Vyrų seksualinis geismas – kas kita, dėl jo stiprumo ar intensyvumo mums nekyla abejonių, rašo straipsnio leidinyje „The Guardian“ autorė Katherine Rowland. O štai moterų geismas, tai, kaip jis stiprėja ar silpnėja, netgi dingsta, kelia susižavėjimo, abejonių ir panikos.
2014 m., kol ekspertai vertino moteriškąja viagra vadinamo preparato moralinius ir medicininius aspektus, aš pajutau nepasitenkinimą dėl įvairių klestinčių mitų ir pasiryžau suprasti, kaip pačios moterys suvokia ir vertina savas aistras.
Per penkerius metus pakalbinau 120 moterų ir keliasdešimt seksualinės sveikatos specialistų. Kokių tik pokalbių dalyvių nebuvo – pradedant 22 m. mergina, kuri manė, kad turi nepagydomą seksualinį sutrikimą, baigiant 72 m. dama, besimokančia pajusti orgazmą.
Konsultavausi su psichoterapeutais, seksologais, gilinausi į diskusijas dėl moteriškąja viagra vadinamo preparato, Los Andžele sėdėjau su seksualumo ugdytojais, kurie atliko tiesioginę demonstraciją, o Niujorke kartu su tūkstančiu moterų klausiausi aistringos guru, skelbusios, kad moterims metas atgaivinti ryšį su savo seksualumu.
Nepaisant pareiškimų, kad moterys – sutrikimų turinčios pacientės, kurioms reikia medikamentinio gydymo arba priešingai – stiprios, privalančios atgaivinti savo seksualumą dailiosios lyties atstovės, suvokiau – nėra tokio dalyko, kaip per stiprus ar per silpnas geismas, seksualinis potraukis. Veikiau geismas turi tiek atspalvių, kiek yra juos išreiškiančių žmonių.
Silpnas seksualinis potraukis – ne simptomas
Per penkerius pokalbių metus išgirdau daug to paties pasakojimo variacijų. Kažkur tarp vaikų auginimo, šeimyninio gyvenimo ir karjeros darymo moterų geismas stipriai priblėso. Užuot jautusios aistrą, jos mylėjosi iš pareigos, iš atlaidumo ar tiesiog tam, kad išsaugotų ramybę šeimoje.
„Kas su manimi negerai? – klausė daugelis jų sveikatos apsaugos specialistų ir išgirdo daug gluminančių atsakymų. – Jūsų libido absoliučiai normalus, tiesa, yra nerimą keliančių medicininių priežasčių.“
Vis tik kyla karštų diskusijų, siekiant apibrėžti, kas yra normalu, iš dalies todėl, kad moterų seksualumas – gana sudėtingas dalykas. Tyrėjai nuo seno gilinasi į žmogaus prigimtį, ieško įrodymų apie nekintamus vyrų ir moterų skirtumus. Kaip mums ne kartą sakė, esminis skirtumas – moterų seksualinis potraukis silpnesnis nei vyrų.
Ir vis tik silpnas seksualinis potraukis neretai pateikiamas kaip trūkumas, kurį moterys skatinamos taisyti, ieškoti pagalbos ir pan. Dalis iš mano kalbintų moterų konsultavosi su psichoterapeutais, siekdamos suprasti, kodėl intymumas neteikia džiaugsmo. Kitos išbandė įvairių cheminių preparatų – pradedant antidepresantais, testosterono papildais, baigiant libido neva stiprinančiomis piliulėmis. Kartais išgirsdavau, kad moterys tiesiog prisiverčia mylėtis ir patirti jei nemalonumą tai bent šiokį tokį pasitenkinimą.
Silpnas seksualinis geismas – reakcija į blankų seksą
Moterims pasakojant apie savo seksualinį gyvenimą, dažnai paaiškėdavo, kad išblėsęs seksualinis geismas atsirado ne dėl tam tikrų biologinių priežasčių, o dėl nedėmesingo partnerio, dėl rutinos miegamajame, dėl seksualinio švietimo trūkumo, nuobodumo ar dėl irzulį keliančios monotonijos.
Trumpai tariant, nepasitenkinimą kėlė sekso kokybė. Kaip viena moteris pasakė: „Jei nepatiri malonumo, suprantama, kodėl nenori [sekso].“
Heteroseksualių moterų erotinis gyvenimas sudėtingiausias
Moterys patiria seksualinio susidomėjimo sumažėjimą, nepaisant seksualinės orientacijos, bet taip dažniausiai pasitaiko heteroseksualioms moterims, nes, visų pirma, jų lytinis potraukis nėra aiškiai apibūdintas.
„Didžiąją gyvenimo dalį nesupratau, ko noriu“, – sakė man viena baigianti penktą dešimtmetį moteris. Kita panašaus amžiaus moteris pasakojo, kad seksas tarp jos ir vyro vyko taip, kaip, jos manymu, turėtų būti, bet pridūrė: „Nežinau, ar man pavyko suprasti ir parodyti, ko norėjau.“
Daugybei mano kalbintų moterų išblėsęs seksualinis potraukis buvo tiesiog įžeidimas. Tai parodė, ko jos iš savęs tikėjosi, t. y. nugyventi gyvenimą su vienu vyru, jaustis emociškai ir fiziškai patenkintoms. Jų patirtis atspindi tai, ką tyrėjai vadina orgazmo spraga, rodančia, kad vyrams seksas visada teikia pasitenkinimą.
