Tuo metu poros mano, kad jos įveiks visas kliūtis. Taip, kitos poros susiduria su problemomis, barniais, bet mums taip nenutiks, – mano jie. Santykių pradžioje lengva manyti, kad meilė padės išspręsti viską, tačiau partnerystėje svarbūs dar daug ingredientų, kad santykiai būtų darnūs, sėkmingi ir ilgalaikiai.
Jei gyvenate ilgalaikiuose santykiuose, greičiausiai galite daug ką pasakyti, kai jūsų paklausia: „Ko reikia geriems santykiams be meilės?“ Dalinuosi savo TOP sąrašu, atsiradusiu iš mano pačios bei mano klientų santykių patirties. Tikiuosi, tai padės jums papildyti savąjį.
Atvirumas
Atvirumas poros santykiuose svarbus visuomet. Bendravimo pradžioje mes atsiveriame kitam žmogui, dalinamės savo slapčiausiomis mintimis, svajonėmis ir problemomis, bet dažnai vėliau, kai audringas įsimylėjimas išgaruoja, susiduriame su nesutarimais, rutina, pradedame statytis vis aukštesnes sienas, kad apsaugotumėme save. Kai liaujamės dalintis su partneriu savo troškimais, poreikiais ir jausmais – didėja atskirtis ir auga emocinis ledkalnis.
Kai prarandame emocinį ryšį poroje, atsiranda erdvė pyktis ir ginčytis dėl daugybės dalykų, kiekviena smulkmena ima erzinti, nes nebesijaučiame mylimi. Net jei esate gerokai įsivažiavę į ginčų ir nuoskaudų maratoną, niekada nevėlu stabtelėti, paklausti vienas kito kokius santykius mes norime sukurti ir imtis kūrybinio darbo drauge.
Trys idėjos nuo ko galėtumėte pradėti:
* Suplanuokite laiką, kurį leisite tik dviese, veikdami tai, ką abu mėgstate. Kai pradedame jausti nusivylimą partneriu, tai rodo, kad praradome emocinį ryšį. O taip dažniausiai nutinka todėl, kad ilgą laiką neskyrėme kokybiško dėmesio vienas kitam. Valandų kiekis praleistas po vienu stogu nėra tolygu kokybiško dėmesio vienas kitam laikui. Galbūt jūs kartu rūpinatės vaikais ir buitimi, dirbate greta vienas kito, miegate vienoje lovoje, tačiau jei ilgą laiką neskiriate laiko tik vienas kitam darydami tai, kas jus abu džiugina, atpalaiduoja ir apjungia, anksčiau ar vėliau, jausitės nutolę. Bent kartą per savaitę laiką dviese paverskite aukščiausio prioriteto dalyku. Tegul tai bus valanda, bet valanda tik dviese, darant tai, kas jus apjungia. Lengviausia tai suplanuoti bei plano laikytis išsaugant kalendoriuose tą patį laiką tą pačią savaitės dieną visiems metams į priekį. Mano patirtis, kad bandant kiekvieną savaitę suplanuoti vis kitą laiką, pareikalauja per daug pastangų ir dažnai taip ir neatsiranda laiko dviejų žmonių įtemptose dienotvarkėse. Tuo tarpu iš anksto suplanuotas laikas tampa maloniu įpročiu spartaus tempo laike ir visi kiti susitikimai ir darbai susidėlioja kitu laiku. Tai apsaugo nuo to, kad kiti dalykai užims pioritetinę vietą gyvenime, taip pat tai padeda išlaikyti tęstinumą.
* Praleiskite laiką kartu ne namuose. Tai gali būti pusryčiai ar pietūs mieste, pasivaikščiojimas po parką ar senamiestį. Tinka viskas, kas jums padeda atsitraukti nuo buities ir bet kokių trikdžių. Siūlyčiau net mobilius telefonus užtildyti ir į juos nežiūrėti iki jūsų susitikimo laiko pabaigos, kad jie neblaškytų ir neatitrauktų jūsų dėmesio nuo partnerio. Toks laikas padeda sustiprinti ryšį pasidalinant kas vyksta gyvenime, darbe, apie ką mes galvojame ir svajojame, kuo norime pasidžiaugti ir ko vienas kito paprašyti. Karts nuo karto nustebinkite partnerį pasiūlydami neįprastą susitikimo vietą ar netradicinę veiklą. Malonūs siurprizai suteikia naujų emocinių atspalvių jūsų santykiams.
