Būtent tuo ir užsiima Ianas Kerneris, JAV licencijuotas psichoterapeutas ir seksologas, keleto knygų intymių santykių temomis autorius, – padeda pacientams išsiaiškinti problemų priežastis ir rasti tinkamus sprendimus.

Savo profesiją I. Kerneris mėgsta palyginti su Šerloko Holmso darbu – kriminalinių bylų nagrinėjimu, mat seksualines problemas gali nulemti kuo įvairiausi veiksniai, pvz., fiziologiniai, psichologiniai, jos gali būti ankstesnių santykių išdava ir kilti dėl begalės kitų priežasčių. Sudėtingiausia tai, kad pacientai dažnai nesuvokia, kodėl susiduria su konkrečia problema.

„Tai paslaptis, kurią turiu įminti, o kad tai padaryčiau, vadovaujuosi sava metodika, – sako I. Kerneris. – Aš tarsi sugrįžtu į įvykio vietą – paskutinio intymaus akto epizodą. Visi jie – tai istorijos, turinčios pradžią, vidurį ir pabaigą. Aš tai vadinu sekso scenarijumi. Stengiuosi padėti pacientams perrašyti savo sekso scenarijus taip, kad juose būtų daugiau malonumo, laisvės ir nebeliktų problemų.“

I. Kerneris sutiko atsakyti į portalo „Men‘s Health“ užduotus klausimus, padėjusius atskleisti, koks yra seksologo darbas ir kokias rekomendacijas dažniausiai tenka teikti pacientams.

– Dėl ko paprastai būgštauja šiuolaikiniai vyrai?

– Tendencijos nuolatos keičiasi, bet šiuo metu dažniausia vyrų nerimo priežastis – gebėjimas atlikti lytinį aktą. Begalė jaunuolių būgštauja, kad dėl besaikio pornografijos žiūrėjimo jų mintys susijaukė, todėl dabar jie nebėra tikri, ar pavyks pasiekti erekciją ir ją išlaikyti. Dalykas tas, kad vienumoje, kaip nors save stimuliuojant erekcija įvyksta visiškai nesunkiai, tačiau kai šalia partnerė, erekcija tampa sunkiau prognozuojama. Visada patariu vyrams atsipalaiduoti. Juk kai jie žiūri pornografiją, atsipalaiduoti sugeba, todėl seksualinės funkcijos nestreikuoja, bet seksas su realia partnere gali tam tikra prasme bauginti. Nerimauti šiais laikais tikrai yra dėl ko, ir, deja, nerimas yra pats pagrindinis erekcijos priešas. Apėmus nerimui į kraują išsiskiria adrenalinas, o jis slopina erekciją. Visgi gera žinia ta, kad tokių seksualinių disfunkcijų, kurių nebūtų įmanoma išgydyti, pasitaiko labai retai.

– Ką patariate tiems, kurie pergyvena dėl per mažo penio?

– Patariu užsiimti klitoriu. Net ir didžiausias penis pasaulyje nėra garantija, kad pavyks suteikti partnerei malonumą. Klitoris yra pačioje vulvos išorėje ir jautriai reaguoja į stimuliaciją – ne į įsiskverbimą. Svarbu ir tai, kad visi jautrūs nervų galiukai, išeinantys į vaginos sienelę, yra ne giliau kaip per penkis centimetrus nuo vaginos pradžios, todėl savaime aišku, kad penio apimtis yra svarbiau nei ilgis. Apskritai, dydžiai turi reikšmės tik mintyse, o ne realybėje, kai tikslas – suteikti malonumą. Todėl labai dažnai kartoju, kad liežuvis – galingesnis negu kardas.

– Kokios pozos tinkamiausios mažesnio nei vidutinis dydžio penio savininkams?