Vaizdas keičiasi, keičiantis seksualinei orientacijai. 2017 m. JAV atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 50 000 moterų, parodė – sekso metu orgazmą patiria 86 proc. lesbiečių ir tik 65 proc. heteroseksualių moterų 9 ir 95 proc. heteroseksualių vyrų). Tyrėjai spėliojo, kad homoseksualios moterys jaučia stipresnį pasitenkinimą dėl anatominių panašumų, ilgesnės seksualinės sueities trukmės, o penetracija joms nėra svarbiausias seksualinės sueities momentas.
O aš pridurčiau, kad neheteroseksaulios moterys dažniau mėgaujasi seksualiniu pasitenkinimu, nes yra giliau pasidomėjusios savo geismų prigimtimi ir objektu.
Nėra malonu vaidinti orgazmą
Neretai moterys suvaidina orgazmą, kad nepakirstų vyro pasitikėjimo savimi. Bet jei moteris apsimeta, nukentėjusioji pusė yra vyras – jos nepatirtas orgazmas yra jo pralaimėjimas.
Anot vieno 2010 m. tyrimo, 80 proc. heteroseksualių moterų maždaug 50 proc. vaginalinių sueičių metu imituoja orgazmą, 25 proc. moterų visada imituoja orgazmą.
Visos moterys, su kuriomis bendravau, buvo imitavusios orgazmą. Daugeliui tai atrodė nekaltas dalykas, man – taip pat. Vis tik ši tema vis iškildavo, ir aš pajutau svarstanti keistą prieštaravimą – vaidindamos ekstazę, moterys nuvertina savo pojūčius.
Viena vertus, tai – odė moterų malonumo svarbai, vyrų ir moterų lūkesčiui, kad jis privalo būti. Kita vertus, moterys netenka fizinio ir psichologinio malonumo.
Moterys netrokšta stebuklingos piliulės
Iš įvairių straipsnių antraščių galėjo pasirodyti, kad moterys trokšta farmakologinių preparatų, juk vyrai turi ne vieną vyriškumą stiprinantį preparatą, o moterų pasirinkimas kur kas menkesnis. Tačiau aš apsirikau.
Dalis moterų teigė – būtų puiku turėti geismą kurstančių piliulių, bet tik nedaugeliui tokia piliulė atrodė kažką pakeisianti, jei nepasikeis su seksu susijusios aplinkybės. Be to, moterys pasakojo, kaip libido keitėsi laikui bėgant, koks jis buvo su įvairiais partneriais, įvairiais savęs pažinimo etapais.
2018 m. leidinyje „Archives of Sexual Behavior“ publikuotame straipsnyje rašė: „Tyrimas neparodė, kad biologija yra vienas pagrindinių mechanizmų, silpninančių moterų seksualinį potraukį.“
Autorių teigimu, moterų geismui turi įtakos požiūris į savo kūną, santykių kokybė ir išmokta vertybių sistema. Nors kai kurių libido stiprinančių preparatų marketingas rodytų, kad geismas nesusijęs su gyvenimo aplinkybėmis, vaistinių preparatų gamintoja neabejotinai suvokia apie kitų dalykų įtaką. Greičiausiai dėl jų įtakos moterų protams ir kūnams stiprumas ir yra sudėtinga sukurti tikrai veiksmingų preparatų.
Vyrai nori sekso, bet fiziškai būna nepajėgūs, todėl jiems į pagalbą ateina viagra. O moterų problema sudėtingesnė –jos gali būti pajėgos fiziškai, tačiau emociškai nenorėti sekso. Ir kol taip bus, turime ieškoti jų nenoro priežasčių.
Geismas atsiranda davus laisvę erotinei vaizduotei
Atlikdama savo tyrimą ir rašydama išvadas dalyvavau dviejų dienų trukmės seminare, kuris vadinosi Seksualinių nuostatų pervertinimas. Seksualinės sveikatos specialistai pateikė seminaro dalyvėms gausybę medžiagos, aiškindamiesi, ar jos neturi vidinių prieštaravimų, diskomforto, buvo rodoma daug labai atviro turinio.
Mums rodė homoseksualą, kurio fetišas buvo galvos skutimas, latekso drabužius vilkinčių asmenų seksą trise, šiurpą keliančią sceną, kurioje dalyvavo vyriškos genitalijos, spausdinimo mašinėlė ir miniatiūrinis kaktusas. Skambėjo neatitinkantys mūsų kultūroje priimtinų stereotipų dalykai – pvz., svarstyta, kaip translytėms moterims patirti malonumą, kaip liliputui žmogui save stimuliuoti, jei jis rankomis nepasiekia genitalijų.
Tokiais ir kitokiais būdais seminaro organizatoriai aiškinosi, kas žmones jaudina arba kelia pasibjaurėjimą, o galbūt – ir viena, ir kita.
Kiek pamenu, programos metu nė karto nepavartotas žodis „disfunkcija“. Seksualumui apibūdinti skambėjo terminai „pajusti malonumą“, „priimti nesuderinamumą“. Silpnas libido buvo vertinamas ne kaip prarastas seksualinis susidomėjimas, o kaip rezultatas to, kad moterys save varžo, nurašo savo fantazijas, nepaiso tikrųjų savo norų, turi įsitikinimų, kad seksas ir meilė turi atrodyti būtent taip, o ne kitaip.
Moterys verčia save daryti tai, ko nenori arba kam neturi geismo. Man susidarė spūdis, kad seksualinis sveikimas menkai susijęs su triukais, technikomis, jis veikiau susijęs su protu, su vidiniu pojūčiu – „noriu būtent šito“ ir su leidimu sau elgtis pagal šį pojūtį.