* Kalbėkite apie praktinius dalykus. Kai kuriuos savo susitikimus tik dviese skirkite aptarti praktiniams dalykams. Net ir juos aptariant labai gerai, kai niekas netrukdo ir nepertraukia. Porai svarbu aptarti didesnius pirkinius, artėjančias atostogas ar keliones, šeimos veiklų planus. Taip pat šis laikas gali būti labai vertingai panaudotas aptariant iššūkius auklėjant vaikus, susiderinant savo poziciją esminiais klausimais, išsikeliant šeimos tikslus ir išsakant bei aptariant pačias įvairiausias šeimoje kylančias temas. Be abejo, jei iškyla problema, kuri negali palaukti ir ją reikia spręsti iškart, taip ir padarysite, tačiau jei tai gali palaukti jūsų susitikimo dviese, kai jūs neskubate ir jūsų niekas neatitraukia, pastebėsite, kad kartu jūs pasiekiate labai daug. Kryptingai panaudotas laikas stiprina bendravimą tarp partnerių, tarpusavio supratimą bei bendrumą.
Žinoma, kiekvienas mūsų yra unikalus ir kiekviena pora yra kitokia, tačiau dirbdama su poromis aiškiai matau, koks svarbus yra bendravimas ir dalinimasis savo mintimis ir problemomis. Jei jums kažkas nepatinka, ramiai ir draugiškai tai pasakykite. Jei jūs kažkuo labai džiaugiatės, nepriimkite to kaip savaime suprantamo dalyko, džiaukitės garsiai ir padėkokite partneriui. Kitas žmogus neskaito mūsų minčių. Išsakydami kas galvoje ir širdyje bei išklausydami kitą, kuriam emocinį ryšį, kuris padeda rasti sprendimus bet kokiose situacijose.
Pagarba ir tarpusavio supratimas
Kitas labai svarbus dalykas kuriant poros ilgalaikius ir darnius santykius yra pagarba ir tarpusavio supratimas.
Bet kokioje santuokoje du skirtingi žmonės vertina skirtingus dalykus, mato pasaulį savaip. O tai gali vesti į nesutarimus ir konfliktus. Tačiau mes galime nuspręsti, kad tai, jog kitas mato dalykus kitaip, dar nereiškia kad jis/ji yra bloga(s). Atkreipkite dėmesį savo kalboje ir poelgiuose kada esate kritiški ar niekinantys ir tai keiskite į pagarbūs ir suprantantys. Kokie yra nepagalbos ir niekinimo kitam požymiai?
– Pertraukinėjimas. Labai dažnai mes neklausome kito žmogaus norėdami suprasti, ką jis/ji galvoja ar jaučia. Mes tiesiog laukiame galimybės jį nutraukti ir pasakyti, ką mes galvojame. Tokiu būdu mes pranešame, kad kito žmogaus mintys ir jausmai mūsų nedomina.
– Ginčijimasis. Kai žmonos ir vyro požiūriai į kažką nesutampa, labai paprasta pradėti žvelgti į kitą kaip oponentą, kurį reikia įveikti. Vietoje to, kad abu įsitrauktumėme į diskusiją ir stengtumėmės suprasti kito požiūrį, o tada išdėstyti savąjį, mes imame ginčytis dėl to, ką kitas pasakė, ir aiškiname kur kitas yra neteisus. Taip pažeminame kitą siekdami įrodyti, kad jis neteisus.
– Kritikavimas. Aštrus nesutarimas dėl kažko poroje jau savaime kelia įtampą, tuo tarpu tai tampa dar sudėtingiau, kai nesutarimą paverčiame labai asmenišku. „Kaip tokia kvailystė galėjo ateiti tau į galvą?“ arba „Tu juk nesiruoši eiti taip apsirengęs į renginį?“ – iš tiesų nėra klausimas, tai labiau teiginys nuvertinantis ir pažeminantis kitą žmogų. Pagalvokite, kaip dažnai kritiškumas ir pažeminimas yra užmaskuojamas retoriniais klausimais. Tam kartojantis mes sakome savo partneriui, kad mums jis/ji nepatinka toks, koks yra, mes jo tokiu nepriimame.