– Kaip buvo galima suprasti iš pirmiau pateikto atsakymo, užsiimant seksu visada rekomenduoju daugiausia dėmesio skirti išorei (klitorio ir vulvos stimuliavimas rankomis, oraliniu būdu) ir daug mažiau vidui (įsiterpimas, frikcijos). Vis dėlto mažesnių penių savininkams rekomenduočiau rinktis raitelės pozą (moteris viršuje), kadangi moteris tada galės kontroliuoti stimuliaciją, tinkamai įsirėmusi klitoriu į vyro dubenį. Būtent šioje pozoje net ir nedidelis penis vis tiek bus juntamos tomis vietomis, kurios yra pačios jautriausios.

– Ar teko klausytis apie traumas, patirtas užsiimant seksu?

– Siaubingiausiomis sekso padaromomis žaizdomis vis tiek derėtų laikyti dalykus, apie kuriuos nekalbama, dėl kurių kenčiama tyloje ir nuolatinėje desperacijoje – orgazmo imitavimą, kai seksas atgrasus, problemų slėpimą, neprisipažinimą apie sueities metu juntamą skausmą. Štai ką pavadinčiau miegamojo traumomis. Kita vertus, teko pažinoti vieną vyrą, kuris lig šiol nešioja nugaros įtvarą, nes susižalojo krisdamas dušo kabinoje, kai paslydo užsiimdamas seksu.

– Nemažai vyrų mano, kad yra priklausomi nuo pornografijos. Ar, jūsų manymu, egzistuoja kažkokia pornografijos kiekio riba?

– Tokio dalyko kaip priklausomybė nuo pornografijos, analogiška priklausomybei nuo alkoholio ar narkotikų, nėra. Jokių nuolatinių permainų galvos smegenyse nuo pornografijos žiūrėjimo neįvyksta. Galėčiau išsiplėsti šia tema, bet pasakysiu štai ką: jei manote, kad per dažnai masturbuojatės žiūrėdami pornografiją, pamėginkite tai daryti nukreipę dėmesį į kokį nors kitą stimulą, pvz., fantazuokite arba pasitelkite erotinę literatūrą. Taip pat jei manote, kad pornografija ima darytis problema, pagalvokite, ar ji negali būti kokios nors kitos problemos simptomas. Galbūt ją pasileidžiate norėdami pabėgti nuo depresijos arba nerimo? O galbūt taip mėginate nugalėti vienišumo jausmą? O galbūt yra taip, kad seksas, kurį stebite, jaudina labiau nei tas, kuriuo užsiimate realybėje? Jei būtent taip ir yra, užuot kaltinę pornografiją, pagalvokite, ką padaryti, kad seksas realybėje teiktų daugiau malonumo. Galiu pasakyti, kad daugeliui mano konsultuotų vyrų, maniusių, jog yra priklausomi nuo pornografijos, buvo visai nesunku sumažinti masturbavimosi žiūrint pornografiją dažnį, nepatiriant jokio diskomforto. Todėl jei, tarkim, pornografija, kaip stimulu, naudojatės du kartus per dieną, galėtumėte pabandyti tai daryti tiktai kartą.

– Sakykime, kokia nors pora pabandė įplieksti užgesusią aistrą, bet jiems nepavyko. Kokiu atveju tokiems žmonėms patartumėte liautis bandžius ir išsiskirti?

– Taip pasakyčiau tik tada, kai kuris nors iš partnerių prisipažintų, kad nebenori daugiau bandyti. Su aistra susijusios problemos labai įprastos. Dviejų poroje gyvenančių žmonių aistros išraiškos kartkartėmis išsiskiria (pvz., vienas tampa spontaniškas, inicijuojantis, o kitas – vien reaguojantis), todėl aš skiriu poroms savotiškus namų darbus, kurių tikslas – pasiekti seksualinę sinchronizaciją. Tokias namų darbų užduotis vadinu noro / nusiteikimo langais, kadangi poros turi numatyti konkretų laiką (langą), kada turėtų mylėtis, bet, jei nepavyktų iš aistros, tada tiesiog iš noro, mat norint išspręsti su aistra susijusias problemas, nebūtina degti aistra – kol yra noro, yra ir galimybių, kaip sakoma. Deja, kada kuris nors vienas arba abudu parneriai neturi nė menkiausio noro, galimybės baigiasi.

