiau holistinis gydymas.

„Sumažėjusio testosterono lygio nulemtus simptomus galima švelninti įvairiai, atsižvelgiant į konkretų atvejį, – nurodo L. Pratsidesas. – Pavyzdžiui, erekcijos sutrikimams šalinti gali būti skirta „Viagra“, o dėl prastos nuotakos gali būti rekomenduotos psichologo konsultacijos.“

Pats paprasčiausias būdas, leidžiantis valdyti vyrų klimakso simptomus, – laikytis sveikos gyvensenos strategijos. Tai reiškia, kad reikėtų vartoti tinkamai subalansuotą maistą, reguliariai sportuoti, kokybiškai išsimiegoti, pasistengti sureguliuoti patiriamo streso lygį, ir iki minimumo sumažinti alkoholio bei tabako vartojimą.

Ką daryti, kad testosterono lygis savaime kiltų?

Hormonų terapija nėra vienintelis būdas papildyti testosterono atsargas. Įrodyta, kad laikantis keturių toliau surašytų taisyklių, testosterono lygis savaime ima kilti.

• Sveikai maitinkitės.

Maitinkitės taip, kad gautumėte reikiamą kiekį angliavandenių, sveikųjų riebalų ir baltymų. Svarbu, kad šių maisto medžiagų kiekis būtų tinkamai subalansuotas. Nepamirškite ir mikroelementų.

„Konkrečių maisto medžiagų trūkumas – vis dažniau pasitaikanti problema, nustatoma vertinant maisto raciono tinkamumą. Jos eliminavimas – reikšmingas žingsnis siekiant palaikyti testosterono lygį“, – nurodo R. Stringer.

Ypač reikšmingi yra B grupės vitaminai ir cinkas: tyrimai rodo, kad spermos kokybę šios medžiagos pagerina net 74 proc. „Padidinus su maistu gaunamo magnio kiekį, testosterono lygis gali pakilti vos per mėnesį“, – priduria specialistė.

• Atsisakykite alkoholio.

Alkoholinius gėrimus turėtumėte skanauti nebent ypatingomis progomis.
„Alkoholis turi tiesioginį poveikį testosterono gamybos sulėtėjimui, – sako R. Stringer. – Alkoholis blogina ir miego kokybę, o kadangi testosterono pasipildo naktį, ši aplinkybė taip pat neigimai veikia šio hormono lygį.“

Išmiegant tik penkias valandas per parą, testosterono lygis gali nusmukti net 15 proc.

• Palaikykite normalų kūno svorį.

Stenkitės palaikyti sveiką kūno svorį ir pamėginkite atsikratyti bereikalingų riebalų.

„Nutukimas daro tiesioginį neigiamą poveikį testosterono lygiui, – aiškina R. Stringer. – Riebalų ląstelės metabolizuoja testosteroną į estrogeną ir šitaip mažina testosterono lygį. Negana to, nutukimo atveju mažėja lytinius hormonus surišančio globulino (SHBG) (baltymas, pernešantis testosteroną kraujyje) lygis, o kuo mažiau SHBG, tuo mažesnė ir testosterono koncentracija.“

• Užsitikrinkite pakankamą fizinį aktyvumą.

Jeigu dar nepradėjote sportuoti, pats metas šitai padaryti.
„2004-aisiais atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo senyvo amžiaus vyrai, išvadose nurodoma, kad reguliarios treniruotės didina ir testosterono, ir augimo hormono lygį, be to, gerina galvos smegenų funkciją, – pamini R. Stringer. – Ypač didelę naudą šiuo atžvilgiu teikia jėgos treniruotės.“