Meilė turi akis ir ausis
„Virtualus seksas, kai susijaudinimą kelia erotiniai vaizdai ir interaktyvus bendravimas tam tikra prasme tebėra nepažįstama žemė, – sako Masačiusetso universiteto psichologijos profesorė Susan Kraus Whitbourne. – Todėl dar mažai tyrimų, kurių domėjimosi centras yra moterys, priklausomos nuo tokių interneto veiklos formų.“
Šios srities tyrimai dar tik pradedami, tačiau jau dabar galima teigti, kad dailiosios lyties atstovės ne mažiau nei vyrai linkusios praktikuoti seksualinę veiklą internete. Tačiau jei tampa priklausomos, skirtingai nei vyrus, jas labiau domina pokalbių svetainės, o ne pornografiniai vaizdai ar vaizdo įrašai.
Tai iš esmės galima paaiškinti tuo, jog daugumai vyrų vaizdas yra stiprus dirgiklis, o moterys labiau linkusios į pokalbius ir susirašinėjimą.
Virtualus seksas – moters teritorija
Christiano Laerio vadovaujama psichologų grupė iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija) tyrė moterų virtualios priklausomybės pobūdį.
Mokslininkai pradėjo nuo pagrindinės teorijos, žinomos kaip pasitenkinimo hipotezė, kuri rodo, kad žmonės nuo kibersekso tampa priklausomi, nes jų seksualinis potraukis iškart patenkinamas. Skirtingai nuo tų, kuriems tokia priklausomybė nesusiformuoja, jie patiria susijaudinimą dėl interneto siūlomų seksualinių pramogų.
Tyrime dalyvavo 102 moterys (18–29 m.). Jos, priklausomai nuo veiklos internete tipo, buvo suskirstytos į tris grupes: tos, kurios labiau domėjosi vaizdais – paveikslėliais ir filmais; kurios pirmenybę teikė interaktyvioms bendravimo formoms, pavyzdžiui, sekso pokalbiams, ir tos, kurios visiškai nesilankė suaugusiesiems skirtuose tinklalapiuose.
Rezultatai parodė, kad kuo vyresnės buvo dalyvės, tuo labiau jas domino virtualus seksualinis turinys.
Tyrimo metu nagrinėtos ir kelios kitos sritys: susijaudinimo intensyvumas ir laiko kontrolės praradimas naršant internete; galimos psichologinės ir socialinės problemos, su kuriomis susidūrė dalyvės. Moterys taip pat buvo įvertintos pagal seksualinių partnerių skaičių per pastarąjį pusmetį ir per savaitę.
Prieš ir po eksperimento, kurio metu dalyvėms buvo pasiūlytos įvairios virtualaus sekso formos, vertintas seksualinio potraukio intensyvumas ir masturbacijos poreikis. Paaiškėjo, kad moterys, kurios priklausomos nuo kibersekso, po naršymo tinklalapiuose buvo stipriau seksualiniai susijaudinusios nei tos, kurių toks turinys nedomino.
Dailiosios lyties atstovės, kurių priklausomybės lygis buvo aukštas, turėjo daugiau sekso partnerių nei tos, kurios mažai domėjosi pornografijos svetainėmis arba visai jomis nesidomėjo.
Be to, priklausomos tyrimo dalyvės pripažino, kad realus seksualinis gyvenimas nesuteikia joms pasitenkinimo. Ir kuo labiau moteris seksualiai jaudino tinklalapių turinys, tuo daugiau psichologinių problemų jos turėjo realiame gyvenime.
Kodėl tai vyksta
Kažkada virtualus seksas buvo laikomas vyrų prerogatyva. Tačiau moterų parodytas domėjimasis iš esmės atspindi naują realybę.
„Vis sunkiau diferencijuoti vyrų ir moterų domėjimosi sferas, – sako T. Mizinova. – Be to, įsivyrauja perėjimo nuo realaus prie virtualaus bendravimo tendencija. Interneto erdvė suteikia galimybę susipažinti ir pasidalinti savo seksualinėmis fantazijomis su kitais.“
Stereotipai vis dar stipriai veikia vyrus, ieškančius modelio standartus atitinkančių partnerių, ir labai riboja moteris, kurioms vis sunkiau tuos standartus atitikti. Šioje situacijoje virtuali realybė kartais tampa vieninteliu pasitenkinimo šaltiniu.
T. Mizinova sako, kad kibernetinės sekso priklausomybės atsiradimas yra susijęs su dviem procesais: susidomėjimo ir įsitraukimo seniau pažįstamais malonumais (gyvas bendravimas su partneriu) mažėjimu ir tuo pat metu stiprus susijaudinimas reaguojant į tam tikrus dirgiklius (nuotraukos ir žodžiai) internete. „Tai susiaurina pasitenkinimo šaltinių spektrą ir kartu formuoja priklausomybę nuo jų“, – sako ji.
Kuo tai pavojinga
„Kas nors gali teigti, kad toks seksualinis elgesys nėra pavojingas – juk šie žmonės niekam nekenkia ir nepažeidžia kieno nors interesų, – sako Susan Kraus Whitebourne. – Tačiau tai gali pakenkti pačioms moterims.“
Eksperimentas parodė, kad tos, kurios yra linkusios į kibernetinę sekso priklausomybę, patiria ne tik didelių psichologinių problemų, bet ir labiau linkusios į rizikingus santykius realiame gyvenime.
Jos taip pat dažniau nei tos, kurios nėra linkusio į tokią priklausomybę, teigiamai atsako į testo teiginius: „Mano seksualinės fantazijos atitraukia mane nuo gyvenime svarbių užduočių įgyvendinimo“, „Aš darau tai, kas prieštarauja mano vidinėms vertybėms“, „Jaučiuosi vieniša“.
Jungo teorijos analitikas Levas Khegai mano, kad rizika moterims yra susijusi ne tik su pavojumi sutikti pavojingą partnerį internete, bet ir su grėsme prarasti fizinę bei psichinę sveikatą.
„Bandymai sušvelninti psichologinę įtampą seksualinės iškrovos būdu neišsprendžia problemų su priešinga lytimi, – sako jis. – Problemos išlieka, o įtampa vėl auga. Didėja vienišumo ir nerealizuotų santykių skausmas.“
T. Mizinova pabrėžia, kad nors moterys yra mažiau linkusios į priklausomybę nei vyrai, ši joms formuojasi greičiau ir daug rečiau yra įveikiama.
„Padidėjęs susidomėjimas kiberseksu iš esmės yra brandaus seksualumo atsisakymas ir žengimas į fantazijų pasaulį, – sako ji. – Kuo ilgiau ir intensyviau tęsiasi šis virtualus žaidimas, tuo sunkiau užmegzti kontaktus ir palaikyti santykius su tikrais vyrais.“
Ir net jei priklausomybės neatsiranda, toks lengvas ir, atrodytų, neįpareigojantis bendravimo būdas gali atimti motyvaciją ieškoti tikrų santykių. Juk jie reikalauja iš mūsų daug didesnės emocinės jėgos ir įsitraukimo.