– Kaip dviem žmonėms nuspręsti, ar atviri santykiai – jų porai tinkamas variantas?

– Čia svarbūs kai kurie klausimai. Ar apie poligamiją galvojate kaip apie seksualinių problemų (pvz., rutinos) sprendimą, ar todėl, kad toksai modelis atitinka jūsų temperamentą? Ar atviri santykiai jus domintų ir tada, jei seksas su oficialiu (-ia) partneriu (-e) jūs ypač tenkintų? Aišku, ir tuo atveju, jei poros santykiai idealūs, jų atvėrimas yra rizikingas, bet su problemomis susidūrusioms poroms toks žingsnis gali reikšti tikrą katastrofą.

Pirmiausia būtina išspręsti tarpusavio problemas ir tik tada mąstyti apie galimybes iš pašalės. Idealiu atveju atviriems santykiams pasiryžusi pora turėtų ypač džiaugtis seksualiniu gyvenimu ir tikėtis, kad santykių atvėrimas leis gauti dar daugiau malonumo iš judviejų intymumo.

Kai kurios poros nemano, kad reikia pasitarti su porų terapeutu arba seksologu – tiesiog ima ir atveria santykius, tačiau tikrai yra be galo daug svarstytinų dalykų, o dviejų žmonių lūkesčiai gali net labai skirtis.

Kiek teko įsitikinti, sėkmė dažniausiai lydi tuos, kurie turi mažiausiai taisyklių. Keletas apie norą atverti santykius prasitarusių porų prašė manęs suformuluoti tam tikras taisykles, kurių neva bus privalu laikytis. Sykį, pasitelkęs jų laiškų turinį, aš sudariau tokį sąrašą. Išėjo šimto puslapių dokumentas.

– Ko žmonės dažniausiai klausinėja apie masturbaciją?

– Klausia, ar viską daro tinkamai? Pvz., ar nieko blogo, kad stiprokai spaudžia, ar gali išsivystyti priklausomybė nuo vibratoriaus, ar galima masturbuotis sukniubus ant kilimo ir t. t.

– Ką jiems atsakote?

– Joks masturbavimosi būdas nėra netinkamas, tačiau priprasti prie konkretaus stimuliavimo, kuris ne visada įvyksta užsiimant seksu su partneriu, tikrai įmanoma. Tai ypač tikėtina tada, jei žmogus masturbuodamasis įpranta prie tam tikro spaudimo, tam tikro tempo ar tam tikrų judesių. Kaip nepriprasti? Pakeiskite ranką (jei esate dešiniarankis, pabandykite masturbuotis kairiąja ranka), užuot naudoję vibratorių, masturbuokitės pirštais, o galbūt įsigykite kokybiško kilimų valiklio ir iš peties padirbėkite, taip leisdami kilimui atsipūsti.

seksas meilė aistra pora lova

– Kodėl, jūsų galva, nelygybė pagal orgazmų dažnį vis dar egzistuoja?

– Todėl, kad daugiau nei 90 proc. heteroseksualių porų patirti malonumą tikisi iš pačios lytinės sueities (įsiterpimą, frikcijas), bet egzistuoja toks dalykas kaip tarpas tarp klitorio ir vaginos – atstumas ant moters vulvos tarp klitorio liaukų ir vaginos plyšio. Šio tarpo ilgis varijuoja nuo 3 iki 6 centimetrų, ir, priklausomai nuo to, koks jis yra, kai kurių sueities pozų atveju klitoris gali būti stimuliuojamas su pertrūkiais arba išvis nestimuliuojamas. Taigi, ir vėl turiu paraginti nustoti manyti, kad pagrindinis tikslas – įsiterpti, ir skirti dėmesio išorinei stimuliacijai.

– Ką sakote žmonėms, kurie partnerio norą naudoti sekso žaisliukus vertina su nepasitikėjimu?

