Įrodymų, kad taip yra, – apstu. Jei, pavyzdžiui, bičiulis vangiai atsakinėja į siunčiamas žinutes, tragedijos iš to nedarome: galvojame, kad jis veikiausiai kuo nors užsiėmęs arba išjungęs telefono garsą. Tačiau kai tenka laukti, kol atsakyti teiksis partneris, įtūžtame ir imame jį mintyse keiksnoti.
Matyt, tiesa, ką žmonės sako: nuo elgesio su žmogumi kaip su savu iki nepagarbos jam demonstravimo – kartais tik vienas žingsnis. Ar jis bus žengtas ir ar apkartins santykius it nuodas, priklauso nuo žmonių apdairumo ir sąmoningumo, rašoma portale abc.net.au.
„Taip jau yra, kad santykiams trunkant ilgą laiką, imame traktuoti juos kaip savaime suprantamą dalyką, kuris niekur nedings ir kuriam niekas negresia“, – sako klinikinis psichologas Andrew Nichollsas.
Vis dėlto būtent nepagarba, netolerancija partnerio atžvilgiu yra vienas iš keturių apie laukiančius rimtus nesutarimus signalizuojančių požymių, tvirtina jis. Trys likę – tai nepamatuota kritika, arši gynybinė reakcija ir aklinas užsisklendimas.
„Bet kuris iš paminėtų požymių gali įspėti apie ateityje įvyksiančią krizę“, – teigia A. Nichollsas.
Jei tai, kas pasakyta, pasėjo širdyje nerimą, jei nesunku suprasti, apie kokius signalus kalbama, susipažinkite su toliau aprašytomis strategijomis, kurios paprastai pasiteisina stengiantis pagerinti santykius su partneriu.
Ko nesakyti kilus konfliktui
Bendravimas su partneriu išskirtinis tampa ne tik todėl, kad būtent su juo praleidžiama kur kas daugiau laiko nei su draugais, bet ir dėl to, kad partneriui, kitaip nei, pavyzdžiui, kolegoms, daug atviriau demonstruojame užplūdusias emocijas.
„Tipiniu atveju į partnerį kreipiamasi su tokiu emociniu užtaisu, koks tuo metu natūraliai susiformuoja, tačiau bendraujant su draugais arba nepažįstamais žmonėmis, impulso išlieti emocijas nejuntame“, – sako santykių specialistas psichoterapeutas Hansas Kelderis.
Impulsas išlieti emocijas gali išprovokuoti norą pulti arba gintis, na, o dėl šitokio nusiteikimo nesunku pratrūkti, imti plūstis, per daug nė negalvojant apie žodžius, kuriuos pasakome.
Kaip sako H. Kelderis, norint neprisileisti tokios būsenos, derėtų pasistengti į partnerį pažvelgti su empatija.
Taigi, pamėginkite įsijausti į partnerio emocijas, pademonstruoti, kad jo klausotės ir suprantate, ką jis sako. Tai nėra pernelyg sudėtinga: tereikia įterpti vieną kitą apie tai bylojančią frazę, kaip antai „Suprantu, kad tave tai liūdina“ ar pan.
Taip pat svarbu pasistengti, kad neužvaldytų noras žūtbūt apsiginti. Pasak H. Kelderio, gynimosi pozicija dažniausiai tik pagilina konfliktą.
Fiona Baillie, Australijos psichoterapijos ir konsultavimo federacijai (PACFA) pavaldžiame koledže dirbanti konsultantė ir koordinatorė, nurodo, kad koją gali pakišti ir prisiimtas uždavinys „išauklėti“ partnerį – pakeisti jį į gera pagal savo supratimą.
„Baksnoti į draugų klaidas mes savo misija nelaikome, bet jaučiamės turį visas teises nurodinėti partneriui“, – konstatuoja ji.
Deja, jeigu kitokią nuomonę laikysime charakterio yda, viskas, ką sakysime, pavirs asmenine kritika, o ne gilinimusi į problemą.
Kaip sako F. Baillie, įsiplieskus konfliktui su partneriu, labai svarbu nevartoti tokių frazių kaip „tu visada“ arba „tu niekada“.
„Taip iš žmogaus atimamas šansas pasiaiškinti, – nurodo specialistė, – tad jam belieka gintis, neigti arba pačiam pulti: kitokios galimybės – atimtos.“
Jeigu pagavote save sakant tokias frazes kaip „tu visada“ arba „tu niekada“, vadinasi, būtina stabtelėti ir iš naujo pagalvoti apie konfliktą išprovokavusią problemą. Kartais net verta nutraukti ginčą ir grįžti prie problemos, kai būsite nusiraminę.
Kai dėmesys nukreipiamas į problemą, o ne į asmenį, abi konfliktuojančios pusės turi pakankamai erdvės ir laisvės išsakyti savo nuomonę ir siūlyti sprendimus, kaip sugrąžinti santarvę ir ką daryti, kad gyvenimas vėl pagerėtų, sako F. Baillie.