– Kito žmogaus sakinių užbaigimas. Iki tam tikro lygio tai gali būti smagu ir gerai, nes rodo, kad klausote kito, bei suprantate ir žinote ką kitas galvoja ar jaučia toje situacijoje. Tačiau tam tikrose situacijose bei kartojantis tam labai dažnai, toks elgesys demonstruoja susierzinimą, kad jūs norite, kad kitas greičiau baigtų, ir jūs galėtumėte pagaliau pasisakyti. Taip pat tai sufleruoja, kad kitas neturi nieko naujo jums pasakyti arba kad kitam reikia jūsų pagalbos, kad gebėtų išreikšti savo mintis.
– Juokimasis iš kito. Žaismingas pasierzinimas yra mylinčių partnerių santykių prieskoniai ir klijai, tačiau tai gali įgauti griaunančią jėgą, ypač jei juokiamės iš partnerio silpnybių kitų akivaizdoje.
– Neverbalinis negatyvumas. Kartais kitą daug stipriau įskaudiname ne pačiais žodžiais, o tuo, kaip juos pasakome. Mūsų tonas, kūno kalba gali suteikti net paprastiems žodžiams skaudinančią jėgą.
– Perdarymas to, ką padarė kitas. Niekam nepatinka, kai jį nuolat koreguoja. Ar tikrai kitas būtinai turi sudėti indus į indaplovę tokiu būdu kaip darote jūs, arba sutvarkyti pietų stalą tiksliai taip kaip jums norisi? Vaikščiodami paskui kitą žmogų ir perdarydami tai, ką jis padarė, elgiamės su juo kaip su mažu vaiku. O tai niekam nepatinka. Jūsų partneris yra ne jūsų vaikas, o lygiavertis žmogus ir jo šiek tiek kitas būda atlikti darbus yra tiesiog jo būdas. Juk svarbiausia pastangos kurti bendrą gyvenimą ir tvarkytis su įvairiausiomis užduotimis.
Nei vienas iš išvardintų dalykų dar savaime nesako, kad niekinate savo partnerį, tačiau šiems dalykams tapus įpročiais, o ne išimtimis, verta susimąstyti, kas vyksta jūsų santykiuose gilesniame emociniame lygyje ir kaip tai išspręsti. Tikiu, kad šis sąrašas primins kaip svarbu rodyti savo partneriui pagarbą ir stiprinti ryšį vengiant to, kas kitą žeidžia.
Gebėjimas Atleisti
Atvirumą ir pagarbą santykiuose apvainikuoja gebėjimas atleisti.
Išsisklaidžius audringam įsimylėjimui ir prasidedant pirmiesiems nesutarimams, dažnai porai sunku mokytis atleisti vienas kitam. Tačiau ilgesnį laiką to nesimokant ir kaupiant nuoskaudas, poroje auga emocinė siena. Išmokstame atleisti tuomet, kai suvokiame, kad nuoskauda griauna santykius, kiekvienas žmogus turi trūkumų, padaro klaidų ir todėl kiekvienam reikia atleidimo, tiek partneriui, tiek sau pačiam. Kai suvokiame, kad mums patiems labai svarbu atleidimas, tampa lengviau atleisti kitam. Nuoskauda lyg kirminas graužia tiek tą, kuris ją nešiojasi, tiek santykius su žmogumi, kuriam tą nuoskaudą nešiojame. Kai klaidas priimame kaip gyvenimo dalį, kaip tai, iš ko mokomės ir augam kartu, tai nustoja griauti mūsų santykius ir mus pačius.
Neįmanoma pervertinti bendravimo ir dalinimosi mintimis bei emocijomis svarbos poros santykiuose. Poroje kiekvienas nori būti svarbus, išgirstas, priimtas, o svarbiausia – jaustis mylimas. Tuomet kad ir kokios audros siaustų aplinkui, kad ir kokiose situacijose atsidurtų pora, tvirtas emocinis ryšys padės drauge rasti sprendimus ir kurti gyvenimą kartu tokį, kokio norisi, ir kokį bus gera prisiminti gilioje senatvėje su šilta šypsena širdyje.