– Patariu atsikratyti skrupulų. Dabar – sekso žaisliukų aukso amžius, ir būtų kvaila atsisakyti malonumų, kurie pasiekiami. Šiuolaikiniai sekso žaisliukai yra patrauklaus dizaino ir labai išmoningai pritaikomi. Ką tik aptariau nelygybę orgazmo atžvilgiu, pasireikšiančią tuo, kad apie 80 proc. moterų negali patirti orgazmo vien tik per sueitį (penio įsiterpimą į vaginą), o juk tereikia nedidelio klitorio vibratoriaus ir statistika pasikeis. Sekso žaisliukai, be abejo, padeda kovoti su nelygybe orgazmo atžvilgiu.

– Apie kokius fetišus žmonės dažniausiai bijo prasitarti partneriui ir ką tokiems žmonėms patariate?

– Žmonių, užsispyrėliškai einančių iš proto dėl konkretaus fetišo, tenka sutikti gana retai, bet su tokiais, kuriuos įkaitina konkrečios erotinės temos, susiduriu kone kasdien. Taip, dažnas bijo atskleisti partneriui savo fantazijas iš baimės, kad bus suniekintas, todėl įvairūs „keisti“ norai, kaip antai būti surištam ir švelniai kankinamam, apsimauti sauskelnes ir leistis į amžiaus žaidimus arba išmėginti ką nors iš BDSM srities, taip ir lieka neišsakyti. Vis dėlto turiu užsiminti, kad nerealizuotos ir užgniaužtos erotinės temos gali privesti žmogų kone prie manijos, o galop tapti fetišu. Kita vertus, bent iš dalies įgyvendintos fantazijos gali kuo puikiausiai egzistuoti, kaip ir visi kiti su seksus susiję dalykai.

– Kaip per patį pirmą pasimatymą suprasti, ar partneris nusiteikęs seksui?

– Yra toks reiškinys kaip smegenų bangų sinchronizacija, įvykstantis sutapus dviejų žmonių intencijoms. Tai gali nutikti šokant, kalbantis. Jei būsite atsipalaidavę, susidomėję kitu žmogumi ir visą energiją nukreipę į dabarties akimirką, neabejotinai pajusite tam tikrą kito žmogaus skleidžiamą erotinę šilumą.

– Ką manote apie flirto („kabinimo“) frazes?

– Mano požiūris neigiamas. Būkite nuoširdūs, pažeidžiami ir smalsūs. Flirto frazės – tai šioks toks šarvas, apsaugantis nuo įžeidimų ir paniekinimo. Bet jei koks nors asmuo iš tiesų domina, privalote nusiimti šarvus ir būti savimi.

– Ką sakote tėvams, nesiryžtantiems užsiimti seksu, kai namuose yra vaikų?

– Dar negirdėjau apie tyrimą, kurio išvadose būtų nurodyta, kad seksu užsiimančių tėvų vaizdas traumuoja vaiką psichologiškai, bet apie tai, kad nustoję mylėtis sutuoktiniai gali prieiti iki skyrybų, žinau labai gerai. Laimingi vaikai paprastai turi laimingus tėvus, o laimingi tėvai užsiima seksu. Vėl turiu užsiminti apie norą: jei tik yra noras, rasis ir būdų. Visiškai neseniai teko konsultuoti vaikus auginančius sutuoktinius, kurie skundėsi, kad visiškai neturi laiko, be to, kartu su jais visada miega vaikas. Kai ėmėme šnekučiuotis apie ankstesnį jų seksualinį gyvenimą, paaiškėjo, kad jie yra mylėjęsi ir automobilyje, ir lifte, ir laiptinėje ir net lėktuve. O dabar negali rasti vienos nuosavuose namuose? Man tai sunku suprasti.

– Kodėl daugelis heteroseksualių vyrų nenusiteikę naudoti lubrikanto?