Nepamirškite gerųjų mylimo žmogaus savybių
A. Nichollsas primena apie tyrimą, kurio iniciatoriai siekė išsiaiškinti, kiek pagyrų prireiktų, kad jos atsvertų išsakomą kritiką. Tąsyk tyrimo objektu tapo verslo pasaulio atstovai, tačiau toks klausimas tinka ir kalbant apie žmonių santykius.
„Vadovaujantis auksine taisykle, 20 proc. bendravimo turinio gali sudaryti kritika, bet jokiu būdu ne daugiau“, – nurodo A. Nichollsas.
„Būtent šios taisyklės dažniausiai laikomasi atsidūrus viešojoje erdvėje, tačiau kai grįžtame namo, kritikos filtrai nejučiom dingsta“, – teigia jis.
Štai kodėl, anot specialisto, kyla pavojus įprasti vien kritikuoti savo partnerius ir ignoruoti visus pagirtinus jų poelgius bei savybes.
„Pamėginkite išlikti atviri, mandagūs ir dėmesingi vienas kito atžvilgiu, kaip kad darytumėte bendraudami su kolegomis, kuriuos gerbiate, ir draugais, kurių nuomonės paisote. Deja, dėl santykių familiarumo bendravimas su partneriu dažnai būna kitoks – pernelyg atmieštas pagieža“, – sako jis.
Santykių specialistai vienu balsu tvirtina, kad ypač svarbu – pasistengti, jog santykiuose būtų daugiau pozityvių negu negatyvių aspektų.
Šito reikia siekti ne tik jausmų plotmėje, bet ir atkreipiant dėmesį į tai, ką vienas kitam sakote ir ką vienas dėl kito padarote.
Užsitikrinkite emocinį saugumą
Santykiuose labai svarbu jaustis saugiems tiek fiziškai, tiek emociškai, teigia H. Kelderis.
„Emocinis saugumas – tai žinojimas, kad šalia partneriu galima atsipalaiduoti. Emocinis saugumas nuteikia pozityviai, leidžia pasijusti laisvai ir nevaržomai. Kai žmogus nesijaučia emociškai saugus, ilgainiui jis gali prarasti net fizinio saugumo jausmą“, – sako H. Kelderis.
Jei partnerio akivaizdoje imate ypač kontroliuoti savo elgesį ir kalbą, jei jaučiatės it pastatyti ant blakstienų, turėtumėte apie tai su kuo nors pasikalbėti, pavyzdžiui, su patikimu draugu arba santykių psichologu.
Nesivadovaukite tuo, kas rodoma filmuose
Viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės nesijaučia patenkinti santykiais su partneriu, yra nepagrįsti ir realybės neatitinkantys lūkesčiai, nurodo A. Nichollsas.
„Dažnas žmogus įtiki vaikystėje girdėta pasaka, pasibaigiančia žodžiais „jie gyveno ilgai ir laimingai“. Deja, taip susikurtos vizijos dažnai neatsisakoma ir brandžiame amžiuje. Vis dėlto santykiai – ne pasaka. Santykiai neapsieina be sunkumų ir iššūkių“, – aiškina A. Nichollsas
Laimei, būtent puoselėjami lūkesčiai yra tas dalykas, kurį gana nesunku pakeisti chaotiškame ir netobulumo pilname pasaulyje.
„Lūkesčius pasistenkite kuo labiau priartinti prie realybės. Jei šitai sugebėsite, neteks taip skaudžiai nusivilti ištikus bėdai“, – pataria A. Nichollsas.
Vaikų vaidmuo
Atsisakyti bergždžių lūkesčių ypač svarbu tada, kai poros gyvenimą papildo vaikai.
Priedermė rūpintis vaikais paprastai padaro poveikį tipinėms abiejų tėvų nuotaikoms ir šitas poveikis gali nepraeiti visą tolesnį gyvenimą.
„Tėvais tapę žmonės kartais nepagrįstai tikisi, kad santykiai turėtų likti kokie buvę, tiek emocinėje, tiek verbalinėje, tiek seksualinėje plotmėje, – konstatuoja A. Nichollsas. – Todėl svarbu pasistengti įsisąmoninti, kad gimus vaikams santykiai pasikeis ir rutuliosis kiek kitaip.“
Tiek turint vaikų, tiek jų neturint, pasitaikantys probleminiai epizodai dar anaiptol nerodo, kad žmonių santykiai – probleminiai, sako F. Baillie. Sunkumai gali reikšti, kad kuris nors iš partnerių išgyvena sudėtingą laikotarpį.
Jei manote, kad jūs arba partneris tapo irzlus dėl kažkokių problemų, kurios su santykiais nesusijusios, pasistenkite arba paraginkite partnerį išsikalbėti, išsakyti, kas tapo nerimo priežastimi.