– Deja, gyvename tokiame pasaulyje, kuriame ir toliau tikima nuostatomis, kad sujaudinta vagina – tai drėgna vagina, o sujaudintas penis – tai sustandėjęs penis. Visgi tai tik fizinis atsakas, nebūtinai signalizuojantis apie seksualinę aistrą. Tikrasis susijaudinimas įvyksta smegenyse ir yra išsakomas lūpomis, o ne pademonstruojamas genitalijomis. Lubrikantas vyrus atgraso dėl to, kad jo naudojimą jie sieja su nepakankamu moters sujaudinimu arba nepakankamu savo patrauklumo jos akyse. Šiukštu nevertinkite susijaudinimo pagal moters vaginą. Vertinkite jį pagal tai, ką jinai kalba ir stengiasi pademonstruoti. Jeigu moteris nori naudoti lubrikantą, būtinai leiskite jai tai daryti ir net parodykite iniciatyvą. Ar bent nutuokiate, kiek moterų kenčia skausmingą seksą vien tik todėl, kad žino, kaip sureaguosite į mintį apie lubrikantą? Atminkite: su lubrikantu puikiau, su lubrikantu slidžiau, su lubrikantu drėgniau, o drėgnas seksas – nuostabus.

– Jei būtų įmanoma išskirti vieną dalyką, dėl kurio jūsų profesija jus džiugina, kas per dalykas tai būtų?

– Pacientai neretai ateina apimti pykčio, slegiami bėdų, praradę viltį. Per kiekvieną pirmąjį susitikimą aš pasistengiu, kad naujas pacientas arba pora, išėję iš mano kabineto, jaustų bent šiokį tokį optimizmą, suprastų, kad jau dabar prasideda pokyčiai. Aš siekiu, kad žmonių beviltiškumas virstų viltingumu. Esu įsitikinęs, kad gerai atlikdamas savo darbą galiu išgelbėti daugybę santykių.

– Kas yra sunkiausia jūsų darbe?

– Sunkiausia būna tada, kai poros tenori ateiti ir išsiplūsti mano akivaizdoje, be to, tikisi, kad aš palaikysiu kurią nors pusę. Tai tiktai laiko gaišimas.

Sunku būna ir tada, kai aš manau, kad pokytis poros seksualiniame scenarijuje (pvz., didesnis dėmesys moters stimuliacijai iš išorės) labai padėtų išspręsti konkrečią problemą, tačiau kuris nors vienas arba abudu partneriai niekaip nesutinka atsisakyti turimų įsitikinimų apie tai, koks turi būti seksas. Nagi – į malonumą vedančių kelių – daugybė, tai kam likti prie to, kuris nepasiteisiną?

– Ką sakote poroms, kurios išbandė seksą trise ir dėl to gailisi?

– Taip neretai nutinka su fantazijų realizavimu, todėl apie jas dažnai geriau vien tik kalbėti, o ne mėginti įgyvendinti. Šiuo atveju įvyksta psichogeninė stimuliacija – minčių sukeliamas susijaudinimas, tačiau nereikia manyti, kad tai, kas jaudina fantazijoje (pvz., vaidmenų žaidimai), sujaudins ir realybėje.

– Kokia sekso poza, jūsų nuomone, kol kas nėra pakankamai įvertinta?

– Matyt, apkaltinsite mane polinkiu į romantiką, bet aš manau, kad poros kartais nesupranta, kokie reikšmingi yra apsikabinimai, abipusė šiluma, sueities metu pajuntamas intymus ryšys ir gebėjimas drauge sugrįžti į realybę po svaigaus malonumo akimirkos. Mokėjimas dar kurį laiką pasišildyti ką tik išsiveržusios aistros spinduliuose, užsibuvimas dviejų žmonių pasaulyje yra labai reikšmingas. Šią pozą siūlyčiau papraktikuoti kuo dažniau. Stenkitės, kad akimirka išsitęstų, – nesiskubinkite iš dabartinės būsenos.

Svarbu ir tai, ką aš vadinu erotine gija, vieną sekso epizodą jungianti su kitu. Turėtumėte pasistengti išrasti savą seksualaus gyvenimo medelį – gyventi taip, kad norėtumėte mylėtis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt